- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- 1S-103-1053/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07502-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- G. B.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas ir 2022 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu G. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė ir nuteistasis įpareigotas dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 1 (vienerius) metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose, gydytis nuo alkoholizmo, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam G. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.
3. 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino Probacijos tarnybos teikimą. Teismas nustatė, kad G. B. nevykdo teismo paskirto įpareigojimo – gydytis nuo alkoholizmo. Teismui pateiktame teikime nurodyta, kad nuteistasis buvo nukreiptas į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tačiau gydytis taip ir nenuvyko. Nuteistasis nevykdo teismo paskirto draudimo – vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kadangi buvo nustatyta, jog 2023 m. sausio 4 d. atvykus individualiam darbui į Probacijos tarnybą G. B. buvo nustatytas 1,48 promilės girtumas, 2023 m. vasario 14 d. patikrinus nuteistojo neblaivumą jo gyvenamoje vietoje, nustatytas 2,41 promilės girtumas bei 2023 m. kovo 15 d. atvykus individualiam darbui į Probacijos tarnybą nuteistajam buvo nustatytas 1,75 promilės girtumas.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
4. Nesutikdamas su minėta nutartimi nuteistasis padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo ją panaikinti.
4.1. Skunde nuteistasis teigia, kad vykdė teismo skirtus įpareigojimus, registravosi Užimtumo tarnyboje, išdirbo neatlygintinai 100 val., dalyvavo intervencinėje programoje. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, administracinių nusižengimų nepadarė. Todėl dėjo rėkiamas pastangas, siekdamas įvykdyti teismo paskirtą bausmę.
4.2. Nuteistojo nuomone, arešto bausmės skyrimas nepasieks BK numatytų bausmės tikslų, o tik turės neigiamos įtakos jo elgesiui ir padarys žalos asmenybei.
4.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad iš jo elgesio matyti, jog nevengė atlikti visos bausmės, o tik jos dalies - pradėti gydymąsi nuo alkoholizmo. Gailisi dėl savo elgesio ir supranta, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo, tačiau galimai neužteko valios, nes tai padaryti nėra lengva. Įsipareigoja susirasti darbą, taip pat pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Per bausmės galiojimo terminą įsipareigoja vykdyti visus teismo skirtus įpareigojimus. Taip pat sutiktų, kad vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi jam būtų skirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė, pvz. nemokami darbai.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, atkreipė dėmesį, kad nuteistojo padaryti pažeidimai sąlygoti priklausomybės, kas laikytina liga.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, nuteistojo skundu ir teismui pateikta medžiaga, daro išvadą, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
7. BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...> ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
8. Laisvės apribojimo bausmės esmę sudaro teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymas. Draudimų ir įpareigojimų skyrimas nėra savitikslis – jie skiriami tam, kad būtų užtikrintas bausmės tikslų pasiekimas. Jei nuteistasis teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų nevykdo, bausmės paskirtis nėra įgyvendinama.
9. G. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmę buvo skirti tokie įpareigojimai: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų nemokamų darbų, 3) dalyvauti elgesio pataisos programose, 4) gydytis nuo alkoholizmo, 5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
10. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis tinkamai vykdo pirmuosius tris įpareigojimus, t. y. jis išdirbo paskirtas nemokamas valandas, registruojasi Užimtumo tarnyboje, išklausė elgesio pataisos programą.
11. Tačiau G. B. tinkamai nevykdo jam teismo paskirtų įpareigojimų gydytis nuo alkoholizmo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. G. B. nei pasiaiškinimuose Probacijos tarnybai, nei teismui nepateikė pateisinamų priežasčių. Užfiksuoti trys draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas atvejai (asmens b. l. 45, 48, 52), alkoholį jis vartojo tiek namuose, tiek neblaivus buvo atvykęs į Probacijos tarnybą. Ne kartą nenuvyko į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (asmens b. l. 36, 49). Taigi pažeidimai nevienkartiniai, sistemingi. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad G. B. vengia vykdyti laisvės apribojimo bausmę.
12. Sutiktina su gynėjo pozicija, kad G. B. pažeidimai yra susiję su jo priklausomybe alkoholiui. Kita vertus, atitinkami įpareigojimai jam buvo paskirti neatsitiktinai. Iš 2022 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurios padarymą paskirta ši bausmė, G. B. padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstama veika padaryta namuose, nukentėjusioji yra jo buvusi sutuoktinė, kuri nuolat gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną G. B. kiekvieną dieną būna namuose ir kiekvieną dieną girtas, konfliktas, kurio metu jis vartojo smurtą, kilo dėl to, kad ji atsisakė duoti pinigų alkoholiui. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta jo dukra J. B. parodė, kad G. B. turi problemų su alkoholio vartojimu, nuolat būna išgėręs, yra ūmaus būdo, yra prieš mamą smurtavęs ir anksčiau. Susipažinus su teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiais duomenimis, matyti, kad G. B. ir anksčiau yra teistas dėl smurtinių nusikalstamų veikų, kurias padarė būdamas neblaivus. Taigi teismo paskirti įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis nuo alkoholizmo yra reikšmingi siekiant užtikrinti, kad G. B. ateityje nekartotų nusikalstamo elgesio, tačiau jis šių įsipareigojimų sistemingai nevykdo. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, jog nuteistajam paskirta bausmė – laisvės apribojimas – nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės ir prevenciniams tikslams užtikrinti, todėl yra pagrindas G. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, yra teisingas ir pagrįstas.
13. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nagrinėjant Probacijos tarnybos teikimą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas būtinas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas. Iš 2023 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo vertėjas, iš posėdžio garso įrašo matyti, kad G. B. ne tik nekalba lietuvių kalba, bet ir jos nesupranta, nes visa posėdžio eiga jam buvo verčiama į rusų kalbą. 2022 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje taip pat užfiksuota, kad nagrinėjant bylą dalyvavo vertėjas. Todėl aukštesnysis teismas sprendė, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas, tačiau ši klaida buvo ištaisyta surengus žodinį nuteistojo skundo nagrinėjimą apygardos teisme ir užtikrinant gynėjo dalyvavimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. B. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.