Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams S. M., V. M. ir D. R. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė jį ieškovui valdyti patikėjimo teise.

Remiantis SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-29 įsakymu Nr. 30-425, ieškovas administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias bei negyvenamąsias patalpas, patikėjimo teise valdo, naudoja bei disponuoja Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiu turtu, taip pat renka nuomos mokesčius iš butų nuomininkų bei reikia ieškinius dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo ir kt.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimo Nr. 1-1536 pagrindu VšĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovė S. M. 2007-12-06 sudarė Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo (toliau – Susitarimas), pagal kurį atsakovei S. M. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Susitarimo 2, 4, ir 6 sąlygos įtvirtina atsakovės pareigą kas mėnesį mokėti ne tik nuomos mokestį, bet taip pat ir komunalinius mokesčius. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad kartu su atsakove S. M. nuomojamose gyvenamosiose patalpose savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę ir atsakovai V. M., D. R.. Ieškovas nurodo, kad atsakovai savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Iš ieškovo pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. atsakovai nemokėjo nuomos mokesčio, dėl ko susidarė 2224,02 Eur įsiskolinimas už patalpų nuomą, taip pat už termino sumokėti praleidimą paskaičiuota 63,13 Eur delspinigių, viso įsiskolinimo dydis sudaro 2287,15 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai su ieškovu būtų atsiskaitę (CPK 178 str.).

Remiantis CK 6.583 str. 1 d., už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių (CK 6.584 str. 1 d.). CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). CK 6.589 str. 1 d. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Konstatuotina, kad atsakovai, nevykdydami savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Remiantis CPK 274 str. 2 d., priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Remiantis išdėstytais duomenimis, konstatuotina solidarioji atsakovų prievolė (CPK 274). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat į tai, jog atsakovai savo prievolės neginčija (CPK 12 str.), vadovaujantis CK 6.5 str., 6.38 str. 1 d., 6.72 str., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1-2 d., 6.258 str. 1 d., 6.583 str. 1-2 d., 6.589 str. 1 d., Susitarimo 1,2 ir 4 p., ieškovo naudai iš atsakovų solidariai priteistina 2287,15 Eur skolos už patalpų nuomą ir termino sumokėti praleidimą.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 63,13 Eur delspinigių, taikydamas 0,02 procento delspinigių normą. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 str. numato, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 63,13 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2287,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., ir 96 str. 1 d. nuostatomis, valstybės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 51,46 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas: 5660, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi padalijus sumą atsakovams lygiomis dalimis neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“, į. k. 124568293, iš atsakovų S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai 2287,15 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 15 ct) skolos už patalpų nuomą bei termino sumokėti praleidimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2287,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-09-22 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 51,46 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 46 ct) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno po 17,15 Eur (septyniolika eurų 15 ct).

Išaiškinti atsakovams, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jie turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Butrimienė