Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja A. Ž., sekretoriaujant Ingridai Gudaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, transporto priemonės savininkui K. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv., (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. 2014-11-08 apie 23 val. Gulbinavo k., Kalvarijos sav., būdamas neblaivus : nustatytas 1,80 vidutinis girtumo laipsnis, vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai ji yra atimta, kai jam paskirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau- ATPK) 127 str. 3 d., tokiais savo veiksmais K. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str.

2015-03-10 teismo posėdžio metu K. R. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, prašo automobilį grąžinti savininkui. Automobilį jis buvo pasiskolinęs iš savininko K. G., kuris dažnai būna išvykęs į užsienį. K. G. žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, bet jis samdydavo vairuotoją. K. G. šeimos neturi, gyvena pas tėvus. Jis gyvena vienas, augina du mažamečius vaikus. Žmona vaikų išlaikymui moka 10 litų. Prašo skirti švelnesnę baudą ar skirti nemokamus viešuosius darbus.

2015-03-26 administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl pateisinamų priežasčių negauta, byla išnagrinėta, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

2015-03-26 automobilio savininkas K. G. prašė grąžinti jam automobilį, kurį jis buvo paskolinęs K. R.. K. R. automobilį paskolino 2014 m. spalio pabaigoje, tada atėjo K. R. blaivus. Po to jis buvo išvykęs į užsienį. O kada grįžo 2014m. lapkričio mėnesio viduryje sužinojo, kad jo automobilis yra automobilių aikštelėje. Automobilį pirko maždaug prieš 2 metus, mokėjo 5000 eurų. Jis žinojo, kad K. R. samdo vairuotoją. Kuriam laikui skolino automobilį, negali pasakyti, gal mėnesiui.

Motyvuojamoji dalis

Nustatytas faktines aplinkybes ir K. R. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas ROIK 07-14-8892625, kuriame nurodyta teisės pažeidimo esmė ir K. R. paaiškinimas (b.l.1-2), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l.4), Marijampolės apskrities VPK pareigūno tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo : 2014-11-08 apie 23 val. buvo sustabdytas automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas K. R. nepateikė vairuotojo pažymėjimo, aiškino, kad neturi, nes jis atimtas. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, K. R. buvo nustatytas 1,80 promilių girtumas (b.l.5), alkotesterio parodymais : 2014-11-08 K. R. nustatytas 1,80 promilių girtumas ( b.l.6); administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus : baustas 2014-03-03 pagal ATPK 127 str. 3d. 4300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 42 mėnesiams nuo 2014-03-03 iki 2017-09-02, vėliau skirti administraciniai nurodymai, kurie baustumo neužtraukia ( b.l.8-12), automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas K. G. ( b.l. 16), K. R. nėra teistas, jo atžvilgiu nėra pradėtų ikiteisminių tyrimų ( b.l.17), K. R. šeimą sudaro du mažamečiai vaikai ( b.l.28); K. R. mokama socialinė pašalpa ( b.l.29), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimu be kitų reikalavimų nuspręsta nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu K. R. ( b.l.30-34); vaikų išlaikymui mokamos išmokos iš vaikų išlaikymo fondo ( b.l.35, 36), kita bylos medžiaga.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 130² straipsnis numato, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, –užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į tai, jog ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis nustatyta tik 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365, įsigaliojusiu 2008 m. sausio 1 d., bei į ATPK 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darytina išvada, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, jog: 1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; 2) toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); 3) už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; 4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį Nr. N62-6791/2010; 2011 m. vasario 4 d. nutartį Nr.N62-2588/2011). Nustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas baustas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nutarimu pagal ATPK 127 str. 3d. 4300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 42 mėnesiams nuo 2014-03-03 iki 2017-09-02, 2014-11-08 vairavo automobilį, būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Tai įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens visišku kaltės pripažinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ( b.l.5), alkotesterio parodymais ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuota teisingai.

K. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė : kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo pateiktus rašytinius įrodymus dėl turtinės padėties, ATPK 30² str., ir skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – bauda.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575–215/2009, N261-3042/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė, darbinė, šeimyninė padėtis, sveikatos būklė nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą. Darydamas tokį pažeidimą K. R. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo šeimai ir kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas, būdamas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, tačiau taip nesielgė, nors jau ir praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Taip pat teismas neturi pagrindo skirti K. R. nemokamus viešuosius darbus, iš R. R. pateikto Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-05-30 sprendimo seka, kad jis gyvena ūkiškai, turi žemės, laiko raguočius ( b.l.30), vadinasi, turės galimybę sumokėti paskirtą baudą.

Padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., taikomas pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimas, nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė ši transporto priemonė yra ( ATPK 26 str. ). ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnio numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Vadovaujantis formuojama administracinių teismų praktika (LVAT administracinė byla Nr. N575-1742/2008), sprendžiant transporto priemonės, kuri buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, siekiant apginti transporto priemonės savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar transporto priemonės savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos. Teismo posėdžio metu apklaustas automobilio savininkas K. G. paaiškino, kad K. R. paskolino automobilį, sakė, kad K. R. buvo blaivus, kad jis nors neturėjo teisės vairuoti, tačiau samdėsi vairuotoją. Paskolinęs automobilį, K. G. išvyko į užsienio valstybę ir apie automobilio sulaikymą sužinojo 2014 m. lapkričio mėnesio viduryje. Vadinasi, automobilio savininkas numanė, kad K. R. nėra drausimingas vairuotojas, todėl jis yra atsakingas už jo automobilio panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, automobilis buvo disponuojamas su jo žinia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-04 nutartis byloje Nr. N62-3881/2011). Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konfiskuotinas automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis K. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 26 str., 30-32 str., 36 str., 286-288 str., teismas

n u tarė:

K. R. pripažinti kaltu, padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 130² str., ir paskirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės- automobilio Volkswagen Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio K. G. konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Sutinkamai su LR ATPK 313 str. pažeidėjui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą-ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jei baudos pažeidėjas sumokėti negali, - turi teisę, rašytiniu prašymu, kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, priimant nutarimą arba ne vėliau kaip per 40d. nuo nutarimo priėmimo dienos. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LRFM sąskaitą, įplaukos kodas –6030, kvitas pateiktas Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas perduodamas antstoliui vykdymui, tokiu atveju iš nubausto asmens išieškomos ir vykdymo išlaidos.

Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, K. R., K. G..