Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-11-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-22465-877/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-06
Bylos Nr.
e2YT-22465-877/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13892-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
K. H. K.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Civilinė byla Nr. e2YT-22465-877/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13892-2019-5
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)3.2.3.1; 3.2.6.1KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei,dalyvaujant pareiškėjai K. H. K., jos atstovei advokato padėjėjai I. Š.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. H. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Dar esant gyvai V. P., jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo turto V. P. neturėjo. Pareiškėja nurodo, kad ji yra vienintelė įpėdinė, į palikimą daugiau niekas nepretendavo. Pareiškėja po motinos mirties prėmė jos palikimą – baldus, namų apyvokos reikmenis, auksinį žiedą, pianiną, siuvimo mašiną. Pareiškėja taip pat naudojasi motinai priklausiusiais žemės sklypais – kas metai žentai ją nuveža sklypų apžiūrėti ir juos sutvarkyti. Pareiškėja į notarą nesikreipė dėl savo prastos sveikatos būklės ir dėl to, jog nesuprato, kad reikia kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė advokato padėjėja I. Š. pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, pareiškimą prašė tenkinti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Paaiškino, kad valstybei palikėjo palikimas pereitų tik tada, jei nebūtų įpėdinių pagal įstatymą ar pagal testamentą. Šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjos pareiškimas būtų atmestas. VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimą apie galimą palikėjos V. P. palikimo perėjimą valstybei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

3. Palikimo atsiradimo metu V. P. mirties 2002 m. sausio 10 d. galiojo 2000 m. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

4. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti.

5. Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje nurodyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės - pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.)..

6. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina V. P. mirė (duomenys neskelbtini) Dar esant gyvai V. P., jai buvo atlurtos nuosavybės teisės į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 6220-0002-0002, ir ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šis turtas VĮ Registrų centre registruotas kaip asmeninė V. P. nuosavybė. Kito nekilnojamojo turto V. P. neturėjo. Pareiškėja nurodo, kad ji yra vienintelė įpėdinė, į palikimą daugiau niekas nepretendavo. Gyventojų registro tarnybos 2019 m. rugpjūčio 28 d. pažymoje Nr. GR.3A-2892 nurodyta, kad V. P. turėjo vieną dukrą – K. H. K..

7. Pareiškėja nurodė, kad ji po motinos mirties priėmė jos palikimą – baldus, namų apyvokos reikmenis, auksinį žiedą, pianiną, siuvimo mašiną. Pareiškėja taip pat naudojasi motinai priklausiusiais žemės sklypais – kas metai žentai ją nuveža sklypų apžiūrėti ir juos sutvarkyti. Šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai A. I., B. K., E. K..

8. Liudytojos E. K. ir A. I. (pareiškėjos dukros) paaiškino, kad po močiutės V. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties visą jos likusį palikimą - asmeninius daiktus, baldus, pianiną, siuvimo mašiną, brangų žiedą bei žemę - priėmė pareiškėja. Tarp giminių dėl žemės paveldėjimo ginčas nebuvo kilęs, visi žinojo, kad po močiutės mirties ta žemė priklauso pareiškėjai. Dabar visos trys seserys su vyrais kasmet važiuoja ten kartu su mama susitikti su giminėmis, kartu ir žemę sutvarkyti. Liudytojas B. K. (pareiškėjos žentas) paaiškino, kad po pareiškėjos motinos V. mirties (duomenys neskelbtini) liko žemė, kurią paveldėjo pareiškėja. Močiutė mirė (duomenys neskelbtini), o maždaug po mėnesio jie ten važiavo su pareiškėja, ji aprodė žemę, kartu su giminėmis tvarkė mišką, vyko mišios. Dabar važiuoja visi kasmet po kelis kartus.

9. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, liudytojų paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. P. mirties jos dukra pareiškėja priėmė jos palikimą - jai priklausiusias žemės sklypų dalis, asmeninius ir buities daiktus, pradėdama palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad ji naudojasi po motinos mirties likusiais daiktais – jos asmeniniais daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis, pianinu, siuvimo mašina, nešioja mamos auksinį žiedą, taip pat kasmet važiuoja apžiūrėti ir sutvarkyti žemės sklypų. Tai patvirtina, kad pareiškėja po motinos mirties likusiu jos turtu naudojasi kaip savininkė, juo rūpinasi ir jį prižiūri.

10. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad pareiškėja yra palikėjos V. P. pirmos eilės įpėdinė, daugiau šios eilės įpėdinių nėra. Jokie kiti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl K. H. K. įgijo teisę paveldėti po jos motinos mirties atsiradusį palikimą. Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuoto asmens prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu ir tenkinamas - nustatoma, kad po V. P. mirties jos palikimą priėmė pareiškėja, pradėdama palikimą faktiškai valdyti (Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 177, 178 straipsniai).

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė