Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. K. ir atstovei adv. V. Laukevičienei, atsakovės J. K. kuratorei J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. patikslintą ieškinį atsakovei J. K. dėl asmeninės nuosavybės teisės į butą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas susituokė su atsakove J. K. (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje 1996 m. lapkričio 5 d. jie įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atsakovė dar 1999 m. išvyko gyventi į Ispanijos Karalystę.

Ieškovui ir atsakovei dar gyvenant santuokoje, pradėjo kauptis skolos už būsto išlaikymą. Šiaulių apylinkės teismas 2004 m. priteisė šias skolas iš ieškovo ir 2004-02-25 perdavė antstoliams vykdyti teismo sprendimą. Kreditoriai 2005 m. vėlgi priteisė iš ieškovo skolas ir 2005-09-01 perdavė antstoliams vykdyti. Nors turtas buvo įgytas santuokos metu, tačiau skolų išieškojimas buvo vykdomas iš vien iš ieškovo. Jis mano, kad už šias skolas buvo atsakinga ir atsakovė. Tačiau ji prie skolų dengimo neprisidėjo ir 1999 m. išvyko gyventi į Ispanijos Karalystę. Taip šalių nutrūko santuokiniai ryšiai, ji negrįžo į Lietuvą ir niekada nepasidomėjo nei kaip gyvena ieškovas, nei kaip ir iš kokių lėšų yra išlaikomas jų įsigytas turtas ir nepilnametis sūnus A. K..

Santuokos nutraukimo byloje turtas taip šalių nebuvo padalintas. Ieškovas su nepilnamečiu sūnumi A., g. (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi bute.

Nuo 1999 m. butą ieškovas vienas išlaiko, jame gyvena ir jį valdo. Kiek jam žinoma atsakovė ne kartą grįždavo į Lietuvą, paskutinį kartą 2017 m. pabaigoje grįžo į Lietuvą aplankyti savo motinos, bet nesidomėjo apie jų turimą turtą. Pagal ieškovo išsaugotus mokesčių sumokėjimo kvitus už laikotarpį nuo 2005 m. iki šiolei yra sumokėta 8 918,52 eur. Dar už 6 metus, ieškovas kvitų neišsaugojo, tačiau mokesčiai buvo mokami, taigi jo nurodyta suma yra tik apytikslė, nes ji turi būti žymiai didesnė. Pusę šios sumos privalėjo mokėti atsakovė. Kadangi atsakovė nesirūpino turtu, pretenzijų į jį niekada nereiškė, tai ieškovui asmeninės nuosavybės teise paliktinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. Atsakovei nepriteistina piniginė kompensacija, nes ji buto neišlaikė, mokesčių nemokėjo ir skolų nedengė.

Atsakovė turėjo įstatyminę prievolę, susijusią su bendro turto tvarkymo išlaidomis, namų ūkio išlaikymu, ji šios prievolės nevykdė nuo 1999 m., todėl negali pretenduoti į butą. Santuoka tarp mūsų nutraukta 2001 m., atsakovė 1999 m. išvykdama į Ispanijos Karalystę paliko butą, skolas, nepilnametį vaiką ir jokių pretenzijų nuo to laiko į turtą nepareiškė. Todėl taikytinas senaties terminas ieškiniui pareikšti. Terminas skaičiuotinas nuo 1999 m., kai atsakovė išvykdama pareiškė, kad viską palieka ieškovui. Ieškovas pareiškė, kad ji daugiau jokių teisių į būstą neturi ir čia nebus įleidžiama. Atsakovė nuo to momento ginčo bute negyveno, nesinaudojo butu, padalinti jo neprašė, žinojo, kad jos teisės į turtą pažeidžiamos, bet dėl jų pašalinimo į teismą nesikreipė, tai nuo to momento prasidėjo terminas jos teisminei gynybai. Šalių santuokinių ryšių nutrūkimo ir turto palikimo momentu, santuokos nutraukimo dienai įstatymas numatė 3 metų senaties terminą pareikšti pretenzijas į turtą, SŠK 23 str. Kadangi nekilnojamasis turtas buvo registruotas viešajame registre V. K. vardu, todėl jokie įrašai nebuvo tikslinami.

Be to, net ir įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, atsakovė praleido 10 metų senaties terminą dėl turto padalijimo, todėl ir šis terminas taikytinas.

Savo teiginius ieškovas tvirtina rašytiniais įrodymais: įmokų kvitais, skolų padengimo kvitais. Ieškovas nurodė, kad atsakovė šiuo metu gyvena Ispanijos Karalystėje, todėl, nesant galimybės įteikti procesinius dokumentus jai asmeniškai, jai procesiniai dokumentai ir pranešimai apie bylos iškėlimą įteiktini viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.

Ieškovas kol kas nemato galimybės ginčą išspręsti taikiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.116 str., CPK 83 str. 4 d., ieškovas teismo prašė:

Pripažinti kad butas su rūsiu 4,44 kv. m. pažymėtu R-58, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., yra mano, V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Ieškovas savo reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė pakartojo patikslinto ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo V. K. ieškinys atmestinas.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgytas po santuokos sudarymo.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė 1999 m. išvyko gyventi į Ispanijos Karalystę ir visai nesirūpino butu. Teigia, kad jis vienas mokėjo skolas už butą.

Tačiau tai tik ieškovo aiškinimai. Jis nepateikė jokių įrodymų, kad skolos atsirado ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu. Ieškovas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas iš jo skolas priteisė 2004 m.

Tokiu būdu, dalytina išvada, kad skolos galėjo atsirasti kai ieškovė jau buvo išvykusi gyventi į Ispanijos Karalystę, t. y. po 1999 metų. Tokiu būdu, jei ji negyveno šiame bute, tai už patarnavimus, t. y. vandenį, dujas, šiukšlių išvežimą ir t. t. reikėjo mokėti tam, kas šiuo butu naudojosi, t. y. ieškovui V. K..

Ieškovas nurodo, kad ieškovė J. K. negali pretenduoti į butą ir jai jokia piniginė kompensacija nepriklauso. Jis nurodo, kad atsakovė 1999 m. nuo išvykimo į Ispanijos Karalystę, jokių pretenzijų į turtą nepareiškė.

Tačiau tai tik ieškovo aiškinimai, nes nežinoma atsakovės nuomonės. Taip pat nežinoma ar ji iš Ispanijos Karalystės siųsdavo pinigų ar ne buto išlaikymui ar kokioms nors kitoms reikmėms. Nors kaip jau minėjau, kas gyvena šiame bute, tas turi mokėti už buto išlaikymą.

Ieškovas V. K. prašo taikyti senaties terminą ieškiniui pareikšti. Jis nurodo, kad terminas skaičiuotinas nuo 1999 m., kai atsakovė išvykdama pareiškė, kad viską palieka ieškovui. Ieškovas teigė, kad atsakovė žinojo, kad jos teisės pažeidžiamos, bet dėl jų pašalinimo į teismą nesikreipė.

Tačiau negalima skaičiuoti senaties termino, remiantis tik ieškovo aiškinimais, t. y. nuo 1999 m.

Šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) ištuoka įregistruota Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

Tik nuo šios datos galima pradėti skaičiuoti senaties termino eigos pradžią. Senaties termino trukmė bus dešimt metų.

Atsakovė J. K. turi teisę kreiptis į teismą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Gali būti, kad ji nesikreipė į teismą dėl turto padalijimo dėl svarbios priežasties, tokiu atveju, ir ieškininės senaties terminas gali būti atnaujintas dėl svarbios priežasties.

Tokiu būdu, ieškovo V. K. ieškinys turi būti atmestas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. atsakovės kuratorė teismo prašė ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Šiauliai, ieškinį atmesti.

Atsakovės kuratorė kartu su atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį, jokių įrodymų teismui į bylą nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pakartojo patikslinto atsiliepimo motyvus ir prašė teismo ieškinį atmesti.

Ieškovo ieškinys atsakovei tenkintinas visiškai.

Ieškinys išnagrinėtinas remiantis tiek 1969 m. Santuokos ir šeimos Kodekso, tiek 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis).

Iš bylos medžiagos ir ieškovo paaiškinimų matyti, kad pastarasis ir jo buvusi sutuoktinė (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, kurią Šiaulių m. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė, o teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2001-05-18 (13 b. l.). Pagal to metu galiojusias teisės akto nuostatas, buvusių sutuoktinių santuoka pasibaigdavo ją įregistravus vietos civilinės metrikacijos skyriuje. Todėl pripažintina, kad šalių santuoka pasibaigė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Santuokos nutraukimo metu ir po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai santuokoje įgyto turto nepasidalijo, nors bendrosios jungtinės nuosavybės teise jie valdė butą esantį adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai (6 b. l.). Ieškovo buvusi sutuoktinė dar 1999 metais išvyko į Ispanijos Karalystę, kurioje gyvena iki šiol (35 b. l.). Iš paminėto seka, kad po ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokos nutraukimo praėjo apie 18 metų. Iš teismui į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad jame nurodytą nekilnojamąjį daiktą, šalys įsigijo 1996-11-05 pagal pirkimo – pardavimo sutartį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, nors jis viešame registre buvo įregistruotas ieškovo vardu (6 b. l.). Todėl pripažintina, kad kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šio nekilnojamojo daikto. Pagal to meto teisės aktų nuostatas buvę sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą turėjo pasidalinti jos nutraukimo metu arba per trejų metų ieškinio senaties terminą po sutuoktinių santuokos nutraukimo (SŠK 23 str. 4d.) (13 b. l.).

Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t. y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis ankščiau paminėtu darytina išvada, kad buvę sutuoktiniai J. K. ir V. K. po jų santuokos nutraukimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini), turėjo šį daiktą pasidalinti per 10 metų ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant į LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. nuostatą, kadangi trejų metų ieškinio senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs. Iš paminėto, seka, kad 10 metų ieškinio senaties terminas šalims dėl santuokoje įgyti nekilnojamojo daikto padalijimo baigėsi 2011-07-13. Duomenų kodėl atsakovė iki anksčiau nurodyto termino nesikreipė į teismą dėl šio daikto padalijimo byloje nėra. Taip pat šalys dėl šio turto likimo galėjo susitarti ir gera valia, pas vietos notarą sudarydami turto padalijimo sutartį (CK 1. 74 str. 1d. 1 p.). Todėl pripažintina, kad atsakovė sąmoningai neįgyvendino savo teisės dėl santuokos metu įsigyto turto padalijimo ir yra praleidusi ieškinio senaties terminą, šiai teisei įgyvendinti, kuomet ieškovas jos atsikirtimui prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1. 131 str.). Pagal byloje esančius duomenis teismas pripažįsta, kad atsakovė negindama savo teisių įstatymo nustatyta tvarka, pripažino ieškovui nuosavybės teisę į jai anksčiau priklausiusią 1/2 dalį buto. Taip pat pripažintina, kad ieškovo buvusi sutuoktinė kaip dalies turto valdytoja neprisidėjo asmeninėmis piniginėmis lėšomis prie priklausančios buto dalies priežiūros ir eksploatacijos (CK 4. 86 str. 1 d.). Tuo pačiu sutiktina su atsakovės atstovės atsikirtimu, kad prie tokių išlaidų nepriskirtinos komunalinių paslaugų išlaidos, kadangi tai yra asmeninė bute gyvenančio asmens prievolė. Be to atsakovė niekada nuo 1999 m. kada išvyko uždarbiauti į Ispanijos Karalystę nesilankė ir negyveno ginčo bute, jame nėra ir jai priklausančių daiktų. Dėl to teismas konstatuoja, kad tik ieškovas toliau likęs gyventi ginčo bute, toliau valdė ir atsakovei priklausančią 1/2 dalį šio nekilnojamojo daikto, rūpinosi jos priežiūra ir eksploatacija, o atsakovė dėl to jokių pretenzijų jam nereiškė, tai yra laisvą valia atsisakė bet kokių teisių į šį turtą.

Kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs pagal SŠK 23 straipsnį turtas galėjo būti padalijamas tiek sutuoktiniams esant santuokoje, tiek ją nutraukiant ar vėliau. Turto padalijimui po santuokos nutraukimo buvo nustatyti tam tikri ribojimai – pagal SŠK 23 straipsnio 4 dalį reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, buvo nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis, CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, įmanoma tik nustačius jo pradžią. Ieškinio senaties termino pradžios momentas nagrinėjamu atveju svarbus ir sprendžiant, kokiu teisės aktu (SŠK ar CK) nustatytas ieškinio senaties terminas taikytinas nagrinėjant bylą ir priklausomai nuo to – kokios trukmės. Kaip jau minėta pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki šio kodekso įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą ieškinio senaties terminą. SŠK 23 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kada prasideda ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl išsituokusių sutuoktinių turto padalijimo, tačiau šio kodekso 10 straipsnyje buvo nustatyta, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamame šio kodekso straipsnyje. Savo esme tokia pati yra ir galiojančio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas kaip pagal SŠK, taip ir pagal CK nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal SŠK 10 straipsnį ieškinio senaties termino pradžia dėl turto, laikytino bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo turėjo būti skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo dienos, bet nuo tos dienos, kurią buvęs sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektinė teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę, t. y. teisė valdyti šį turtą, juo naudotis ar disponuoti. Toks šios teisės pažeidimas gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti, nes santuokos nutraukimas ne visada reiškia buvusio sutuoktinio, kaip savininko, turtinių teisių suvaržymą ar pažeidimą. Santuokos nutraukimu yra konstatuojama santuokinių teisinių santykių pasibaigimas, kuris gali turėti įtakos ir buvusių sutuoktinių turtiniams santykiams. Jeigu po santuokos nutraukimo buvę sutuoktiniai ir toliau bendrąja jungtine nuosavybe gali naudotis, ją valdyti ar ja disponuoti, netrukdydami vienas kitam, reikiamais atvejais sutardami, tai savininko teisių varžymo neatsiranda ir nėra pagrindo kalbėti apie teisės pažeidimą bei pažeistos teisės gynimui skirto termino prasidėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. R. v. F. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1288/2001; 2000 m. gegužės 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liubeksas“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-488/2000; 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; kt.).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei ieškinio senaties termino eigos pradžios momentu laikytinas faktas, kuomet buvusių sutuoktinių santuoka buvo įregistruota viešame registre, tai yra Šiaulių m. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (4 b. l.) (CK 1. 75 str.). Tuo pačiu ginčo atveju byloje teismas pripažįsta, kad atsakovė nuo šio momento ne tik žinojo apie jos ir ieškovo santuokos pasibaigimą, bet ir ji po to nesilankė šiame bute, nereiškė savo teisių į buto dalį ir neatliko kitų veiksmų, leidžiančių daryti išvadą, jog tokiais veiksmais ji siekė apginti savo teises į nekilnojamojo daikto dalį. Teismai tokią išvadą grindžia tuo, kad atsakovė dar iki santuokos nutraukimo su ieškovu pasirinko kitą gyvenamąją vietą Ispanijos Karalystėje, todėl neturėjo jokio poreikio iš vis naudotis ginčo butu. Atsakovė nenurodė kokie jos ir ieškovo santykiai buvo po santuokos nutraukimo, bei kuo pasireiškė galimas jos teisių pažeidimas ir kt. Taip pat teismas laiko nustatytu, kad šalių bendravimas pasibaigė dar iki jų santuokos nutraukimo, ką patvirtina ir Šiaulių m. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendime užfiksuoti prejudiciniai faktai (13 b. l.) (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Atskirai pastebėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė savo valia ginčo bute negyveno, tačiau tik nustačius trukdymų naudotis butu faktą, galima būtų daryti išvadą, jog jos teisės į turtą pažeidžiamos ir nuo to kito momento prasideda terminas jų teisminei gynybai. Teismo vertinimu, atsakovei nepateikus į bylą kitokių įrodymų yra pagrindo spręsti, kad atsakovės teisės nebuvo pažeistos per visą ieškinio senaties terminą, todėl ieškovo reikalavimas ginčo buto nelaikyti bendrąja jungtine buvusių sutuoktinių nuosavybe pripažintinas pagrįstu. Dėl to teismas daro ir kitą išvada, kad atsakovė yra praleidusi ieškinio senatį, o ieškovo prašymas ją taikyti yra pagrįstas (CK 1. 131 str.).

Visuma ankščiau nurodytų aplinkybių patvirtina, kad ieškovas iš pradžių nuo 1999 m. iki 2001-05-03, o vėliau ir nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol vienas valdo santuokos metu įsigytą butą (ir 1/2 dalį atsakovės turto), o pasibaigus ieškinio senaties terminui tapo viso buto savininku, kuris pripažintinas jo asmenine nuosavybe. Tokia teismo išvada remiasi ne tik ieškovo nurodytais argumentais, bet ir į bylą pateiktais dokumentais, o taip pat ir susiformavusia teismų praktika tokiose bylose.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad valstybė dėl kuratorės atsakovei J. K. paskyrimo patyrė išlaidų, dėl to šios tarnybos turėtos išlaidos, kurios patvirtintos rašytiniais įrodymais, jai priteistinos iš atsakovės. Taip pat valstybei priteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos iš šalių, kadangi ieškovas nuo jų sumokėjimo buvo atleistas visiškai ir iš dalies (CPK 92 str. 1d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) tenkinti visiškai.

1. Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)1A9b, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai yra savininko V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

2. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 119,43 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 43 ct) išlaidų atlyginimui už atsakovės kuratorės suteiktas paslaugas byloje ir 239,28,17 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 28 ct) išlaidų atlyginimui už valstybės ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą byloje, iš viso: 358,71 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 71 ct).

3. Įpareigoti VGTPT Šiaulių skyrių išmokėti kuratorei J. K. (gim. (duomenys neskelbtini), adv. S. Šulcaitės padėjėja) 119,43 Eur (vieną šimtą devyniolika eurų 43 ct).

4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur žyminio mokesčio pagal CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d., ir 9,67 Eur už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto bendrovę pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš viso: 84,67 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 67 ct).

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) iš V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 128,90 Eur išlaidų atlyginimui už valstybės ieškovui suteiktą tik 50 proc. antrinę teisinę pagalbą byloje nuo 2018-05-31.

6. Išaiškinti ieškovui, kad įsiteisėjus teismo sprendimui kopiją jis turi pateikti VĮ Registrų centras Šiaulių filialui dėl nustatyto teisinio fakto įregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo rūmuose.