Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Arūno Dirvono sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjai Z. D., atsakovės atstovams Linai Kujalytei ir Karoliui Kurapkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2008-06-16 pareiškėja Agentūros Telšių rajono skyriuje pateikė paraišką, registracijos Nr. 8-1011538015-Al-1 tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokoms ir su Direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. (II t., b. l. 25–31). 2008-11-18 – 2008-11-19 pareiškėjos valdoje buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyti neatitikimai: bloke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, deklaruota 5PT-1, nuo dalies lauko, kuri sudaro apie 40 proc. neišvežta žolė ir tai yra GAAB 3 pažeidimas (I t., b. l. 25–34, II t., b. l. 12–21). Pareiškėja 2008-12-12 Agentūrai pateikė skundą (I t., b. l. 23, 129), kuriame nurodė, kad nesutinka su patikros metu užfiksuotu GAAB pažeidimu. Paaiškino kad lauke, kuriame buvo nustatytas pažeidimas, pagrindinė auganti žolė yra šunažolė, kuri ganymo metu jau buvo pasenusi, todėl gyvuliai jos nenuėdė. Nurodė, kad nors laukas ir buvo nuganytas, iš 1 000 m atstumo jis atrodė kaip nenuganytas, kadangi šunažolių viršūnės buvo parudavusios, todėl pareiškėja nusprendė šį lauką papildomai nušienauti. 2008 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje laukas buvo nušienautas, o iš tų vietų, kur žolės buvo daugiausia, ją netgi supresavo ir išvežė. 2009-01-16 Agentūra pateikė atsakymą (I t., b. l. 20–22, II t., b. l. 130–132), kuriame nurodė, kad 2008-11-19 patikros vietoje metu GAAB pažeidimas užfiksuotas tinkamai. Nesutikdama su tokiu atsakymu pareiškėja kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2009-03-06 priėmė sprendimą Nr. 2009/01-4R-46 (I t., b. l. 36–40), kuriuo nusprendė pareiškėjos skundo nagrinėjimą nutraukti, kadangi skundžiamas aktas nėra individualus aktas, todėl jo nagrinėjimas nežinybingas Komisijai. 2008-12-15 – 2008-12-16 buvo atlikta pareiškėjos paraiškos patikra vietoje ir surašyta paraiškos kontrolės kokybės patikros vietoje ataskaita (I t., b. l. 9–19, 165–175). Šioje ataskaitoje nustatyta, kad patikrinti laukai atitinka GAAB reikalavimus ir standartus. 2009-07-10 Agentūra priėmė sprendimą Nr. BR6-1173109 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (I t., b. l. 41–44, 64–67). Sprendime konstatuojama, kad pareiškėjai neišmokama dalis pagrindinės išmokos už žemės ūkio naudmenų plotus, dalis kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ir „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymo veiklą bei Ražienų laukų per žiemą tvarkymo veiklą.

Pareiškėja skunde prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2009-07-10 rašto Nr. BR6-1173109 nuostatą, kad ji 2008 m. nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėja pateikė reikalavimo patikslinimą (II t., b. l. 50-51), kuriame nurodė, kad ginčija Nacionalinės mokėjimo agentūros 2009-07-10 rašto Nr. BR6-1173109 nuostatą, kuria pripažinta, kad pareiškėja nesilaikė Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenose reikalavimų ir dėl to jai buvo pritaikytos sankcijos: 1. kompensacinio paramos susiekimo sankcija; 2. kompleksinio paramos susiejimo sankcija (GAAB reikalavimų nesilaikymas mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, mažo nepalankumo vietovėse); 3. už GAAB reikalavimų nesilaikymą; 4. už priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ kraštovaizdžio tvarkymo programos Ražienų laukų per žiemą tvarkymo veikla.

Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad ji sutinka su jai paskirtomis sankcijomis ir prašo panaikinti sprendimo nuostatą, kurioje nurodyta, kad ji nesilaikė GAAB reikalavimų, kadangi šios nuostatos nepanaikinimas gali sukelti jai neigiamų pasekmių ateityje. Pareiškėjai buvo išaiškinta, kad ji turi teisę prašyti panaikinti visą jos atžvilgiu priimtą sprendimą, tačiau ji patikslino, kad ginčija jame išdėstytą nuostatą dėl 2008 m. GAAB reikalavimų pažeidimo (II t., b. l. 50–51).

Nors pareiškėja nevisai tinkamai formuluoja reikalavimą, tačiau iš jo turinio matyti, kad ji iš esmės ji kelia ginčą dėl administracinio akto teisėtumo, todėl šioje byloje spręstinas Agentūros 2009-07-10 sprendimo Nr. BR6-1173109 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nustatyta, kad sankcijos pareiškėjai buvo pritaikytos remiantis 2008-11-18 – 2008-11-19 atliktos paraiškos patikros vietoje nustatyta aplinkybe, kad ji bloke Nr. (duomenys neskelbtini), lauko Nr. 1, deklaruota 5PT-1, nuo dalies lauko, kuri sudaro apie 40 proc. neišvežta žolė ir tuo pažeidė GAAB 3.

Paraiškoje pareiškėja įsipareigojo visą žemę, už kurią prašo tiesioginių išmokų, išlaikyti geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (Paraiškos III dalies – Įsipareigojimai, 5 punktas) (II t., b. l. 27).

GAAB reikalavimų 1 punkte išvardinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti žemės ūkio naudmenos. GAAB reikalavimų 1.3 p. nustatyta, kad šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyti ir išvežti iš lauko iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus atvejus, kai žalioji masė šienavimo metu susmulkinama ir tolygiai paskleidžiama ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose). Šienas, šiaudų ir augalų liekanos gali būti sudėti į kūgius.

2007-04-06 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „kraštovaizdžio tvarkymas“, „ekologinis ūkininkavimas“ ir „rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (redakcija galiojusi paraiškos patikros atlikimo metu – 2008 m. lapkričio mėn. – 2008-09-24 – 2009-04-12) (toliau – KPP taisyklės) 8.1.5 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, dalyvaujantys „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos veikloje „natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, privalo išvežti nušienautą žolę iki rugsėjo 30 d.

2008-11-18 – 2008-11-19 atliktos paraiškos patikros vietoje nustatyta aplinkybė, kad iš dalies pievos nėra išvežta žolė, nėra nuginčyta kitais įrodymais. Šios aplinkybės teisingumą patvirtino ir pati pareiškėja, 2008-12-12 skunde nurodydama, kad nupjautą žolę išvežė iš ten, kur jos buvo daugiau. Lauką nušienavo todėl, kad netgi visiškai nuganius gyvuliai nenuėdė šunažolės, todėl laukas atrodė, kaip nenuganytas (I t., b. l. 23, 129).

KPP taisyklių 8.1.2. punkte nustatyta, kad ir (arba) paramos gavėjai, dalyvaujantys „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programos veikloje „natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, privalo pievas kasmet šienauti (žolė negali būti paskleista daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose) arba ganyti gyvulius, laikantis šių reikalavimų: 8.1.2.1. šienavimas pradedamas ne anksčiau kaip liepos 15 d. ir baigiamas ne vėliau kaip rugsėjo 30 d.; 8.1.2.2. gyvulių ganymas pradedamas ne anksčiau kaip birželio 15 d.

Nurodytoje normoje yra nustatyta teisė pasirinkti: arba nušienauti pievas arba jas nuganyti. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji pasirinko pievas nuganyti, tačiau gyvuliams visos žolės nenuėdus, nutarė pievas dar ir nušienauti. Tokiu atveju pareiškėjai atirado pareiga įvykdyti reikalavimą – nušienautą žolę išvežti, tačiau šio reikalavimo ji neįvykdė.

Teismas, sistemiškai aiškindamas GAAB reikalavimus ir KPP taisykles, daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas pasirenka pieva nušienauti ar nuganyti, pieva iki nustatyto termino turi būti tvarkinga. Šiuo atveju, pareiškėja nupjovusi žolę, bet jos visos neišvežusi, nesilaikė GAAB reikalavimų.

Tai, kad 2008-12-15 – 2008-12-16 atliktos paraiškos kontrolės kokybės patikros vietoje nebuvo nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai, nesudaro pagrindo teigti, kad tokio pažeidimo nebuvo. Išvežti nušienautą žolę privalu iki rugsėjo 30 d. Patikrinimas buvo atliktas 2008 m. lapkričio 15–16 d., todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja pažeidė GAAB reikalavimą ir nustatytu terminu neišvežė nušienautos žolės. Nustačius, kad pareiškėja nesilaikė GAAB reikalavimų, jai pagrįstai pritaikytos sankcijos.

Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia

atmesti pareiškėjos Z. D. skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.