Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. V. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prokuratūra nustatė, kad (duomenys neskelbtini) V. V. dėl neatsargumo numetė neužgesintą nuorūką, kuri sukėlė gaisrą. Gaisro metu apdegė sujungti apdraustas ūkinis pastatas ir namas (ūkinis pastatas sugadintas, apdegė namo stogas, name buvę daiktai). Vadovaudamasi surinkta informacija ir draudimo sutartimi ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam 3 309,88 Eur dydžio draudimo išmoką (3 367,88 Eur – 58 Eur franšizė), kompensuojančią įvykio metu padarytą turtinę žalą.

Atsakovui, kaip atsakingam už žalos padarymą, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.

Atsakovui V. V. procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) įteikti tinkamai - Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ ir N. K. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpiui nuo 2016-05-28 00:00 iki 2017-05-27 00:00. Pagal šią draudimo sutartį, buvo apdraustas gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) prokurorė 2021-06-03 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-139492-17 nurodė, kad 2017-03-20 Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariate pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13492-17 dėl to, kad 2017-03-20, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namo savininkei A. K., būnant savo namuose, buvo padegtas ūkinis pastatas, esantis su gyvenamojo namo dalimi, dėl ko sugadintas šis ūkinis pastatas ir namo stogas bei ten buvę daiktai,

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. apklaustas specialiuoju liudytoju parodė, kad 2017-03-20 jis apie 6 val. ryto iš savo mamos G. Š. namų adresu, (duomenys neskelbtini) atvyko iki (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo apie 8 val. 30 min. prie centrinės „(duomenys neskelbtini)". Apie 19 val., būdamas neblaivus, nuėjo pas savo buvusią sugyventinę R. K., gyvenančią adresu R., (duomenys neskelbtini). Į minėtus namus atėjo pro ūkinio pastato pusę, kur yra vandens telkinys. Praėjęs pro ūkiniame pastate esančią malkinę, per langą pamatė, kad virtuvėje sėdi R. su savo nauju draugu. Tai pamatęs labai susinervino ir degančią cigaretę, kurią rūkė, numetė ant ūkiniame pastate buvusių nenaudojamų rūbų. Mesdamas ant žemės cigaretės neužgesino, suprasdamas, kad nuo neužgesintos nuorūkos gali kilti gaisras, tačiau tuo metu buvo labai susinervinęs ir apie galimas pasekmes nepagalvojo. Eidamas (duomenys neskelbtini), girdėjo kaip važiuoja pagalbos automobiliai su garsiniais signalais, tačiau nemanė kad jie vyksta į R. namus. Kitą dieną perskaitęs naujienas internete pamatė, kad (duomenys neskelbtini), sudegė ūkinis pastatas prie kurio jis 2017-03-20 apie 19 val. buvo ir suprato, kad gaisras galėjo įvykti dėl jo numestos nuorūkos, dėl ko jis gailisi.

Minėtame nutarime konstatuota, kad iš visų surinktų bylos duomenų matyti, kad V. V., A. K. turtą sunaikino neatsargiai. Jis nesilaikė specialaus elgesio saugumo taisyklių, t.y. degančią nuorūką numetė ant senų daiktų, taip kilus gaisrui, netyčia sunaikino svetimą turtą, nors nenorėjo pasekmių (gaisro), tačiau turėjo ir galėjo jas numatyti (kad deganti nuorūka gali sukelti gaisrą) ir leido atsirasti žalingoms pasekmėms.

Iš nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13492-17 nutrauktas V. V. atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių minėto asmens kaltę (subjektyvinę nusikalstamų veikų padarymo pusę), padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje (turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu).

2017-04-27 Draudimo išmokos apskaičiavimo išvados pagrindu ieškovė N. K. 2017-04-28 SEPA mokėjimo nurodymu Nr. 65260 pervedė 3309,88 Eur.

2021-06-15 ieškovė kreipėsi į atsakovą V. V. su Pretenzija ir pareikalavo per 18 dienų nuo šios pretenzijos gavimo datos pervesti į ieškovės sąskaitą 3309,88 Eur. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, byloje pateikta nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovės prašomą priteisti žalą (išmokėtą draudimo išmoką) (CPK 178 straipsnis).

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, į tai, kad atsakovas V. V. tiriant įvykio aplinkybes apklaustas specialiuoju liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-13492-17 nurodė, kad 2017-03-20 būdamas adresu (duomenys neskelbtini), numetė degančią cigaretę ant nenaudojamų rūbų esančių ūkiniame pastate, kuriame kilo gaisras, akivaizdžiai suprasdamas, kad nuo jo tokių veiksmų gali kilti gaisras bei pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad byloje yra įrodytos civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6246-6.248 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3309,88 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3309,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021-10-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 74 Eur žyminis mokestis.

Valstybei iš atsakovo nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur)(CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu 279 straipsniu teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3309,88 Eur (tris tūkstančius tris šimtus devynis eurus 88 centus) žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (3309,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-10-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 74 Eur (septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai, priteistas sumas pervedant į ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.