Klaipėdos apygardos teismo nutartis

V. S., A. B., A. E. pripažinti bendromis ieškovo ir atsakovės prievolėmis. Prievolę V. B. dėl 35 000 Lt pripažinti asmenine ieškovo prievole. Taip pat atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo turi būti pripažintas kaltu ieškovas dėl jo agresyvaus ir žiauraus elgesio jos ir dukros atžvilgiu. Ieškovas nesirūpino šeima ir materialiai jos nerėmė, švaistė bendras bei skolintas lėšas savo poreikiams tenkinti, ilgą laiką nedirbo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas jau seniai buvo suplanavęs skyrybų ir turto padalijimo variantą, kurį įgyvendino palaipsniui, pastoviai ją šantažavo, kad santuokoje įgytas turtas atitektų ieškovui. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų I. E. ir E. E. pas kuriuos ji anksčiau gyveno parodymais, nes jie matė atsakovę nekartą sumuštą. Atsakovė taip pat nesutinka ir su priteistos piniginės kompensacijos dydžiu. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi AB banko SNORAS 2011-04-19 turto vertės nustatymo pažyma, nes iš jos neaišku kodėl turtas yra įvertintas būtent 420 000 Lt. Nėra nurodyta, kad būtų atlikta turto palyginamoji analizė. Atsakovė pažymi, kad iš 2009-03-27 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto vertė sudaro 600 000 Lt, tokią turto vertę nurodo ir antstolė L. N. 2009-10-28 turto apraše. Teismas netinkamai įvertino ir motoskraidyklės kainą. Kadangi ieškovas skraidyklę įsigijo sudaužytą, iš šeimos bei skolintų lėšų pirko brangius aparatus, jų dalis, pilnai atremontavo ir dalyvauja varžybose. Todėl reali rinkos vertė sudaro 40 000 Lt. Atsakovė nesutinka ir su teismo nurodyta puspriekabės kaina – 200 Lt. Puspriekabė skirta ne daiktams vežti, o automobiliams, todėl jos vertė yra žymiai didesnė – 6 000 Lt. Atsakovė nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai iš priteistos piniginės kompensacijos minusavo 130 000 Lt, kuriuos pervedė UAB „Spartika“. Šie pinigai buvo naudojami bendriems šeimos tikslams, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Kadangi visas santuokoje įgytas turtas sudaro 606 400 Lt, tai kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po 303 200 Lt, tačiau atsakovei pasilikus automobilį, kurio vertė yra 300 Lt, ieškovas privalo sumokėti 302 900 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovė nesutinka ir teismo sprendimo dalimi, kuria prievolės tretiesiems asmenims buvo pripažintos kaip atsakovės asmeninėmis prievolėmis. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų V. S., A. B., A. E. parodymais, kur nurodė, kad skola buvo suteikta šeimai, o ne jai asmeniškai. Atsakovė nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria prievolę V. B. pripažino solidaria prievole, nes ši skola atsirado susitarus parduoti namą ir padengus dalį periodinių įmokų bankui pagal įsiskolinimą. Atsakovė teigia, kad ji niekada nesutiko, jog ginčo namas būtų parduotas už 300 000 Lt išsimokėtinai per 3 metus ir šią nuomonę išreiškė bankui. Derybas su V. B. vedė tik ieškovas, nebegyvenant kartu, todėl ši prievolė V. B. laikytina ieškovo asmenine. Atsakovė nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino visą skolą Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui solidaria, nors trečiasis asmuo sumažino reikalavimą jos atžvilgiu iki 165 Lt, todėl ji sutinka šią sumą atlyginti solidariai, o likusią dalį privalo atlyginti ieškovas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Ieškovas ir atsakovė apeliaciniais skundais ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovė nuo 2008 m. spalio mėn. nebegyvena namie, visiškai nesirūpina šeima, nevykdo sutuoktinės pareigų, todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo santuoką nutraukti dėl atsakovės D. L. kaltės. Tačiau atsakovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad dėl santuokos iširimo turi būti pripažintas kaltu ieškovas dėl jo agresyvaus ir žiauraus elgesio jos ir dukros atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovas nesirūpino šeima ir materialiai jos nerėmė, švaistė bendras bei skolintas lėšas savo poreikiams tenkinti, ilgą laiką nedirbo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovas jau seniai buvo suplanavęs skyrybų ir turto padalijimo variantą, kurį įgyvendino palaipsniui, pastoviai ją šantažavo, kad santuokoje įgytas turtas atitektų jam. Be to, nurodė, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų I. E. ir E. E. pas kuriuos ji anksčiau gyveno parodymais, nes jie matė atsakovę nekartą sumuštą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų argumentais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2008 m. pabaigos. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų I. E. ir E. E. parodymais, kad jie matė atsakovę nekartą sumuštą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog duomenų byloje apie tai, kad atsakovė būtų kreipusis į medicinos įstaigas ar policiją dėl smurto prieš ją nėra. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovas nesirūpino šeima ir materialiai jos nerėmė, švaistė bendras bei skolintas lėšas savo poreikiams tenkinti, ilgą laiką nedirbo, todėl darytina išvada, kad ieškovas pažeidė prieš tai aptartas LR CK įtvirtintas sutuoktinio pareigas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje pateikti duomenys nėra pakankami konstatuoti vien tik atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, todėl būtina įvertinti ir atsakovės elgesį. Bylos duomenimis atsakovė paliko ieškovą ir išėjo atskirai gyventi 2008 m. spalio mėn., todėl ieškovas vienas rūpinosi šeimos turtu. Be to ieškovas nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl pablogėjo ir galiausiai nutrūko šeimos santykiai, yra atsakovės prieš penkiolika metų prasidėjęs piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl kurio atsakovės elgesys darėsi neprognozuojamas, tai patvirtino ir liudytojos V. K. bei A. V.. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybės už šeimos išsaugojimą, konstatuoja, kad atsakovė taip pat pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).

Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto vertės nustatymo. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi AB banko SNORAS 2011-04-19 turto vertės nustatymo pažyma, nes iš jos neaišku kodėl turtas yra įvertintas būtent 420 000 Lt. Atsakovė pažymi, kad iš 2009-03-27 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turto vertė sudaro 600 000 Lt, tokią turto vertę nurodo ir antstolė L. N. 2009-10-28 turto apraše. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.119 str. numatyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pažymėtina, kad antstolės L. N. ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys dėl ginčo turto vertės yra 2009 m., t. y. 2 metų senumo duomenys. Kadangi nekilnojamojo turto vertė kasmet kinta, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas 2011-09-20 priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi 2011-04-19 AB banko SNORAS turto vertės pažyma, kuri atitinka rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Esant nurodytoms aplinkybėms šie apeliantės argumentai dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo, atmestini.

Atsakovė nurodo ir tai, kad teismas netinkamai įvertino ir motoskraidyklės vertę. Kadangi ieškovas skraidyklę įsigijo sudaužytą, iš šeimos bei skolintų lėšų pirko brangius aparatus, jų dalis, pilnai atremontavo ir dalyvauja varžybose, todėl reali jos rinkos vertė sudaro 40 000 Lt. Taip pat atsakovė nesutinka ir su teismo nurodyta 200 Lt puspriekabės kaina. Nurodo, kad puspriekabė skirta ne daiktams vežti, o automobiliams, todėl jos vertė yra žymiai didesnė – 6 000 Lt. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais apeliantės argumentais. Konstatuoja, kad atsakovė ginčydama motoskraidyklės ir puspriekabės vertę, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ginčijamo turto vertė yra didesnė, todėl teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčytiną turtą, nėra pagrindo.

Tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl atsakovei tenkančios kompensacijos už ieškovui atitenkantį santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą dydžio. LR CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jai tenkančios piniginės kompensacijos dydį sumažino 130 000 Lt, kuriuos jai pervedė UAB „Spartika“. Šie pinigai buvo naudojami bendriems šeimos tikslams, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl įvertinus tai, kad visas santuokoje įgytas turtas sudaro 606 400 Lt, tai kiekvienam sutuoktiniui priklausytų po 303 200 Lt. Kadangi atsakovei liko 300 Lt vertės automobilis, ieškovas privalo sumokėti 302 900 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui atitekusią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliaciniuose skunduose išdėstytomis nuostatomis.

LR CK 3.118 str. numato, kad dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sudaromas turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis esančiais byloje įrodymais tinkamai nustatė, kad dalijamo turto vertė yra 425 600 Lt, t. y. žemės sklypo, unikalus numeris 4400-0938-0272, esančio Anykščių g. 14, Klaipėdoje, vertė 100 000 Lt, gyvenamojo namo, unikalus numeris 2199-0000-3010, esančio Anykščių g. 14, Klaipėdoje, vertė 320 000 Lt, priekabos ANH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1976 metų, vertė yra 200 Lt, automobilio TOYOTA CARINA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1986 metų, vertė yra 100 Lt, automobilio HONDA CIVIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1985 metų, vertė yra 300 Lt, orlaivio – motoskraidyklės vertė 5 000 Lt Ieškovui teismas priteisė turto už 425 300 Lt, o atsakovei už – 300 Lt. Už ieškovui tenkantį turtą, iš ieškovo atsakovei turėtų būti priteistina 212 500 Lt dydžio kompensacija. Tačiau atsakovė iš kartu su sutuoktiniu pasiimtos paskolos iš AB banko SNORAS dalį lėšų pervedė UAB „Spartika“ statybos darbams: 2007-03-27 80 000 Lt, 2007-06-15 30 000Lt, 2007-08-06 20 000 Lt, iš viso 130 000 Lt (t. 1, b. l. 164-165). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog UAB „Spartika“ jokių darbų neatliko, todėl šiuos pinigus ji gavo atgal grynais, kurie buvo naudojami bendriems šeimos tikslams. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui, kaip buvo panaudotos minėtos lėšos, be to, bankrutavusios UAB „Spartika“ atstovė bankroto administratorė UAB „Verslo valdymo centras“ nurodė, kad neturi duomenų, kurie patvirtintų, kokiu pagrindu buvo atlikti minėti pavedimai UAB „Spartika“ bei kur šios lėšos buvo panaudotos ir ar buvo grąžintos atsakovei, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šią aplinkybę, jog 130 000 Lt suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti paneigė ir ieškovas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovei tenkančią piniginės kompensacijos dalį 130 000 Lt suma.