Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. C. apeliacini skunda del Vilniaus trecio apylinkes teismo 2008 m. gegužes 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. C. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisves atemimu dvejiems metams ir šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš A. C. priteista 5646,40 Lt Vilniaus teritorinei ligoniu kasai.

Nukentejusiajam N. S. pripažinta teise i ieškinio patenkinima, klausima del ieškinio dydžio perduodant nagrineti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. C. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikde sveikata, t.y. 2006 m. gegužes 14 d., apie 02.00 val. bare “Ring bar”, Didžioji g. 28, Vilniuje, veikdamas grupeje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padare sunku sveikatos sutrikdyma nukentejusiajam N. S., tai yra ivykusio konflikto metu nukentejusiajam N. S. kumšciu sudave viena karta i veida, kaire koja viena karta spyre i kaires puses šona, del ko N. S. pargriuvus, spyre karta i dešini šona ir galvos sriti, visu svoriu koja trenke N. S. i krutines kaire puse, nuo ko pastarajam užgniauže kvapa ir jis pajuto dideli skausma krutines srityje bei, paemes N. S. už dešinio peties, smoge viena karta dešines kojos keliu i pilvo sriti, kas pasireiške kraujosruva apatineje lupoje bei krutines lastos sumušimu, pasireiškusiu kaires pleuros ertmes hemopneumotoroksu.

Apelianto manymu, teismo išvada, jog del jo suduotu smugiu ar stipraus smugio koja gulinciam N. S. šiam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, neatitinka bylos aplinkybiu. Nurodo, kad teismas nenustate del kurio ir kokiom aplinkybem suduoto jo smugio kilo ivardinti padariniai, o be to, minetoje specialisto išvadoje konstatuota, kad padariniai kilo tik del vieno trauminio poveikio. Pažymi, kad vykdydamas profesines pareigas bare, sudave nukentejusiajam, taciau jo gulincio nesparde ir nesudave jam tokio smugio, del kurio lužtu šonkauliai bei kiltu LR BK 135 str. l d. sudetyje nurodyti padariniai. Tuo tarpu teismo išvada nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, kad jis sudave stipru smugi koja gulinciam nukentejusiam, ir samoningai leido atsirasti tokioms pasekmes, neatitinka bylos aplinkybiu, nes prieštarauja ne tik jo, bet pagrindiniu liudytoju M. C., S. N., E. M., A. R. bei I. J. parodymams teisme. Nei vienas iš ju neparode, kad butent jis butu spardes parkritusi nukentejusiji. Šiuo aspektu nera aiškus ir nukentejusiojo parodymai; teisiamajame posedyje nukentejusysis neparode, kad jis su koja jam butu stipriai smugiaves butent i krutines sriti. Jis parode, kad visi smugiai buvo i rankas ir kojas, taciau viena karta užmyne šona ir po šio smugio jam suglebo visas šonas. Priežastinio ryšio tarp jo veiksmu ir sunkiu padariniu nukentejusiajam teismas nepagrinde ir nenustate, o išvada del jo kaltes konstatavo iš esmes jos nemotyvuojant, nepagrindžiant bylos irodymais, o tik išdestant nukentejusiojo parodymus. Apelianto manymu, nukentejusiojo parodymai yra neinformatyvus ir nepakankami teismo išvadai, teismas jo parodymus subjektyviai interpretavo, juos iškraipe ir panaudojo šališkai kaltinimui palaikyti. Tuo tarpu be minetuju nukentejusiojo parodymu kitu irodymu apie tai, kad butent del jo suduoto stipraus smugio koja gulinciam nukentejusiam kilo sunkus padariniai, byloje nera. Teismas tik abstrakciai nurode, kad jo (A. C.) aiškinimas paneigtas nukentejusiojo, liudytoju A. R., S. N., M. P., M. C. ir A. K. parodymais. Taciau ju parodymai visiškai nepaneige jo (A. C.) nuosekliu parodymu ir nepatvirtino jo kaltes. Tokiu budu teismas pažeide LR BPK 301 str. 2 d. reikalavimus, kad apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas vien nukentejusiojo parodymais, jeigu ju nepatvirtina kiti irodymai,

Nuteistasis A. C. taip pat nesutinka su jo veikos kvalifikavimu inkriminuojant aplinkybe, kad nusikaltima padare grupeje su nenustatytu asmeniu. Pagal bendrininkavimo instituto teises doktrina ir teismine praktika kiekvieno bendrininkavimo atveju turi buti nustatyta, kad visi bendrininkai atitinka istatymo nustatytus subjektu bendruosius ir specialiuosius požymius. Šie požymiai nenustatyto asmens atžvilgiu, su kuriuo jis tariamai bendrininkavo, netirti ir nenustatyti. Byloje netirta ir nenustatyta, kad jis (A. C.) kokia nors forma buvo susitares bendrai nusikalstamai veikti su nenustatytu asmeniu, kad kiekvienas bendrininkas suvoke, jog kesinasi i ta pati objekta, ar yra kiti bendros veikos sudeties požymiai. Tariamai bendrininkaves nusikaltimo padaryme nenustatytas asmuo iš esmes pripažintas padares nusikaltima, todel byla jo atžvilgiu turetu buti tesiama ir paskelbta jo paieška, taciau tokie sprendimai byloje nepriimti, procesiniai veiksmai del jo neatlikti, itarimas jam nepareikštas. Tuo tarpu apelianto manymu, byloje nera duomenu, jog su juo butu bendrininkaves nenustatytas asmuo, ši nuosprendžio išvada grindžiama ne bylos aplinkybemis ir konkreciais irodymais, o nežinia kuo paremtomis prielaidomis, tuo pažeidžiant LR BK 24 str., 25 str., 26 str. nuostatas bei teismine praktika.

Pasak apelianto, teismas byla ištyre neišsamiai, nenustate daug bylai ir teisingo nuosprendžio priemimui reikšmingu aplinkybiu, atmete jo prašymus del ivykio aplinkybiu ištyrimo. Tuo tarpu liko neaišku, kada ivyko konfliktas; pagal vienus bylos duomenis tai ivyko nukentejusiajam su draugais jau išeinant iš baro, pagal kitus duomenis – jiems ateinant i bara, kai apsaugos darbuotojai ju nenorejo ileisti. Prieštaravimu šiuo aspektu teismas nepašalino ir nemotyvavo, kodel priima viena ivykio versija, o atmeta kita. Patikimu išvadu apie ivykio aplinkybes byloje daryti neimanoma, nes nera išsamiai ištirta, kas ir kokiom aplinkybem, kam bei kuo sudave smugius. Nuosekli veiksmu seka byloje neatskleista. Taip pat teismas visiškai netyre ir nevertino, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentejusiajam galejo kilti ne del jo, o del kitu ji spardžiusiu apsaugos darbuotoju kaltes. Be to, sužalojimas galejo kilti netgi ne del smugio tiesiogiai, o del nukentejusiojo kritimo, atsitrenkiant i kietus bukus daiktus. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme nebuvo tirta, ar ivykio vietoje buvo kietu, buku daiktu ir ar krutines lastos sumušimas, del ko kilo sunkus padariniai, negalejo atsirasti visu svoriu krentant. Specialisto išvadoje tik konstatuota, kad sunkus sveikatos sužalojimas nukentejusiajam padarytas veikiant kietu, buku daiktu vienu trauminiu poveikiu. Taciau, A. C. manymu, atsižvelgiant i bylos sudetinguma, sunkius padarinius ir kaltinima sunkaus nusikaltimo padarymu, byloje neturejo buti apsiribota iš esmes nemotyvuotomis ir neišsamiomis specialisto išvadomis. Apelianto teigimu, byloje turejo buti paskirta teismo medicinine ekspertize, kurios metu be kitu klausimu turejo buti nustatytas sužalojimo pobudis, mechanizmas, išspresti kiti reikšmingi klausimai, taip pat atsakyta, ar sužalojimas negalejo buti padarytas krentant ir atsitrenkiant i kietus ir bukus daiktus, kuriu, apelianto isitikinimu, buvo ivykio vietoje.

Apeliantas taip pat pabrežia, kad skirdamas realia laisves atemimo bausme, teismas vertino tik nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsni ir pobudi, nors ju neatskleide. Teismas nevertino bylai reikšmingu aplinkybiu, kad jis vykde profesine pareiga, kad pats buvo sužalotas (l t. b.l. 33-35), kad nukentejusiojo ir jo draugu neteiseti veiksmai išprovokavo apsaugos darbuotoju, tame tarpe ir jo, veiksmus. Teismas nevertino ir nepasisake del to, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas (3 t.. b.l. 10-11, 2 t., b.l. 113), jaunas, turintis tvirtus socialinius ryšius su tevais, seserimis, pastovia gyvenamaja vieta, pastovu darba ir pragyvenimo šaltini. A. C. nesutinka su tuo, kad nors teismas nurode, kad nera istatyminio pagrindo taikyti jo atžvilgiu LR BK 62 str., taciau to visiškai neargumentavo ir šio pagrindo neatskleide. Mano, kad bet kokiu atveju jo atžvilgiu galejo buti taikomos LR BK 30 str. arba bent LR BK 59 str. nuostatos. Pasak apelianto, jo paminetos bylos aplinkybes yra išimtines ir svarbios sprendžiant bausmes rušies ir dydžio parinkimo klausimus. Nesutinka su tuo, kad teismas nesivadovavo baudžiamojo istatymo nuostatomis del bausmes paskirties, kuriu visuma išreiškia istatymo leidejo principine nuostata, kad laisves atemimo bausme gali buti skiriama tik tais atvejais, kai jokiomis kitomis švelnesniu rušiu bausmemis tikrai nebutu pasiekti nei baudžiamajam procesui, nei paciai bausmes paskirciai keliami reikalavimai. Be to, pažymi, kad LR AT Senato 1999-12-23 nutarime „Del teismu praktikos taikant bendruosius bausmiu skyrimo principus“ nurodyta, kad reikia vengti laisves atemimo bausmes skyrimo, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, jei asmens pavojingumas nera didelis, o bausmes tikslai gali buti pasiekti ir neizoliuojant jo nuo visuomenes. Taigi, vadovaujantis bausmes tikslais ir teisingumo principu, A. C. manymu, net ir pripažinus ji kaltu del inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paskirtoji bausme tiek savo rušimi, tiek trukme yra aiškiai per griežta.

Teismo posedžio metu nuteistasis A. C. ir jo gynejas praše apeliacini skunda patenkinti, prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo A. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo ir to pasekoje neteisingai paskirtos bausmes ( LR BPK 328 str. 1, 2 p. p. ).

Pirmosios instancijos teismas, ištyres bei tinkamai ivertines byloje surinktus irodymus, padare teisinga ir pagrista išvada del A. C. kaltes padarius jam inkriminuota nusikalstama veika. Pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, A. C. baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai.

Priešingai nei skunde teigia apeliantas, baudžiamojo proceso istatymu pažeidimu, kurie galetu buti pripažinti turejusiais esmines reikšmes išsamiai išnagrineti byla ir paveikusiais teiseto bei pagristo nuosprendžio priemima, nepadaryta. A. C. kalte pagrista byloje esanciais faktiniais duomenimis, kurie, kaip irodymu šaltinis gauti teisetais budais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Byloje surinktu irodymu, tame tarpe ir skunde minimu atpažinimo protokolu, patikimumas, patikrintas teismo proceso metu Baudžiamojo proceso kodekse numatytomis priemonemis, irodymai ivertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatu. Todel, tai, kad irodymai buvo ivertinti ne taip, kaip to noretu apeliantas, nera pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja faktinems bylos aplinkybems.

Apelianto argumentas, jog tarp jo veiksmu ir nagrinejamo ivykio metu kilusiu padariniu nera tiesioginio priežastinio ryšio, paneigiamas byloje surinktais, teismo ištirtais ir nuosprendyje aptartais irodymais : nukentejusiojo N. S., liudytoju A. R., S. N., M. P., M. C., A. K. parodymais, išrašu iš medicininiu dokumentu, specialisto išvadomis, teismo med. eksperto E. B. paaiškinimu, atpažinimo protokolais, kita bylos medžiaga.

Taigi, priešingai nei skunde teigia apeliantas, konflikto, kilusio tarp apsaugos darbuotoju ir klubo lankytoju – liudytoju A. R., M. C., N. S. ir M. P. pradžia gana aiški : neadekvati apsaugos darbuotoju reakcija, panaudojant spec. priemones, šiuo konkreciu atveju – dujas, A. R. ir M. C. atžvilgiu, i pastaruju pagrista prašyma, prieš išeinant iš klubo, gražinti jiems skardine alaus, kuria apsaugos darbuotojai, prieš liudytojams ieinant i kluba, patikrine M. C. kuprine, buvo laikinai paeme ir, šiems išeinant iš jo, pažadeje gažinti. Pasak liudytojo A. R., paveiktas duju – grauže akis, veida, jis iš trecio aukšto nusileido i pirma, kur sutikes savo draugus - N. S., S. N. ir M. P., paaiškino, kas nutiko, pasake, jog viršuje yra likes, taipogi dujomis išpurkštas, liudytojas M. C.. Reaguodami i tai, nukentejusysis N. S. ir liudytojas M. P., nubego i trecia aukšta. M. C. jie rado prie lifto. Pasikalbejes su vienu iš apsaugos darbuotoju, ( tamsiu plauku ), ir ketines išeiti N. S. pamate, kaip kitas, šviesiu plauku apsaugos darbuotojas, viena karta sudave M. P. i veida. Kai N. S. ši apsaugos darbuotoja atstume nuo M. P., pirmasis, tamsiu plauku apsaugos darbuotojas, viena karta kumšciu jam sudave i veida, o kai pastarasis užsimojo vel, nukentejusysis refleksiškai sudave smugi šiam. Tuomet, i veida jam buvo papurkšta dujomis, ir kaip kad nukentejusiajam atrode, tai padare smugi jam sudaves apsaugos darbuotojas, kuris, pasak N. S., iš karto koja spyre jam i kairi šona. Kai nukentejusysis po smugio nugriuvo, mate, jog iš kaires jam buvo laiptu tureklai, o iš dešines – stovejo tamsiu plauku apsaugos darbuotojas. Po to, nukentejusiojo teigimu, seke smugiai kojomis i ivairias jo kuno vietas – dešini šona, kojas, pilva, rankas, kuriomis dagstesi veida, veida, krutines sriti. Kas konkreciai iš apsaugos darbuotoju, kokius ir kiek jam sudave smugiu, pasak nukentejusiojo, konkretizuoti negali, kadangi visos muštyniu eigos, rankomis besidangstydamas veida nuo suduodamu smugiu, kurie, priešingai nei teigia nuteistasis ar liudytoju apklaustas apsaugos darbuotojas E. M., visiškai nebuvo panašus i kovinius savigynos veiksmus, jis nemate. Taciau, ta momenta, kai tamsiu plauku apsaugos darbuotojas, kuri nukentejusysis veliau atpažino, kaip A. C., visu svoriu su koja sudave jam i kaire krutines puse, po ko, N. S. pajuto stipru skausma krutineje ir jam iš karto užgniauže kvapa, pastarasis isidemejo. Be to, nukentejusysis gana nuosekliai ivardino ir kitus, jo atžvilgiu padarytus šio apsaugos darbuotojo, t. y. nuteistojo A. C. smurto veikmus. Taigi, pasak nukentejusiojo, tarp kitu jam suduotu smugiu nagrinejamo ivykio eigoje, A. C. pastarajam sudave viena smugi i veida kumšciu, purške dujomis, kaire koja spyre i kairi šona, šonkauliu sriti, pargriuvus – i dešini, o po to, kaip jau aukšciau mineta, visu svoriu su koja sudave i kaire krutines puse. Ir, priešingai nei mano nuteistasis, N. S., ne nuo kurio nors kitu, iki tol ar po to, jam suduotu smugiu, o butent, po A. C. suduoto stipraus smugio su koja i kaire krutines puse, pajuto stipru skausma ir jam užgniauže kvapa.

Nukentejusiojo N. S. parodymu pagristumu ir objektyvumu teismui netiketi nebuvo pagrindo, juolab, kad, priešingai nei teigiama skunde, juos vienu ar kitu aspektu, kaip jau buvo mineta, pagrindžia ir kiti irodymai: specialisto išvados, liudytoju S. N., M. P., M. C., A. K., J. D., S. S. parodymai, parodymu atpažinti protokolai, kita medžiaga.

Taigi, iš byloje esanciu greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles, medicininiu dokumentu, specialisto išvadu matyti, kad N. S., iš karto po nagrinejamo ivykio, buvo diagnozuota krutines lastos, veido ir pilvo sumušimas, kaires pleuros ertmes hemopneumoroksas. Krutines lastos sužalojimas, pasireiškes kaires pleuros ertmes hemopneumoroksu, padarytas vienu trauminiu poveikiu, pavojingas gyvybei bei vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. b l. 41, 26-57, 63-64, 68-69, 70-71).

Apeliacines instancijos teismo posedyje, apklaustas teismo med. ekspertas E. B., nurode, jog N. S. nustatytas sužalojimas atsirado tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, ir tuo paciu paneige apelianto versija, jog, krisdamas ar griudamas, nukentejusysis galejo susižaloti pats. Be to, ekspertas pažymejo, kad nuo tokio sužalojimo, nukentejusysis turejo pajusti skausma, oro trukuma, dusuli, kas akivaizdžiai irodo, jog N. S. nurodyta, po A. C. suduoto koja i kaire krutines puse smugio, busena, pilnai atitiko busena, budinga krutines lastos sumušimui, pasireiškusiam kaires pleuros ertmes hemopneumotoraksu. Tokiu budu, nei del šio sužalojimo padarymo aplinkybiu, nei del ji padariusio, nukentejusiojo nurodyto asmens –A. C., jokiu abejoniu nera.

Kad nukentejusiji muše nuteistasis, matyti ir iš kitu, ši ivyki vienomis ar kitomis aplinkybemis bei laiku, stebejusiu asmenu parodymu. Taigi, analizuojant liudytojo M. P. parodymus matyti, kad su apsaugos darbuotojais aiškinantis situacija del ko prieš A. R. ir M. C. buvo panaudotos dujos, du apsaugos darbuotojai, pradejo juos mušti : šviesiu plauku apsaugos darbuotojas sudaves jam smugius, pargriove, papurške i ji dujomis, uždejo antrankius, o tamsiu plauku apsaugos darbuotojas, isibegejes, iš kojos spyre N. S. i krutines sriti. Kaip apsaugos darbuotojai sparde nukentejusiji N. S., mate ir liudytojas A. R.. Taigi, pasak šio liudytojo, kai, praejus duju poveikiui, jis maždaug po 5 minuciu nubego i treciaja aukšta, pamate, koridoriuje ant grindu gulinti pusiau ant šono, pusiau ant nugaros, susirietusi N. S., kuri iš kojos sparde du apsaugos darbuotojai. A. R. teigimu, jo akivaizdoje, N. S. iš kojos buvo suduota ne mažiau kaip po penkis - šešis smugius, be to, jis mate, kaip vienas iš nukentejusiji spardžiusiu apsaugos darbuotu, kuri veliau atpažino, kaip A. C. ( 2 t. b. l. 66-68 ), kojos padu iš viršaus, sudave N. S. viena gan stipru smugi i krutines sriti. Kai liudytojas pradejo šaukti, ka pastarieji daro, apsaugos darbuotojai, nukentejusiji surakino antrankiais ir nuvede i lifta. Išvedus nukentejusiji iš lifto, N. S. beveik negalejo pastoveti ant koju, sunkiai kvepavo, duso. Liudytojas S. N. taipogi atpažino A. C., kaip viena iš apsaugos darbuotoju, kuri pastarasis mate nagrinejamo ivykio metu, tarp kitu, N. S. mušusiu asmenu ( 2 t. b. l. 69-71 ). Nors, pasak šio liudytojo, konkreciu smugiu i konkrecias vietas, kurie buvo suduoti N. S., jam nesimate, taciau, iš apsaugos darbuotoju judesiu, riksmu suprato, kad koridoriaus kampe jie kažka spardo, daužo kumšciais, o po to, mate, kaip apsaugos darbuotojai vede antrankiais už nugaros surakintomis rankomis M. P. bei N. S. prie lifto. Be to, liudytojas mate, ir kaip prieš nukentejusiji ivedant i lifta, nuteistasis buvo paemes N. S. už dešinio peties bei dešines kojos keliu, pastarajam sudave i pilvo sriti. Liudytojos A. K. teigimu, nesulaukusi N. S., ji keletos minuciu begyje užlipo i treciaji aukšta, kur, pamate, kaip ant žemes gulinti N. S., ispausta i kampa, spardo trys ar keturi apsaugos darbuotojai. Po tokio vaizdo, ja ištiko šokas. Gi, pasak M. C., po to, kai jam nuo duju „atlego“ akys, jis mate, kaip du apsaugos darbuotojai spardo liudytoja M. P.. Kur tuo metu buvo N. S., jis nemate. Taciau, praejus kuriam tai laikui, mate, kaip apsaugos darbuotojai iš pradžiu, surakinta antrankiais, atvede M. P., o po jo, N. S.. Pastarasis buvo stipriai sumuštas, surakintas antrankiais, sunkai kvepavo.

Iš liudytojo S. S. parodymu matyti, kad pagal iškvietima atvykus šiam i naktini kluba „Helios“, apsaugos darbuotojai perdave jam du asmenis : M. P., pas kuri buvo sumušta dešine akis, kakta bei pakaušis ir N. S., kuri išsiveže GMP brigada i Centro ligonine. Šio ivykio versijos buvo skirtingos : apsaugos darbuotojai iš esmes jam nieko neaiškino, tik paraše pareiškima, kad vaikinai bande isibrauti i kluba, elgesi chuliganiškai ir buvo sulaikyti. Gi, vaikinai aiškino, jog apsaugos darbuotoju buvo sumušti del to, kad norejo atsiimti savo kažkoki daikta, kurio jiems apsauga negražino. Taigi, nuo pat pradžiu, t. y. nuo pat policijos pareigunu atvykimo momento, nurodydami kilusio ivykio priežasti del kurios M. P. ir N. S. buvo apsaugos darbuotoju sumušti, pastarieji buvo nuoseklus, todel nustatant konflikto pradžia ir priežasti, teismui abejoti pastaruju parodymais nebuvo jokio pagrindo.

Kad tiek M. P., tiek ir N. S., kuri iš karto išsiveže GMP brigada, buvo sužaloti, pripažino ir i ivykio vieta atvykusi kartu su patruliu liudytoja J. D..

Taigi, iš šiu irodymu analizes akivaizdu, kad konfliktas kilo tarp apsaugos darbuotoju ir klubo lankytoju, kaip kad jau aukšciau buvo mineta, del M. C. negražintos skardines alaus, ko pasekoje, klube dirbes A. C., be jokio teiseto pagrindo, viršydamas igaliojimus, isivele i muštynes, ir ju metu, sprendžiant iš nukentejusiojo parodymu, sudave lemiama smugi, kuris N. S. sunkiai sutrikde sveikata. Ir, nors iš tiesu ši žala N. S. sveikatai buvo padaryta pastarojo darbo metu, taciau, ji buvo padaryta, kaip jau mineta be jokio teiseto pagrindo, viršijant savo igaliojimus, del ko nukentejusiajam buvo sukeltos sunkios pasekmes. Taigi, priešingai nei mano apeliantas, LR BK 30 str. nuostatu taikymas šio nuteistojo atžvilgiu, nera imanomas. Kita vertus, patiems apsaugos darbuotojams inicijavus konflikta – negražinus skardines alaus, jo sprendimo budui panaudojus spec. priemones - dujas, nebuvo jokio reikalo veltis i muštynes bei nukentejusiji, kai šis po smugio nugriuvo, toliau, ir gana intensyviai, mušti. Akivaizdu, kad nagrinejamu atveju, nuteistojo A. C. padaryti veiksmai nebuvo adekvatus nukentejusiojo elgesiui. Todel, nustacius tokias aplinkybes, pirmosios instancijos teismui svarstyti LR BK 59 str. nuostatu taikymo nuteistajam klausima, nebuvo jokio pagrindo.

Apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, liudytoju S. K., E. M. ir R. K. duotus parodymus, nepagristai ivertino kritiškai, taipogi atmetamas. Kaip rodo šiu asmenu parodymu analize, pastarieji arba nutyli esmines, arba nurodo tik abstrakcias nagrinejamo ivykio aplinkybes, kurios prieštarauja ne tik aukšciau aptartu liudytoju bei nukentejusiojo parodymams, bet ir medicininiuose dokumentuose objektyviai užfiksuotiems duomenims, kas pagristai leidžia daryti išvada, jog vieni iš šiu asmenu, kaip liudytojas E. M., savo bei savo parneriu veiksmus, taigi ir A. C. veiksmus, nagrinejamo ivykio kontekste, kiek tai buvo imanoma menkino, bijodamas atsakomybes pats ir tuo paciu siekdamas padeti jos išvengti A. C.. Taigi, pasak šio liudytojo, jie, pastaruosius užpuolusiu, neblaiviu vaikinu atžvilgiu, nenaudojo jokiu neteisetu veiksmu, išskyrus kovinius savigynos veiksmus, t. y. ju nesparde, i krutine nemuše, o tai byloje paneigta, naudojo ašarines dujas bei antrankius ir perdave policijos pareigunams. Kiti, kaip liudytojas R. K. ar S. K., velgi kalba tik apie agresyviu, neblaiviu ir besiveržianciu i bara, asmenu atžvilgiu panaudotus apsaugos darbuotoju kovinius savigynos veiksmus, dujas ar antrankiu uždejima, taciau paaiškinti, kokiu budu buvo sunkiai sužalotas N. S., negali, kas pagristai teismui leido padaryti išvada, jog ir pastarieji savo parodymais sieke padeti A. C. išvengti atsakomybes. Gi, vertinant liudytojo I. J. parodymus, kyla pagristos abejones ar šis liudytojas apskritai mate kokias nors nagrinejamo ivykio aplinkybes. Be to, atkreiptinas demesys ir i tai, kad tokiu duomenu, jog i konflikta pateke su apsaugos darbuotojais liudytojai ar nukentejusysis N. S. butu buve girti, kaip kad bando aiškinti aukšciau mineti liudytojai, byloje nera. Priešingai, tiek liudytojas A. P., tiek ir nukentejusysis N. S., sprendžiant iš bylos duomenu, alkoholio buvo vartoje, taciau nedaug, ir tai patvirtina liudytojui A. P. nustatytas vos 0.56 promiliu alkoholinis apsvaigimas bei duomenys, užfiksuoti greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteleje ( 1 t. b. l. 22, 41 ). Tuo tarpu apie kitus – liudytojus M. C. ar A. R., iš viso jokiu duomenu, patvirtinanciu pastaruju buvusio girtumo fakta, byloje nera.

Taciau, apelianto argumentas, jog teismas, nustatydamas pripažintos irodyta nusikalstamos veikos aplinkybes, nepagristai nurode, jog nuteistasis A. C., jam inkriminuojama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d., padare veikdamas grupeje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, yra teisingas.

Kaip matyti iš byloje esanciu duomenu, 2006-05-14, apie 2.00 val., naktiniame klube „Helios“ ir sporto bare „Ring“ dirbo keturi UAB „Ekskomisaru biuras“ apsaugos darbuotojai, t. y. S. K., A. C., E. M. ir O. K. ( 1 t. b. l. 87 ). Taigi, visi nagrinejamo ivykio nakti dirbe apsaugos darbuotojai yra žinomi. Kita vertus, aišku ir tai, kad sužalojimas, sukeles nukentejusiajam sunku sveikatos sutrikdyma, buvo padarytas vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, kuri, kaip nustatyta bylos medžiaga, padare nuteistasis A. C.. Tokiu budu teigti, kad pastarajam inkriminuota veika buvo padaryta grupeje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nera jokio objektyvaus pagrindo, ir ši aplinkybe, iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies yra pašalinama. Taciau, pažymima ir tai, jog ši aplinkybe, nebuvo pripažinta, kaip nuteistojo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, numatyta LR BK 60 str. 1 d. 1 p., todel apeliantui paskiriant bausme, akivaizdu, kad jokios itakos neturejo.

Taciau, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausme, ir pasisakydamas, jog nera pagrindo taikyti LR BK 62 straipsnio, neapsvarste galimybes A. C. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. itvirtintos nuostatos, t. y. neapsvarste klausimo ar sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas apeliantui neprieštaraus teisingumo principui.

Bausme yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybes pavojinguma, kaltininko ir nukentejusiojo interesu pusiausvyra.

Taigi, kaip matyti iš nustatytu bylos aplinkybiu, A. C. yra nuteistas pirma karta. Nei iki šio ivykio, nei po jo, nieko nusikalstamo nera padares, už adminstracinius teises pažeidimus atsakomyben nepatrauktas, baige aukštaji moksla, dirbo, kas leidžia teigti, jog jo padaryta veika, nors pagal istatyma ir priskiriama sunkiu nusikaltimu kategorijai, visgi buvo atsitiktine. Nukentejusiajam sunkus sužalojimas buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, ir sprendžiant iš byloje esanciu duomenu, tolimesniu sunkiu pasekmiu, N. S. nesukele : pastarasis yra darbingas, t. y. išvykes iš Lietuvos ir dirba Anglijoje ( 3 t. b. l. 100 ).

Pažymetina ir tai, kad po A. C. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo praejo daugiau kaip pustreciu metu, ir kaip jau buvo mineta, nuteistasis ir toliau dirba, kur charakterizuojamas teigiamai, kuria šeima, busima žmona laukiasi ( 3 t. b. l. 11, 101, 102 ). Tokia, pastarojo teigiama vertybine orientacija mažina jo, kaip asmenybes, pavojinguma visuomenei ir leidžia daryti išvada, kad bausmes tikslai šio nuteistojo atžvilgiu gali buti pasiekti ir be realios laisves atemimo bausmes paskyrimo ir izoliavimo jo nuo visuomenes, kas, priešingu atveju, aiškiai prieštarautu teisingumo principui. Taigi, atsižvelgiant i aukšciau išdestyta, nuteistajam A. C., LR BK 54 str. 3 d. pagrindu skirtina švelnesne, negu istatymo už jo padaryta veika sankcijoje numatyta bausme – laisves apribojimas ( LR BK 48 str ).

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus m. trecio apylinkes teismo 2008 m. gegužes 16 d. nuosprendi pakeisti : A. C. pripažintam kaltu padarius nusikaltima numatyta LR BK 135 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., paskirti laisves apribojima dviems metams, ipareigojant ji per laisves apribojimo laika neatlygintinai išdirbti 150 valandu sveikatos priežiuros, globos ir rupybos istaigose ar nevalstybinese organizacijose, kurios rupinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonemis.

Iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti A. C. inkriminuota aplinkybe, jog veika jis padare veikdamas grupeje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu.

Kita nuosprendžio dali, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeista.