Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-10-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-9542-892/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-28
Bylos Nr.
e2YT-9542-892/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02712-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Pareiškėjas
H. J.
Suinteresuotas asmuo
A. O., VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9542-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02712-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.1.1.; 3.2.3.2.; 3.2.4.9.3.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. O., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas H. J. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo sutuoktinės Č. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)dieną mirė pareiškėjo sutuoktinės Č. J.. Santuokoje pareiškėjas kartu su žmona buvo įsigiję gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, taip pat pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 22 d. NŽT sprendimu įgijo keturis žemės sklypus, kito turto tiek pareiškėjas, tiek palikėja neturėjo. Pareiškėjas kartu su žmona gyveno minėtame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau liko jame gyventi po palikėjos mirties. Pareiškėjas ir toliau rūpinasi ir naudojasi likusiu turtu, jį išlaiko bei moka mokesčius. Taip pat nurodė, kad palikėja sudariusi testamentų nebuvo, po sutuoktinės mirties pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, be to, nurodytu terminu nesikreipė ir pareiškėjo bei palikėjos dukra A. O.. Kadangi pareiškėjas praleido 3 mėn. terminą nuo palikimo atsiradimo kreiptis su pareiškimu pas notarą dėl palikimo priėmimo, kitaip nei kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, negali paveldėti mirusio sutuoktinio turto bei gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo A. O. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo jį tenkinti, patvirtino pareiškime pareiškėjo nurodytas aplinkybes.

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė nagrinėti pareiškimą teisės aktų nustatyta tvarka, pažymėjo, jog teismui nusprendus, kad pareiškėjo reikalavimas yra tenkintinas, suinteresuotas asmuo neprieštaraus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.

5. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – mirties liudijimo, gimimo liudijimų, santuokos liudijimo, (duomenys neskelbtini) mirė Č. J., kuri buvo pareiškėjo H. J. sutuoktinė. Palikėja Č. J. ir pareiškėjas H. J. santuokoje susilaukė dukterų A. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)), ir A. O., kuri pretenzijų dėl motinos palikimo priėmimo byloje nereiškė. Testamentų registro išrašo duomenimis, palikėja testamentų sudariusi nebuvo, po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus matyti, kad pareiškėjo vardu registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)bei penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas pareiškėjo vardu buvo įgytas esant santuokoje kartu su palikėja, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas kartu su sutuoktine Č. J. iki jos mirties gyveno minėtame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), jame liko gyventi ir po sutuoktinės mirties. Bylos duomenimis, pareiškėjas po sutuoktinės mirties rūpinosi gyvenamuoju namu, buitimi, mokėjo komunalinius mokesčius (už elektrą, vandenį, ryšio paslaugas). Taigi, remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad po Č. J. mirties jos sutuoktinis H. J. palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas, kadangi po palikėjos mirties valdė visą minėtą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, mokėjo už turtą komunalinius mokesčius ir apmoka iki šiol, t.y. už gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) (nors, mokėtojas banko pavedimuose nurodyta A. O., faktiškai komunalinius mokesčius apmoka pareiškėjas). Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys Č. J. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.

6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinės Č. J. mirties H. J. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjos turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjo H. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po Č. J. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270, 444 straipsniais teismas,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės Č. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013 m. kovo 24 d., priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo H. J. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė