Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 str. 1 d., ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 3 d. ir 65 str. 2 d., paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 120 MGL (15 000 Lt) bauda, paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. liepos 21 d., vilkiku „Scania“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos sieną – Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio postą, esantį Rokiškio raj., Trumpikių k., 132 335 Lt muitinės vertės, t.y. viršijančių 250 MGL dydžio sumą prekių – rūbų, kuriuos pagal tranzito dokumentus – Carnet TIR XB 40021392 CMR (krovinio gabenimo važtaraštį) Nr. duomenys neskelbtini, Invoice (prekių įgijimo dokumentą) Nr. duomenys neskelbtini, turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tačiau buvo iškrautos Lietuvos Respublikoje tyrimo metu nenustatytoje vietoje, dėl ko valstybei buvo nesumokėta 51734 Lt importo mokesčių, tokiu būdu pagal 1956 m. gegužės 19 d. CMR konvencijos 17 str., būdamas atsakingas už gabenamą krovinį, pagal 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso 94 str. 2 d., būdamas atsakingas už visų prekių, gabenamų taikant muitinio tranzito procedūrą, pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą su nepažeistomis muitinės plombomis, pažeidė Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso 90 str., t.y. nenustatyta tvarka nepristatė prekių į paskirties įstaigą, o 2003 m. liepos 18 d. tranzito procedūrą užbaigė neteisėtai, apgaulės būdu, pažeidė 2002 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 str., 29 str. 1 d. 1 p., 45 str., t.y. būdamas tranzito procedūros vykdytoju, atsakingu už gabenamos prekėms taikomų reikalavimų tinkamą įvykdymą, per nustatytą terminą į paskirties įstaigą tranzito procedūrai užbaigti nepristatė prekių tokio paties pavidalo, kokios buvo pateiktos išvykimo įstaigai su nepažeistomis plombomis, t.y. šiais veiksmais R. P. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistojo R. P. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 17 d. nuosprendį, o jo ginamąjį išteisinti. Taip pat prašo R. P. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą pakeisti į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nurodo nesutinkantis su apygardos teismo priimtu nuosprendžiu, teigia, kad jo ginamasis R. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d., požymių. Gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė grubius baudžiamojo įstatymo taikymo bei baudžiamojo proceso pažeidimus, nulėmusius nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Pažymi, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, nevertino esančių įrodymų ir nenurodė, kodėl juos atmeta. Tvirtina, jog apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas ne išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o tik prielaidomis. Tokius būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją bei asmens teisę į teisingą ir nešališką teismą. Skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, t.y. nenurodė, kokiu būdu R. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, neišdėstė ir kitų šios nusikalstamos veikos požymių – vietos, laiko, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, taip pat neatskleidė subjektyviųjų nusikaltimo požymių.

Gynėjo teigimu, Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitus teisės aktus bei tų aktų pažeidimą – konkrečiai į Muitinės kodeksą ir 2002 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintą Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką. Pabrėžia, jog teismas nuosprendyje nenurodė, kokį įstatymą, nuostatus ar taisykles pažeidė R. P. , t.y. nenurodyta, kokią nusikalstamą veiką bei kokiu būdu jis atliko pagal Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje konstatuota, jog dėl R. P. veiksmų atlikta fiktyvi tranzito procedūra, o krovinys iškrautas Lietuvos Respublikoje, tačiau, gynėjo manymu, visiškai neaišku, kuo paremtos tokios teismo išvados. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso 90 str. 2 d. numato, jog muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdytą, kai sugretinusi išvykimo muitinės įstaigos ir paskirties muitinės įstaigos turimus duomenis gali nustatyti, kad įvykdyti šios procedūros užbaigimo reikalavimai. Toliau skunde išdėsto duomenis, kurie, gynėjo manymu, nenuginčijamai ir oficialiai patvirtina, jog Lietuvos Respublikos Muitinė pripažįsta, jog tranzito procedūra, dėl kurios fiktyvaus įvykdymo R. P. nuteistas, yra teisėta ir pilnai įvykdyta. Pabrėžia, jog teismas šių duomenų nevertino, juos atmetė nenurodydamas motyvų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p.

Pabrėžia, jog 2002 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1135 45 p. nustatyta, jog kartu su prekėmis į paskirties įstaigą turi būti pristatyti ir jas lydintys tranzito deklaracijos egzemplioriai, o to paties nutarimo 46 p. nustatyta, kad paskirties įstaiga Muitinės departamento nustatyta tvarka įregistruoja ir įformina jai pateiktus tranzito deklaracijos egzempliorius, nurodydama prekių pristatymo datą ir informaciją apie atliktą muitinį tikrinimą. Teigia, kad muitinės informacinių sistemų centro raštai ir kita su muitinės tranzito procedūra susijusi bylos medžiaga (TIR knygelės žalias lapas Nr. duomenys neskelbtini, muitinės pareigūnų R. S. , K. G. , pasienio policijos pareigūno R. B. bei muitinės specialistės parodymai) patvirtina, jog muitinės tranzito procedūra, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, yra tiksliai atlikta ir Lietuvos muitinė neturi dėl to jokių pretenzijų. Pabrėžia, jog visa bylos medžiaga rodo, jog prekės, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos, buvo teisėtai išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl nesuprantama, kokiu būdu R. P. pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius tranzito procedūrą ir kaip jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d.

Atkreipia dėmesį, jog nusikaltimas, kurio padarymu R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas, padaromas tik tiesiogine tyčia, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje šis privalomas nusikalstamos veikos požymis nekonstatuotas ir nenurodytas. Kadangi nuosprendyje nenurodyta jo ginamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, negalima kalbėti ir apie R. P. baudžiamąją atsakomybę. Taip pat nuosprendyje nenurodyti nusikalstamos veikos motyvas ir tikslai, pagrindiniai bei fakultatyviniai požymiai. Teigia, kad apygardos teismas nuosprendį grindė prielaidomis ir akivaizdžiais prieštaravimais. Atkreipia dėmesį, kad teismas nuosprendyje konstatuoja, jog muitinės pareigūnai R. S. ir K. G. į krovinio pervežimo dokumentus įrašė, kad dokumentus ir krovinį dalinai patikrino, neįsitikinę, ar 2003 m. liepos 18 d. R. P. vairuojamas vilkikas vyksta per Obelių kelio postą ir dėl neatsargumo nerūpestingai atliko savo pareigas. Tvirtina, jog šiame teismo teiginyje yra akivaizdūs prieštaravimai, t.y. teismas teigia, jog pareigūnai krovinį dalinai patikrino, tačiau pripažįsta, kad jie neįsitikino, ar vilkikas vyksta per postą. Mano, jog tokie išvedžiojimai yra nesuvokiami. Taip pat gynėjas pabrėžia, kad teismas nuosprendyje remiasi 2005 m. liepos 19 d. prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą muitinės pareigūnų R. S. ir K. G. atžvilgiu išdėstyta prokuroro nuomone (prielaida), kad yra pagrindo manyti, jog šie pareigūnai dėl neatsargumo nerūpestingai atliko savo pareigas, t.y. teismas nuosprendį grindžia prokuroro nuomone, o ne nustatytomis ir konstatuotomis aplinkybėmis bei įrodymais.

Skunde nurodoma, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu teismas privalėjo šią bylą perduoti prokurorui, kadangi surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimų. Nors kaltinamajame akte nurodyta, jog prekės, kurios turėjo būti išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo iškrautos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tačiau byloje nėra šį teismo teiginį patvirtinančių duomenų. Pažymi, kad tokiu būdu daroma nepagrįsta, neteisėta bei melaginga prielaida. Teigia, kad kaltinamajame akte taip pat nenurodoma, kokius teisės aktų pažeidimus padarė jo ginamasis R. P. , neaišku, kokius apgaulės veiksmus jis padarė, vykdydamas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas muitinės procedūras.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistojo R. P. gynėjas ir pats nuteistasis prašė patenkinti gynėjo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Nuteistojo R. P. gynėjo skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo R. P. įvykdytą nusikalstamą veiką. Nuteistojo kaltė pilnai įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais.

Nuteistojo gynėjas skunde tvirtina, kad apygardos teismas nuosprendyje nenurodė, kokį įstatymą, nuostatus ar taisykles pažeidė jo ginamasis R. P. . Su tokiu gynėjo skundo argumentu negalima sutikti, kadangi teismas nuosprendyje išsamiai išvardino nuteistojo pažeistus teisės aktus bei tų aktų konkrečias nuostatas, t.y. Tarptautinio krovinių pervežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 str., 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Muitinės kodekso 90 str., 94 str. 2 d., taip pat 2002 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintos muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos 2 str., 29 str. 1 d. 1 p., 45 str. Gynėjas skunde keletą kartų pabrėžia, jog byloje nėra duomenų, jog prekės, kurios turėjo būti išvežtos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo iškrautos Lietuvos Respublikos teritorijoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Teigia, kad jo ginamasis nepažeidė tranzito procedūros, o teismo teiginiai yra pagrįsti tik prielaidomis ir spėjimais. Šie gynėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, juos paneigia byloje esantys įrodymai. Ir nors tyrimo metu iš tiesų nebuvo nustatyta prekių iškrovimo vieta, tačiau byloje užfiksuoti objektyvūs duomenys leidžia daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad krovinys buvo iškrautas būtent Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepristatant jo gavėjui. Iš byloje esančio Latvijos Respublikos Valstybės sienos apsaugos vyriausiosios valdybos rašto matyti, kad nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. nuteistojo R. P. vairuojama transporto priemonė – krovininis automobilis „Scania R 113“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) neužregistruota, įvažiuojant į Latvijos Respubliką ar išvažiuojant iš jos. Be to, minėtas raštas patvirtina, kad 2003 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais prie visų valstybės sienų buvo registruojami visi faktai apie transporto priemones ir asmenis, kurie kirto valstybės sieną (t. 1, b.l. 83-84; 87-88). Iš Latvijos Respublikos Valstybinės pajamų tarnybos Latgalės regioninės įstaigos pranešimo matyti, jog krovininis automobilis „Scania“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) 2003 m. liepos 18 d. nepravažiavo muitinės patikrinimo posto bei nesikreipė dėl muitinės procedūros su TIR CARNET XB40021392. Nurodytą dieną – 2003 m. liepos 18 d. – dėl muitinės procedūros IM4 įforminimo nesikreipė ir įmonė „SIA SINTAKSE“ (t. 1, b.l. 98). Tyrimo metu, vykdant teisinės pagalbos pavedimą, buvo apklaustas įmonės „SIA SINTAKSE“ direktorius A. M. , kuris parodė, jog tuo metu (kuomet R. P. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą) jo vadovaujama įmonė siūlė statybos paslaugas bei vertėsi statybinių medžiagų pirkimu – pardavimu, importo – eksporto sandėrių nesudarinėjo. Apklausos metu „SIA SINTAKSE“ direktorius patvirtino jokių ryšių su Lietuvos įmone „Daimanta“ neturėjęs (t. 1, b.l. 105-106). Tuo tarpu iš sąskaitos Nr. duomenys neskelbtini matyti, kad TŪB „Daimanta“ Latvijos įmonei „SIA SINTAKSE“ tariamai turėjo pristatyti įvairius rūbus: marškinėlius, palaidines, paltus, moteriškus megztinius; taip pat kitas prekes: vaikiškus žaislus, moteriškus batus ir kt. (t.1, b.l. 115).

Tyrimo metu buvo atliktas objektų tyrimas ir gauta specialisto išvada dėl importo deklaracijoje Nr. duomenys neskelbtini ir CMR Nr. duomenys neskelbtini esančių antspaudų MKP 0810/009 ir MKP 0813/009. Šio tyrimo metu, sulyginus nurodytuose dokumentuose esančių antspaudų atspaudus ir tyrimui pateiktus antspaudų MKP 0810/009, MKP 0813/009 atspaudų pavyzdžius, gauta abejonių nekelianti specialisto išvada, jog atspaudai MKP 0813/009, esantys abiejuose CMR Nr. duomenys neskelbtini lapuose, yra atlikti ne antspaudu MKP 0813/009, o atspaudai MKP 0810/009, esantys abiejuose CMR Nr. duomenys neskelbtini lapuose bei Latvijos Respublikos importo deklaracijos Nr. duomenys neskelbtini pirmame lape, yra atlikti ne antspaudu MKP 0810/009 (t. 1, b.l. 130-132), t.y. ne tais antspaudais kurie buvo naudojami Latgalės regioninės muitinės kontrolės poste.

Dar vienas įrodymas, patvirtinantis, jog nuteistasis R. P. nebuvo išvykęs į Latvijos Respubliką, yra avanso apyskaita Nr. duomenys neskelbtini. Bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausta TŪB „Daimanta“ buhalterė G. V. , kuri parodė šią apyskaitą sudariusi po to, kai 2003 m. liepos 16 d. bendrovės vairuotojas Č. S. jai pateikė kelionės dokumentus: įvairius dokumentus už kurą, sumokėtus mokesčius už kelius, aikštelę) (t. 2, b.l.221-222). Iš avanso apyskaitos Nr. duomenys neskelbtini matyti, kad 6443,58 Lt dydžio išlaidos patirtos Vokietijoje ir Lenkijoje, tačiau ne Latvijoje (t. 2; b.l. 185).

Gynėjo skundo nurodyti argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, nenurodė ne tik nusikaltimo padarymo požymių, bet ir veikos motyvų bei būdo yra niekuo nepagrįsti ir atmetami. Iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. nurodytų nuostatų išties nepažeidė, nes apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra konkrečiai nuodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. vieta, laikas, būdas, padariniai. Taigi nuosprendyje įvardintas laikas yra laikotarpis nuo 2003 m. liepos 16 d. iki 2003 m. liepos 21 d.; vieta – Lietuvos Respublikos valstybės siena, Panevėžio teritorinės muitinės Obelių kelio postas, esantis Rokiškio raj., Trumpikių k. Taip pat nuosprendyje nurodyta, kad R. P. tranzito procedūrą užbaigė neteisėtai ir tokiu būdu pažeidė Vyriausybės nutarimu Nr. 1135 patvirtintą muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką ir jam pateikus fiktyvius duomenis, laikoma, jog ši procedūra buvo suklastota. Nuosprendyje įvardinti ir padariniai, t.y. valstybei nesumokėti 51734 Lt mokesčių. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. P. įvykdė tyčinį nusikaltimą. Iš to seka, kad nuteistasis R. P. suvokė, kad veikia neteisėtu būdu, pateikęs fiktyvius duomenis, suklastojo muitinio tranzito procedūrą, dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo įnešta 51734 Lt mokesčių.

Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis R. P. vilkiku „Scania R 113“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos ir pristatytos gavėjui – Latvijos įmonei „SIA SINTAKSE“. Gynėjas skunde nurodo, jog muitinės procedūra buvo atlikta tinkamai, nepažeidžiant teisės aktais nustatytų reikalavimų, šią procedūrą atliko muitinės pareigūnai R. S. ir K. G. . Iš tiesų byloje esantys duomenys patvirtina, kad muitinės procedūras Obelių kelio poste atliko nurodyti pareigūnai – R. S. ir K. G. . Tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie atliko tik dalinį transporto priemonės „Scania R 113“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) su puspriekabe (valst. Nr. duomenys neskelbtini) patikrinimą, t.y. tranzito procedūros pabaigą 2003 m. liepos 18 d. įformino tik pagal pateiktus dokumentus, neįsitikindami, ar realiai R. P. vairuojamas krovininis vilkikas su puspriekabe išvyko per Obelių kelio postą. Tiek R. S. , tiek K. G. buvo pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 200 str. 1 d., tačiau 2005 m. liepos 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jų kaltę, įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas(t. 2, b.l.5759) . Ta aplinkybė, jog muitinės pareigūnai K. S. ir K. G. nerūpestingai atliko savo pareigas, neleidžia daryti išvados, jog R. P. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvežė tranzito dokumentuose nurodytas prekes. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, rašytiniai bei kiti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų aptarti ir išanalizuoti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistojo R. P. vairuojama transporto priemonė po Lietuvoje užbaigtų muitinės procedūrų nebuvo išvykusi į Latvijos Respubliką ir įmonei „SIA SINTAKSE“ nepristatė dokumentuose nurodyto krovinio.

Kiti gynėjo skundo argumentai, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos nekaltumo prezumpcijos nuostatos, o teismas bylą nagrinėjo šališkai, yra deklaratyvūs ir neparemti objektyviais duomenimis.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (R. P. įvykdė sunkų, tyčinį nusikaltimą valstybės ekonomikai, dėl ko į valstybės biudžetą nebuvo įnešta 51734 Lt importo mokesčių), į nuteistojo asmenybę (nepraėjus mėnesiui R. P. ta pačia transporto priemone įvykdė analogišką nusikaltimą ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta 120 MGL (15000Lt) dydžio bauda), taip pat tai, jog jis buvo teisiamas pirmą kartą, ir skyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Apygardos teismas, skirdamas R. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 200 str. 1 d., 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė.

nutaria ;

nuteistojo R. P. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.