Telšių apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Š. V. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, administracine tvarka baustas, neteistas, 2017 m. birželio 6 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius Lietuvos Respublikos (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2020 m. birželio 8 d. laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 01.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 1.20 prom girtumas), kilusio žodinio konflikto metu su sugyventine A. O., sudavė jai rankos kumščiu du kartus į nugarą ir vieną kartą į veidą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią G. K. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su A. O. kartu apie metus laiko, bendrą ūkį veda pusė metų, gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. birželio 6 d. kartu su sugyventine ir draugais vartojo alkoholį šventė, kad A. pussesere S. nusipirko automobilį. Per tas dienas vartojo daug alkoholio gėrė brendį, o kiek tiksliai negali pasakyti ant 6 asmenų per dvi dienas galėjo būti 7 butelius. 2020 m. birželio 7 d. apie 23 val. jis kartu su A. grįžo į namus, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, dėl ko negali pasakyti, nes dėl alkoholio nepamena. Kas liečia smūgius, jis nieko neatsimena, bet neatmeta, tokios galimybės, kad smūgius galėjo suduoti, bet paprasčiausiai dėl alkoholio neatsimena, pamena tik tiek, kad jie susistumdė ir garsiai šaukė, gal todėl kaimynai ir iškvietė policiją. Labai gailisi jei A. sudavė bent kokius smūgius (b. l. 55-57).

Kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

- 2020 m. birželio 8 d. informaciniu pranešimu ROIK 0120000297345, kuriame nurodyta, jog pranešėja girdi, kaip pas kaimynus vyksta muštynės, mušama mergina, verkia, šaukiasi pagalbos. Pranešėja įtaria, kad mergina gali būti prievartaujama (b. l. 13-14);

- 2020 m. birželio 8 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 8 d. apie 01 val. 33 min. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja girdi kaip pas kaimynus vyksta muštynės, mušama mergina, kuri verkia, šaukiasi pagalbos. Pranešėja įtaria, kad mergina gali būti prievartaujama. Atvykus nurodytu adresu, kieme pasitiko pranešėja, kuri atsisakė prisistatyti, bandė patikslinti butą, iš kurio iki policijai atvykstant sklido triukšmas ir teigė, kad girdėjo merginos riksmus, pagalbos šauksmą, grumtynių garsus, viskas vyko apie 1 valandą laiko, t. y. 2020 m. birželio 8 d. 00 val. 30 min. 01 val. 30 min. Nurodyto, (duomenys neskelbtini) buto duris atidarė mergina, kuri atrodė išsigandusi, nustatyta, kad ji A. O., gim. (duomenys neskelbtini) (0.00 prom. girtumas), buto viduje buvo jos sugyventinis, su kuriuo gyvena apie 6 mėn., G. K., gim. (duomenys neskelbtini) (1.20 prom. girtumas). Iš pradžių bendraujant mergina neigė, kad ji šaukėsi pagalbos ir aiškino, kad nieko neatsitiko, tačiau išsivedus ją į koridorių, kur buvo ir atvykęs GMP ekipažas, ji pasakė, kad vaikinas ją mušė rankos kumščiu į nugarą du kartus, kur apžiūrint matėsi patinimas, liečiant patinimą sakė, jok jai skauda nugarą, bei kliuvo į veidą, ant nosies matėsi mėlynė, tačiau kaip ji atsirado A. O. nepaaiškino. Mergina atsisakė medikų apžiūros ir teigė, nors ir patyrusi fizinį skausmą, dėl to savo sugyventiniui pretenzijų neturi, o šiuo metu nenori būti apklausiama pareigūnų, nes nori eiti ilsėtis, nes jai reikia vykti į darbą, bendravo vangiai bei atrodė išsigandusi. Ant abiejų asmenų matėsi akivaizdūs sužalojimai, namuose buvo netvarka, todėl sunku spręsti, ar tai galėjo būti grumtynių požymiai (b. l. 15-17);

- prietaiso „Drager“ patikrinimo Nr. 14097 rezultatu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 8 d. 01.54 val. A. O. nustatytas 0.00 promilės (b. l. 18);

- prietaisu „Drager“ patikrinimo Nr. 14098 rezultatu, kuriame nurodyta, kad 2020 m. birželio 8 d. 02.11 val., G. K. nustatytas 1.20 promilių neblaivumas (b. l. 18);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios A. O. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad su G. K. yra draugai, veda bendrą ūkį, kartu gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena nuomotame bute, kuris išnuomotas jos vardu. Anksčiau G. K. prieš ją nėra smurtavęs, sutaria normaliai. 2020 m. birželio 7 d. vakare buvo kartu išvykę, G. K. gėrė alkoholį, ji negėrė. Kiek išgėrė nežino. Naktį apie 01 val., t. y. jau 2020 m. birželio 8 d. grįžo į butą, abu nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą. Tarp jos ir G. K. kilo žodinis konfliktas, dėl ko kilo negali pasakyti, bet jam kažkas nepatiko ką pasakė. G. K. jai sudavė du smūgius kumščiu į nugarą, jai skaudėjo, juto fizinį skausmą. Po pirmo suduoto smūgio, ji šaukė, nes labai skaudėjo, tada jai sudavė antrą smūgį ir liepė užsičiaupti. Į jų namus netrukus atvyko policijos pareigūnai. G. K. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Ji nepageidauja, kad G. K. būtų paskirta kardomoji priemonė gyventi skyrium ir nesiartinti prie jos, pagalbos mygtukas jai nereikalingas (b. l. 20-21).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. K. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo, t. y. trenkė rankos kumščiu du kartus į nugarą ir vieną kartą į veidą savo sugyventinei A. O., ir tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Bylos aplinkybės yra aiškios, G. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis kaltę pripažino visiškai bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. bendra pranešimo registracijos informacija, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. O. parodymais, taip pat kita byloje esančia medžiaga.

Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo G. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. birželio 10 d. apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. K. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 73).

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs minėtą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,20 promilių girtumas (b. l. 18)) ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam G. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo neteistas, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais (b. l. 35-36), administracine tvarka baustas (b. l. 38-44), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (b. l. 45), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre lankėsi (b. l. 31).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apibojimo bausmę, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, G. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 8 d. 1.50 val. iki 2020 m. birželio 9 d. 17.05 val. (2 dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms, t. y. įskaitant 4 laisvės apribojimo bausmės dienas (b. l. 61, 65).

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. K. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 9 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-67).

G. K. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. skirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 90 (devyniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu G. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2020 m. birželio 9 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad G. K. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo G. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti G. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei G. K. paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei G. K. šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.