- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2A-138-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00184-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- I. S.
- Ieškovas
- E. D., I. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Analizė“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Nijolios Indreikienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės I. S. atstovo advokato G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12789-528/2018 pagal ieškovių E. D. ir I. S. ieškinį atsakovei I. S., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Analizė“ dėl depozito priteisimo ir nuomos sutarčių nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės E. D. ir I. S. ieškiniu prašė: 1) pripažinti 2016 m. rugpjūčio 17 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2016 08 17, sudarytą tarp E. D. ir I. S., bei 2016 m. rugsėjo 17 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2016 09 17, sudarytą tarp I. S. ir I. S., nutrauktomis nuo 2016 m. gruodžio 5 d. dėl atsakovės I. S. kaltės; 2) priteisti ieškovei E. D. iš atsakovės 240 Eur depozitą; 3) priteisti ieškovei I. S. iš atsakovės 360 Eur depozitą; 4) priteisti ieškovėms iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2016 08 17 atsakovė išnuomojo ieškovei E. D. kabinetą (duomenys neskelbtini) , grožio paslaugų veiklai už 240 Eur nuomos mokestį kas mėnesį. Taip pat buvo sutarta dėl fiksuotų komunalinių mokesčių mokėjimo, t. y. 39 Eur per visą sutarties laikotarpį. Pagal Sutarties 3.4 punktą ieškovė E. D. atsakovei įsipareigojo sumokėti 240 Eur depozitą (už nuomą) per du kartus (sutarties pasirašymo dieną ir po 2 mėnesių). Ieškovė E. D. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo atsakovei 360 Eur - 120 Eur depozitą ir 240 Eur nuomą, 2016 m. rugsėjo 17 d. - 240 Eur nuomos mokestį, 2016 m. spalio 5 d. - 240 Eur nuomos mokestį, 2016 m. lapkričio 14 d. - 240 Eur nuomos mokestį, 2016 m. lapkričio 16 d. - 120 Eur depozito antrą dalį. Iš pinigų priėmimo kvitų Nr. 2016-08-17, 2016-09-15, 2016-10-10, 2016-11-17 matyti, kad ieškovė E. D. atsakovei mokėjo ir žymiai didesnius komunalinius mokesčius nei 39 Eur. Pagal 2016 m. rugsėjo 17 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2016 09 17 atsakovė išnuomojo ieškovei I. S. darbo vietą, esančią pastate (duomenys neskelbtini), grožio paslaugų veiklai už 180 Eur nuomos mokestį kas mėnesį. Pagal Sutarties 3.4 p. ieškovė I. S. įsipareigojo atsakovei sumokėti 360 Eur depozitą, mokėtiną per du kartus. Ieškovė I. S. 2016 m. rugsėjo 17 d. dviem mokėjimo kvitais sumokėjo po 180 Eur už pirmo mėnesio patalpų nuomą bei depozito mokestį, 2016 m. spalio 5 d. - 180 Eur nuomą; 2016 m. lapkričio 9 d. - 180 Eur nuomą; 2016 m. lapkričio 17 d. - 180 Eur depozitą. Atskiras mokestis už komunalinius mokesčius nebuvo numatytas. Nors ieškovės savo sutarčių sąlygas įvykdė tinkamai, atsakovė iš jų nepagrįstai reikalavo papildomų mokesčių, reguliavo, kada ieškovės gali dirbti, nors sutartyse darbo valandos nenustatytos, nepagrįstai trukdė ieškovėms naudotis išsinuomotomis patalpomis, leido ieškovėms išnuomotose patalpose dirbti ir kitiems asmenims, nors pagal sutartis to nebuvo galima daryti, iš E. D. nuomojamo kabineto atsakovė namo išsinešė darbo stalą. Atsakovė atsisakė pateikti faktines komunalines išlaidas patvirtinančius dokumentus, nedavė savo sąskaitos vykdyti ieškovių mokėjimams, grasino sankcijomis. Atsakovė 2016 m. gruodžio 3 d. SMS žinute ieškovėms pranešė, kad pakelia nuomos mokestį 20 procentų, o iš I. S. reikalauja papildomai mokėti ir komunalinius mokesčius. Kadangi atsakovė nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovei prašymus dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2017 m. sausio 17 d. abipusiu sutarimu. Atsakovė nesutiko, apkaltino ieškoves vagyste, nebeįleido jų į patalpas, santykiai tapo konfliktiški, dirbti pasidarė neįmanoma. Ieškovės vienašališkai dėl atsakovės kaltės ir neprognozuojamo elgesio nutraukė nuomos sutartį nuo 2016 m. gruodžio 5 d. Atsakovė nepripažino sutarčių nutraukimo, atsisakė grąžinti ieškovių sumokėtus depozitus ir papildomai pareikalavo sumokėti po 1 800 Eur dėl sutarčių nutraukimo prieš terminą. Kadangi ieškovės negalėjo dirbti išimtinai dėl atsakovės kaltės, ieškiniu prašo pripažinti nuomos sutartis nutrauktas dėl atsakovės kaltės ir įpareigoti ją grąžinti depozitus. Nuomos sutarčių 3.4 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutarties galiojimo terminui, sumokėtas depozitas nuomininkui grąžinamas, iš jo išskaičiavus nuomininko įsiskolinimus, delspinigius ar dėl nuomininko kaltės nuomotojo patirtus ir neatlygintus nuostolius. Nors nuomos sutartyse nėra numatytas depozito grąžinimas nuomininkui, kuomet sutartis vienašališkai prieš terminą nutraukiama dėl nuomotojo kaltės, atsižvelgiant į tai, kad sutartis parengė atsakovė, kuri užsiima nuoma ir yra patyrusi verslininkė, neaiškios sutarčių sąlygos privalo būti aiškinamos ieškovių naudai, todėl nuomos sutartys turi būti pripažintos nutrauktomis ir joms grąžintas depozitas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė I. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovių teiginiai apie nuomos mokesčio vienašališką padidinimą yra nepagrįsti. Sutarčių 5.4 punkte yra aiškiai reglamentuota sutarčių pakeitimo tvarka. Pagal šį punktą sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, kai jie yra surašyti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Pakeisti sutarčių sąlygas, iš kurių viena esminių yra nuomos mokesčio dydis, galima tik rašytiniu šalių susitarimu. Ieškovėms buvo ir yra skaičiuojamas toks nuomos mokesčio dydis, koks nurodytas sutartyse. Su ieškovėmis sudarytose nuomos sutartyse nėra aptartas išnuomoto daikto išlaikymo išlaidų atlyginimo klausimas, todėl taikoma CK 6.493 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią nuomininkas turi atlyginti daikto išlaikymo išlaidas. Tai reiškia, kad atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovės atlygintų darbo vietų, esančių patalpose (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidas, kurias iš esmės sudaro komunaliniai mokesčiai (už vandens, elektros energijos, šilumos tiekimą, atliekų išvežimą ir pan.). Ieškovė E. D. ir atsakovė 2016 m. spalio 24 d. sudarė susitarimą dėl komunalinių mokesčių pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuomos sutartį ir susitarė, kad ieškovė kas mėnesį mokės fiksuoto dydžio 39 Eur sumą už komunalinius mokesčius kas mėnesį. Nors susitarime nėra tiesiogiai įrašyta, jog komunalinis mokestis mokamas kas mėnesį, tačiau komunalinių paslaugų nepertraukiamumas, atsiskaitymo už jas kasmėnesinis pobūdis, 2016 m. spalio 24 d. susitarime nurodytas 39 Eur komunalinių mokesčių dydis, leidžia daryti logišką ir suprantamą išvadą, jog tai yra kasmėnesinis mokestis. Ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad joms kada nors atsakovė kliudė patekti į darbo vietą ar ji nebuvo suteikta. Nuo pat veiklos pradžios pačios ieškovės su kitomis salone dirbančiomis moterimis derino veiklos vykdymo grafikus, kad būtų kuo efektyviau naudojamos patalpose esančios darbo vietos, protingai reguliuojami klientų srautai. Ieškovės atsakovei niekada nėra reiškusios pretenzijų dėl nuomos sutarčių netinkamo vykdymo ar informavusios apie nuomos sutarčių nutraukimą dėl atsakovės neva padaryto esminio sutarčių pažeidimo, todėl nėra pagrindo nutraukti nuomos sutartis nuo 2016 m. gruodžio 5 d. dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nuomoja darbo vietas grožio salono veiklai, o ieškovės, kaip verslininkės, veikdamos pagal verslo liudijimus, užsiima verslo (grožio paslaugų teikimo) vykdymu. Todėl ieškovių teiginiai, kad atsakovė verslininkė, o jos ne, neatitinka faktinės situacijos. Abi sutarties šalys yra lygiaverčiai verslo subjektai. Nuomos sutartys tebegalioja ir turi būti vykdomos, pagrindo jas nutraukti nėra, todėl nėra pagrindo grąžinti depozito. Tuo labiau, kad ieškovės nuo 2016 m. gruodžio mėnesio nemoka nuomos mokesčio pagal nuomos sutartis, kurio skola jau viršija depozitus, o pagal sutarčių 3.4 punktą pasibaigus sutarties galiojimo terminui, sumokėtas depozitas grąžinamas, iš jo išskaičiavus nuomininko įsiskolinimus, delspinigius ar dėl nuomininko kaltės nuomotojo patirtus ir neatlygintus nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino 2016 m. rugpjūčio 17 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2016 08 17, sudarytą tarp E. D. ir I. S., bei 2016 m. rugsėjo 17 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 2016 09 17, sudarytą tarp I. S. ir I. S., nutrauktomis dėl atsakovės I. S. kaltės nuo 2017 m. sausio 5 d.; priteisė ieškovei E. D. iš atsakovės I. S. 240 Eur depozitą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 073,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; priteisė ieškovei I. S. iš atsakovės I. S. 360 Eur depozitą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 073,12 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovės I. S. valstybei 20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
5. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl tarp jų buvusių terminuotų negyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių vienašališko nutraukimo prieš terminą teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės pateikė atsakovei prašymus nutraukti šalių sudarytas terminuotas patalpų nuomos sutartis 2016 m. gruodžio 5 d., tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Nustatė, kad šalių sudarytose ginčo patalpų nuomos sutartyse, kurių sąlygos iš esmės vienodos, o skiriasi tik terminai ir nuomos mokesčio dydis, nėra numatyta nuomininkių teisė vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti patalpų nuomos sutartis prieš terminą, todėl teismo vertinimu, toks ginčo sutarčių nutraukimas galimas tik įstatymų nustatytais pagrindais bei tvarka. Teismas nurodė, kad ieškovių nurodytas ginčo sutarčių nutraukimo pagrindas – aplinkybė, kad ieškovėms buvo kliudoma naudotis išnuomotu daiktu pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas, atitinka nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, numatytą CK 6.498 straipsnio 3 punkte, todėl ieškovės galėjo ginčo sutartis nutraukti vienašališkai, nesikreipdamos į teismą.
6. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, garso įrašą, padarė išvadą, jog šie įrodymai patvirtina ieškovių nurodytas aplinkybes, kad jos iš esmės negavo to, kas numatyta sutartyse – patalpų (kabineto ar net darbo vietos) savo savarankiškai veiklai sutartyse numatytais laikotarpiais, be sutartyse nenumatytų suvaržymų (dalyvavimų susirinkimuose, draudimų naudotis išsinuomotomis patalpomis (kabinetu, darbo vieta) norimu laiku, grafikų derinimu ir kt.). Teismo vertinimu, atsakovės nesiskaitymas ir įžūlus elgesys su ieškovėmis suponavo situaciją, kad ieškovės toliau nebenorėjo tęsti su atsakove sutartinių santykių, todėl pasiūlė atsakovei juos nutraukti abipusiu susitarimu. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeisti ieškovių lūkesčiai – netrukdomas naudojimasis išsinuomotomis patalpomis pagal sudarytų sutarčių sąlygas, ieškovės savo įsipareigojimų laikėsi – mokėjo sutartus nuomos mokesčius, sumokėjo depozitus.
7. Dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, teismas nurodė, kad pagal CK 6.493 straipsnio 1 dalį nuomininkas privalo atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis. Ieškovių patalpų nuomos sutartyje komunaliniai mokesčiai iš viso nebuvo numatyti. Kitų susitarimų dėl komunalinių mokesčių mokėjimo ieškovė I. S. nebuvo sudariusi, jų nemokėjo ir atsakovė jų nereikalavo, todėl teismas sprendė, kad tokios aplinkybės patvirtina, jog komunalinių paslaugų mokesčiai jau buvo įtraukti į jos nuomos mokesčio kainą, todėl atsakovė neturėjo pagrindo reikalauti papildomų sumų už komunalinius mokesčius mokėjimo iš I. S.. Kadangi atsakovė su ieškove E. D. 2016 m. spalio 24 d. sudarė susitarimą dėl patalpų komunalinių mokėjimų, kuriuo susitarė dėl fiksuotų 39 Eur komunalinių mokesčių mokėjimo per visą sutarties nuomos laikotarpį ir iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė E. D. mokėjo komunalinius mokesčius po 39 Eur kas mėnesį, todėl teismo vertinimu, yra tikėtina, kad šis mokestis tapo kasmėnesiniu tik po susitarimo pasirašymo. Teismas nustatė, kad ieškovėms išnuomotomis patalpomis naudojosi ne tik ieškovės, todėl tokios išlaidos turėjo tekti ne tik ieškovėms, bet ir kitiems asmenims. Nurodė, kad atsakovė, reikalaudama išnuomoto daikto išlaikymo išlaidų atlyginimo, turėjo pateikti tokių išlaidų dydžio įrodymus, tačiau tokių duomenų atsakovė ieškovėms nepateikė.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartis su ieškovėmis, todėl ieškovės turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytas patalpų nuomos sutartis dėl esminio sutarčių pažeidimo (CK 6.193 str., 6.217 str. 1 d., 2 d. 1 p., 6.498 str. 3 p.). Teismas sprendė, kad ginčo sutarčių nutraukimo data yra 2017 m. sausio 5 d., nes net ir vienašališkai nutraukiant sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ieškovės atsakovei apie sutarčių nutraukimą turėjo pranešti prieš 30 dienų (CK 6.218 str. 1 d.). Ieškovės pranešė atsakovei apie sutarties nutraukimą 2016 m. gruodžio 5 d. Ieškovių argumentus, jog nuomos sutartis jos turėjo teisę nutraukti CK 6.228 straipsnio pagrindu, nes sudarytos sutartys nepagrįstai suteikė atsakovei perdėtą pranašumą prieš ieškoves, teismas pripažino nepagrįstais.
9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovių E. D. 240 Eur ir I. S. 360 Eur sumokėtų depozitų atsakovei. Nurodė, kad nuomininkui nutraukus sutartį anksčiau sutartyje numatyto termino arba nuomotojui nutraukus sutartį dėl nuomininko kaltės ar nuomininkui nevykdant sutarties sąlygų, depozitas nuomininkui negrąžinamas, tačiau teismo vertinimu, šiuo atveju, pripažinus ginčo sutartis nutrauktomis dėl atsakovės kaltės, depozito negrąžinimas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Dėl to, ieškovių reikalavimą dėl jų sumokėtų depozitų sumų grąžinimo teismas pripažino pagrįstu ir tenkino. Teismas pagrįstu pripažino ieškovių reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.
10. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė nustatęs, kad buvo patenkinta apie 93 proc. ieškovių reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovių atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo padarytos išvados yra ne tik kad neteisingos, bet ir nepagrįstos jokiais įrodymais, tik pačių ieškovių paaiškinimais;
1.2. Šalys yra fiziniai asmenys, užsiimantys verslu, todėl ieškovės neturėtų būti vertinamos kaip silpnesnioji sandorio šalis. Sudarydamos Nuomos sutartis abi ieškovės laisvai galėjo derėtis dėl atitinkamų nuomos sutarties sąlygų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės argumentai dėl ieškovių turėjimo suprasti, jog joms išnuomotomis patalpomis (kabinetu ar darbo vieta) turės teisę naudotis kiti asmenys, atmestini. Priešingai nei aiškina teismas, grožio salonuose yra nusistovėjusi kitokia tvarka, nei kad būtų nuomojant bendro pobūdžio patalpas. Grožio salonuose nuomojamas darbo vietos keliems asmenims. Dar prieš pasirašant Nuomos sutartis, abi ieškovės buvo informuotos, kad ginčo patalpose, darbo vietos bus nuomojamos ne tik ieškovėms bet ir kitoms grožio paslaugas teikiantiems asmenims, todėl ieškovės savo darbo grafikus turėjo derinti su kitomis salone dirbančiomis moterimis. Teismas šių įrodymų neįvertino;
1.3. Ieškovės, nepatenkintos Nuomos sutartimis ar atsakovės elgesiu, galėjo ir turėjo iš karto reikšti atitinkamas pretenzijas, ar informuoti atsakovę, tačiau to nedarė ir tik ieškovėms pasiūlius atsakovei nutraukti Nuomos sutartis bendru sutarimu ir šiai atsisakius - prasidėjo šalių nesutarimai. Suprasdamos, jog nutraukdamos sutartis prieš terminą savo iniciatyva, ieškovės nebeatgaus palikto depozito, jos sąmoningai sugalvojo būdą, kaip nutraukti sutartis, kad šis depozitas būtų atgautas. Siekdamos turtinės naudos, ieškovės neturėdamos jokių atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų, išsigalvojo melagingų argumentų, apie tariamą trukdymą naudotis išsinuomotomis patalpomis, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimą;
1.4. Teismas pažeidė materialines teisės normas. Nuomos sutartys buvo terminuotos. Atsižvelgiant į tai, vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik esant esminiam, o taip pat ir neesminiam sutarties pažeidimui ir sutartyje numatytam konkrečiam sutarties nutraukimo pagrindui bei neleidžia daryti išvados, kad terminuotą sutartį šalis gali nutraukti vienašališkai nesant sutartinio pagrindo ir nenustačius priešingos sutarties šalies sutarties vykdymo pažeidimo (esminio arba neesminio). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarime Nr. 3K-P-346/2004 pateiktus išaiškinimus;
1.5. Nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nenumato teisės vienašališkai nutraukti terminuotą nuomos sutartį (CK 6.479 str.). Teismas neteisėtai siūlymą šalių susitarimu nutraukti nuomos sutartis prilygino pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą. Duomenų apie tai, kad ieškovės kada nors reikalavo pašalinti kokius nors pažeidimus, trukdančius naudotis išsinuomotu turtu, nėra. Jeigu teismas 2016 m. gruodžio 5 d. pokalbį tarp šalių vertino kaip pranešimą apie sutarties nutraukimą, jis privalėjo tokį savo motyvą pagrįsti nuomos sutarties nuostatomis ir patikrinti, ar nuomos sutartis tokius pranešimus numato. Teismas privalėjo nustatyti ir nurodyti, kokį įrodymą jis laiko reikalavimu pašalinti sutarties pažeidimus. Teismas nurodydamas, kad vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra tada, kai yra esminiai sutarties pažeidimai, sutartis neįvykdoma per papildomai nustatytą protingą terminą ir sutartyje numatytais pagrindais, privalėjo patikrinti kurios iš šių sąlygų egzistavo;
1.6. Teismas pažeidė CK 6.209, 6.217 str. 2 d. nuostatas, nes nenustatęs jog buvo reikalaujama pašalinti sutarties pažeidimus per protingą laiką, neteisėtai laikė, kad ieškovės turėjo subjektinę teisę vienašališkai nutraukti sutartis. CK 6.217 nereglamentuoja nuomos teisinių santykių ir nenumato teisės nuomos sutartį nutraukti nesikreipiant į teismą, jeigu nėra reikalaujama pašalinti sutarties pažeidimo. CK numato baigtinį terminuotų nuomos sutarčių nutraukimo pagrindų sąrašą (CK 6.497 str., 6.498 str.). Teismas žinodamas, kad teisiniams santykiams taikytinos specialios nuomos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, tačiau jas ne tik, kad netinkamai taikė, tačiau neteisingai ir citavo;
1.7. Nenustačius teisės vienašališkai nutraukti sutartį, negalėjo būti konstatuota atsakovės kaltė dėl sutarties nutraukimo, nes pačios ieškovės neteisėtai nutraukė sutartį. Dėl aukščiau nustatytos priežasties neteisėtai nustatytas sutarties nutraukimo terminas, ignoruotas faktas, kad ieškovės neperdavė išsinuomoto turto ieškovei, bei neteisėtai nustatyta pareiga grąžinti užstatą, gautą pagal terminuotą nuomos sutartį, nes nebuvo galima konstatuoti sutarties nutraukimo nuo 2017 m. sausio 5 d. Be to, teismas privalėjo pareigą grąžinti užstatą vertinti pagal sutarties nuostatas, t. y. ar atsakovė turi grąžinti užstatą, jeigu ieškovės neteisėtai nutraukia nuomos sutartį prieš sutarties terminą;
1.8. Dėl komunalinių mokesčių mokėjimo. Kadangi ginčo nuomos sutartyse nėra aptartas išnuomoto daikto išlaikymo išlaidų atlyginimo klausimas, todėl taikoma CK 6.493 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kuria remiantis nuomotojas (atsakovė) turi teisę reikalauti, kad ieškovės atlygintų darbo vietų išlaikymo išlaidas, kurias iš esmės sudaro komunaliniai mokesčiai (už vandens, elektros energijos, šilumos tiekimą, atliekų išvežimą ir pan.). Su ieškove E. D. susitarimas dėl komunalinių mokesčių mokėjimo pagal 2016 m. rugpjūčio 17 d. Sutartį buvo sudarytas, tačiau nepaisant to, kad tokio susitarimo su kita ieškove I. S. nebuvo sudaryta, tai nereiškia, jog ji buvo atleista nuo komunalinių mokesčių. Priešingai, mokesčius ši taip pat turėjo mokėti, tačiau mokestis buvo kintamas. Teismas ieškovių pareigos mokėti komunalinius mokesčius neneigė, tačiau remdamasis vien ieškovių nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė tariamai joms neteikė duomenų apie patiriamas išlaidas - pripažino šiuos atsakovės reikalavimus neteisėtais. Tokia teismo pozicija yra absurdiška. Su ieškove E. D. buvo sudarytas susitarimas dėl fiksuoto dydžio komunalinių mokesčių, kuris niekada nebuvo ginčijamas, todėl yra galiojantis ir teisėtas. Dėl I. S. dalies komunalinių mokesčių mokėjimo iki pat 2016 m. gruodžio 5 d. nebuvo ginčo. Atsakovė, išdalindama komunalinius mokesčius visoms grožio salone dirbančioms moterims, nurodydavo kas ir už ką yra mokama. Nei viena iš salone dirbančių moterų, įskaitant ir ieškoves dėl to pretenzijų nereiškė ir visus mokesčius mokėjo;
1.9. Dėl šalių tarpusavio santykių. Aplinkybės, jog atsakovė parašė žinutes ieškovėms, kuriose nurodė, kad pasikeis nuomos kaina - nėra pakankamas pagrindas vertinti tokį atsakovės veiksmą, kaip esminį Nuomos sutarčių pažeidimą. Pagal Sutarčių 5.4 punktą Sutarties pakeitimai (įskaitant ir nuomos mokesčio dydį) ir papildymai galioja tik tada, kai jie yra surašyti raštu ir pasirašyti abiejų šalių. Nuomos Sutarčių sąlygos dėl nuomos mokesčio dydžio nėra pakeistos, tuo labiau vienašališkai, nes to padaryti neįmanoma. Ieškovėms buvo ir yra skaičiuojamas toks nuomos mokesčio dydis, koks nurodytas Sutartyse. Atsakovės išsiųsta žinutė - realiai jokios įtakos Sutarčių vykdymui neturėjo. Teismo argumentai, jog atsakovės išsiųsta žinutė tik patvirtina „sutarčių nutraukimo pagrįstumą, nes buvo pažeidžiami ieškovių lūkesčiai - netrukdomas, o ir nekonfliktiškas naudojimasis išsinuomotomis patalpomis pagal sudarytų sutarčių sąlygas, be streso“ vertintini taip absurdiškais ir nepagrįstais;
1.10. Nuomos sutartis buvo siekiama nutraukti bendru sutarimu. Jokių neteisėtų veiksmų atsakovė neatliko, o ieškovės tiesiog norėjo nutraukti Nuomos sutartis bei atgauti depozitą. Vertinant tai, jog darbo vietų nuoma yra atsakovės verslas, o ieškovėms nutraukus sutartis anksčiau nei nustatyta Nuomos sutartyse, ši galėjo patirti nuostolių, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė nutraukti sutartis. Ieškovės, suvokdamos, jog dėl savo kaltės nutraukdamos sutartis prieš terminą nebeatgaus depozito - ėmėsi nesąžiningų veiksmų ir pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį;
1.11. Dėl sutarties nutraukimo termino ir depozito grąžinimo. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog Nuomos sutartys yra nutrauktos nuo 2016 m. gruodžio 5 d. dėl atsakovės kaltės, t. y. nuomotojai (atsakovei) kliudant nuomininkėms (ieškovėms) naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį ir sutarčių sąlygas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimo dėl depozitų grąžinimo, nes tam nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo;
1.12. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ginčas byloje yra kilęs dėl 600 Eur užstato. Teismo iš atsakovės priteista 2 146,24 Eur bylinėjimosi išlaidų suma prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl priteista neteisėtai.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės prašė apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovės 600 Eur advokato išlaidoms už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginti. Atsiliepime ieškovės atsikirsdamos į apeliacinio skundo motyvus iš esmės atkartojo sprendimo motyvus, papildomai nurodė tokius argumentus:
2.1. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, teismas sprendime konstatuodamas, jog ginčo patalpų nuomos sutartys buvo nutrauktos dėl atsakovės kaltės, tinkamai ir objektyviai vertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą;
2.2. Apeliacinio skundo motyvą, kad teismas neva nepagristai nustatė, jog atsakovė neturėjo teisės leisti naudotis ar išnuomoti ginčo darbo vietas kitiems asmenims, nustatinėti ieškovių darbo valandas, paneigia bylos medžiaga. Nei ginčo sutartyse, nei patalpų perdavimo priėmimo aktuose nėra numatyta jokių vykdomos veiklos išsinuomotose kabinetuose apribojimų ar sąlygų, sutartyse nėra numatyta atsakovės teisė ieškovių išsinuomotus kabinetus pernuomoti ar leisti naudotis kitiems asmenimis, nėra numatyta atsakovės teisės ieškovėms reguliuoti darbo laiko, nėra numatyta atsakovės teisės iš išnuomotų kabinetų išnešti baldus ir jais leisti naudotis kitiems asmenims. Aplinkybę, jog po ginčo nuomos sutarčių sudarymo, ieškovėms buvo taikomi darbo laiko apribojimai bei kad atsakovė leido kitiems asmenims naudotis ieškovių išsinuomotais kabinetais, pripažino pati atsakovė atsiliepime į ieškinį. Ieškovėms iš anksto žinant apie aukščiau nurodytas aplinkybes, ginčo nuomos sutartys nebūtų sudarytos, nes nuomos mokestis esant tokioms sąlygoms yra per didelis. Atsakovei buvo reiškiamos pretenzijos žodžiu, tačiau atsakovė ne tik, kad nereagavo į pretenzijas, bet sugalvodavo kaip dar labiau apsunkinti ieškovėms galimybę naudotis išnuomotais kabinetais;
2.3. Nepagristas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas neva nepagristai nustatė, jog atsakovė nepagristai reikalavo iš ieškovių mokėti papildomus mokesčius, kurie nebuvo aptarti nuomos sutartyse. Ieškovėms buvo išnuomotos ne visos patalpos, tik kabinetai, kuriuose nėra įrengtų atskirų elektros energijos, vandens ar kitų skaitiklių, todėl mokesčiai skaičiuojami už visoms patalpoms teikiamus patarnavimus, o ne atskirai už kabinetą. Ieškovės, atlikdamos manikiūristės ir kosmetologės paslaugas, vandens faktiškai neišnaudodavo. Atsižvelgiant į ieškovių atliekamų paslaugų pobūdį, nuomos sutarčių turinį (t. y. sąlygų dėl mokėtinų mokesčių ar jų apskaičiavimo tvarkos nebuvimą) bei atsakovei mokėto nuomos mokesčio dydį, yra akivaizdu, jog mokesčiai jau buvo įskaičiuoti į sutartimis sutartą nuomos mokesčio dydį. Atsakovės sms žinučių turinys įrodo, jog atsakovė ne tik, kad vienašališkai nustatydavo darbo laiko apribojimus, bet ir vienašališkai pakėlė nuomos mokestį 20 procentų;
2.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog teismas nustatydamas, jog ginčo nuomos sutartys nutrauktinos nuo 2017 m. sausio 5 d. dėl atsakovės kaltės, neva pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vienašališką nuomos sutarties nutraukimą. Apeliaciniame skunde cituojama 2004 m. birželio 29 d. nutartyje išdėstyta LAT praktika dėl CK 6.217 str. 5 d. taikymo nėra aktuali šiam teisniam ginčui. Ieškovėms ginčo nuomos sutartyse nebuvo suteikta teisė vienašališkai nutraukti sutartį, dėl ko šiuo atveju minėta teisės norma netaikytina ir nėra aktuali. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, teismas 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovių atsakovei rašytus raštus pagristai prilygino pranešimui apie nuomos sutarčių nutraukimą. Teismas, vadovaudamasis LAT praktika dėl CK 6.218 str. taikymo pagrįstai sprendė, kad ginčo sutartys pripažintinos nutrauktomis dėl atsakovės kaltės nuo 2017 m. sausio 5 d.;
2.5. Kadangi ginčo nuomos sutartyse nėra numatytas depozito grąžinimas nuomininkui, kuomet sutartis vienašališkai prieš terminą nutraukiama dėl nuomotojo kaltės, atsižvelgiant į tai, kad sutartis parengė atsakovė, neaiškios sutarčių sąlygos privalo būti aiškintinos ieškovių naudai. Atsakovei sumokėtas pagal nuomos sutartis depozitas teismo pagrįstai buvo priteistas iš atsakovės ir šiuo pagrindu;
2.6. Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovės nurodė, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šioje byloje ginčas kilęs ne tik dėl 600 Eur, bet taip pat ir dėl nuomos sutarčių nutraukimo, byla tęsiasi beveik du metus, byla nagrinėjama iš naujo, ją grąžinus iš apeliacinės instancijos, todėl ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis ir protingomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo terminuotos nuomos sutartys nutrauktos dėl atsakovės kaltės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Byloje nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė E. D. ir atsakovė sudarė rašytinę patalpų nuomos sutartį Nr. 2016 08 17, pagal kurią atsakovė vienerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. išnuomojo ieškovei E. D. salono patalpas – kabinetą arba darbo vietą, esančias (duomenys neskelbtini), grožio paslaugų veiklai už 240,00 Eur mėnesinį mokestį. Patalpos buvo perduotos priėmimo–perdavimo aktu 2016 m. spalio 24 d. ieškovė E. D. ir atsakovė sudarė susitarimą dėl fiksuotų komunalinių mokesčių mokėjimo – 39,00 Eur per visą sutarties nuomos laikotarpį.
16. 2016 m. rugsėjo 17 d. ieškovė I. S. ir atsakovė sudarė rašytinę patalpų nuomos sutartį Nr. 2016 09 17, pagal kurią atsakovė vienerių metų laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. išnuomojo ieškovei I. S. salono patalpas – kabinetą arba darbo vietą, esančias (duomenys neskelbtini), grožio paslaugų veiklai už 180,00 Eur mėnesinį mokestį. Patalpos buvo perduotos priėmimo–perdavimo aktu. Atskiro susitarimo dėl mokesčio už komunalinius mokesčius šalys nesudarė.
17. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas tarp ieškovių ir atsakovės sudarytas patalpų nuomos sutartis pripažino nutrauktomis dėl atsakovės kaltės nuo 2017 m. sausio 5 d.
18. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jos kaltę dėl nuomos sutarčių nutraukimo, be to, neteisingai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, buvo pažeista nuomos sutarčių nutraukimo tvarka.
Dėl atsakovės kaltės
19. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 6.218 straipsnio 1 dalį šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų.
20. CK 6.498 straipsnis numato nuomininko teisę pareikšti reikalavimą teisme nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal paskirtį ir sutarties sąlygas.
21. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jos kaltę dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir nustatė, jog atsakovė neturėjo teisės leisti naudotis atsakovėms išnuomotomis patalpomis kitiems asmenims, bei nustatinėti ieškovėms jų darbo valandas. Tačiau iš byloje esančių sutarčių turinio matyti, kad nuomos objektas jose yra nurodytas nevienareikšmiškai – tai patalpos, tai kabinetas, tai darbo vieta. Jokių rašytinių susitarimų, kad ieškovėms išnuomotu nuomos objektu naudosis ir kiti asmenys, kad ieškovės turi teisę naudotis išsinuomotomis patalpomis (kabinetu ar darbo vieta) tik tam tikru laiku, ginčo nuomos sutartyse ar kituose rašytiniuose šalių susitarimuose nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentą, kad prieš sudarant nuomos sutartis ieškovės turėjo suprasti, jog joms išnuomotomis patalpomis (kabinetu ar darbo vieta) turės teisę naudotis ir kiti asmenys. Kitokių įrodymų apie tai, kad prieš sudarant patalpų nuomos sutartis ieškovės būtų informuotos, jog patalpomis naudosis ir kiti asmenys į bylą nepateikta. Kadangi ieškovėms išnuomotose patalpose atsakovė leido dirbti ir kitiems asmenims, todėl darytina išvada, kad buvo varžoma ieškovių teisė naudotis patalpomis. Apeliacinio skundo argumentas, jog grožio salonuose yra nusistovėjusi tvarka nuomoti tas pačias darbo vietas keliems asmenims, nagrinėjamu atveju neįrodo, kad sutartyse su ieškovėmis tai buvo numatyta. Aplinkybė, kad pagal ieškovėms išduotus verslo liudijimus ieškovės veiklą vykdė ne visomis konkretaus mėnesio dienomis, nepateisina atsakovės savavališko leidimo naudotis ginčo patalpomis kitiems asmenims.
22. Apeliantė nurodo, kad byloje pateikti darbo grafikai įrodo, kad ieškovės žinojo, jog išnuomotomis patalpomis reikės dalintis su kitais asmenimis ir joms bus taikomi įvairūs laiko apribojimai, tačiau ir šis argumentas atmestinas, nes teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės pagrįstai sprendė – tai, kad tam tikrą laiką ieškovės vykdė atsakovės žodinius nurodymus – derino grafikus, dėl kurių nebuvo sutarta, nereiškia, jog tokia padėtis ieškoves tenkino.
23. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuriuo nustatyta, jog atsakovė nepagrįstai reikalavo iš ieškovių mokėti papildomus mokesčius, kurie nebuvo aptarti nuomos sutartyse. Tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovės į bylą pateikė elektronines žinutes, iš kurių turinio matyti, kad atsakovė nakties metu siuntė ieškovėms žinutes apie nuomos mokesčio dydžio padidinimą 20 procentų, nurodė ieškovėms, kad sekmadieniais jos negalės naudotis išsinuomotomis patalpomis. Be to, atsakovė žinutėmis reikalavo mokėti sutartyse nenumatytus mokesčius (už šildytuvus), dalyvauti susirinkime, nurodė laiką, kuriuo jos galės naudotis patalpomis, reikalavo klientų registravimo. Šių duomenų pagrindu darytina išvada, kad nesant šalių susitarimo bei nesant įrodymų dėl reikalaujamų mokėti mokesčių dydžio atsakovės reikalavimai nebuvo teisėti.
24. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad atsakovė kliudė ieškovėms naudoti išnuomotomis patalpomis pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, nes nesilaikant su ieškovėmis sudarytų nuomos sutarčių sąlygų pakėlė nuomojamų patalpų nuomą 20 procentų, reikalavo mokėti mokesčius, dėl kurių nebuvo susitarta, kliudė naudotis patalpomis, nustatinėdama konkrečias darbo valandas, nors tokia teisė nuomos sutartyse atsakovei nebuvo įtvirtinta, leido naudotis išnuomotomis ieškovėms patalpomis kitiems asmenims, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuomos sutartis nutraukė dėl atsakovės kaltės.
Dėl sutarčių nutraukimo tvarkos
25. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovės 2016 m. gruodžio 5 d. pateikė atsakovei prašymus dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo abipusiu susitarimu. Prašymuose taip pat nurodyta, kad nesutikus pasirašyti sutarčių nutraukimo abipusiu šalių susitarimu, bus kreipiamasi į teismą su prašymu dėl sutarčių nutraukimo. Iš pranešimų teksto darytina išvada, kad atsakovė buvo informuota dėl sutarčių nutraukimo vienašališkai, kreipiantis į teismą, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neteisėtai siūlymą šalių susitarimu nutraukti nuomos sutartis prilygino pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą, o kitokiu būdu atsakovei apie sutarčių nutraukimą nebuvo pranešta.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienašališkai nutraukiama sutartis laikoma nutraukta nuo įspėjime (pranešime) nurodytos datos (CK 6.218 straipsnis); jeigu šalis nesilaiko sutartyje ar teisės normose nustatytų įspėjimo terminų, tai sutarties nutraukimo diena pripažįstama sutartyje ar teisės normoje nustatyto termino pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008). Kadangi ieškovių pranešimai dėl sutarčių nutraukimo atsakovei buvo pateikti 2016 m. gruodžio 5 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patalpų nuomos sutartis pripažino nutrauktomis dėl atsakovės kaltės nuo 2017 m. sausio 5 d.
27. Apeliantė nurodo, kad neteisėtai tenkintas ieškovių reikalavimas dėl depozitų grąžinimo, nes tam nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo. Iš sutarčių turinio matosi, kad šalys susitarė, jog depozitas yra negrąžinamas tada, kai nuomininkas be jokios priežasties vienašališkai nutraukia sutartį arba kai sutartis nutraukiama dėl nuomininko kaltės. Sutarčių sąlygose nėra numatyta, kad depozitas nuomininkui nėra grąžinamas, jei sutartis nutraukiama prieš terminą dėl nuomotojo kaltės. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė E. D. atsakovei sumokėjo 240 Eur depozitą, o ieškovė I. S. - 360 Eur. Kadangi patalpų nuomos sutartys nutrauktos dėl atsakovės kaltės, todėl teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovėms jų sumokėtus pinigus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Apeliantė nesutikdama su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu nurodo, kad iš jos priteista 2146,24 Eur bylinėjimosi išlaidų suma prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, nes ginčas byloje yra kilęs dėl 600 Eur užstato.
29. Kaip matyti, ginčas byloje yra kilęs ne tik dėl užstato, bet ir dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės kiekvienai iš ieškovių priteisė po 1 073,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byla buvo nagrinėjama Kauno apylinkės teisme, o Kauno apygardos teismui bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, ji buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 (2015 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, o taip pat neprieštarauja protingumo ir teisingumo principams, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų dydžio atmestinas.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nuomos sutarčių nutraukimą bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl to priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinio skundo netenkinus, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
31. Iš 2018 m. lapkričio 6 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 1021525 matosi, kad ieškovė E. D. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą abiejų ieškovių vardu advokatei sumokėjo 600 Eur. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, todėl yra pagrindas iš atsakovės I. S. priteisti E. D. turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalies 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. S. a. k. (duomenys neskelbtini) E. D. a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.