- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-16
- Bylos Nr.
- 1S-7-581/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio bei L. M. apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2015-12-19 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-69539-15 dėl eismo įvykio, įvykusio 2015-12-19, 16.40 val., (duomenys neskelbtini) kuomet L. M. vairuojamas automobilis “Audi A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su dviratininku J. J..
2. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio 2016-09-29 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-69539-15 buvo nutrauktas, nesant nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnyje, sudėties požymių. Prokuroras nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą grindė tuo, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo paties sužalojimus patyrusio dviratininko J. J. veiksmai, kadangi jis, eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis nebuvo matomas kitiems eismo dalyviams.
3. J. J. atstovas, nesutikdamas su prokuroro 2016-09-29 nutarimu, skundė jį vyriausiajam prokurorui.
4. Panevėžio apygardo prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2016-10-26 nutarimu J. J. atstovo skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio 2016-09-29 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vyriausiasis prokuroras A. M. pripažino, jog prokuroro G. Čekuolio nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas ir pagrįstas, papildomai nurodydamas, jog įvykio aplinkybių vertinimo nekeistų ir transporto priemonių susidūrimo vietos bei tikslaus automobilio judėjimo trajektorijos nustatytams, kuriuos buvo bandoma nustatyti, atliekant parodymų patikrinimus su J. J., L. M., taip pat atliekant kitus tyrimo veiksmus, tačiau to padaryti nepavyko. Be to, vyriausiasis prokuroras konstatavo, jog iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad įvykio dieną saulė leidosi apie 15 val. 53 min., ir nuo 15.57 val. iki 18.43 val. lijo, apie 16.40 val. buvo tamsu. Vyriausiasis prokuroras konstatavo, jog aplinkybė, ar įvykio metu buvo įjungtas gatvių apšvietimas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vienareikšiškai nustatyta, ir ši aplinkybė neturi reikšmės situacijos vertinimui, nes važiuodamas tamsiu paros metu dviratininkas bet kokiu atveju privalo vilkėti šviesą atspindinčią leimenę, dviratis turi būti su atšvaitais bei žibintais, priešingu atveju jis tampa kitiems dalyvaims sunkiai pastebimas.
5. J. J. atstovas, nesutikdamas su Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio 2016-09-29 nutarimu ir jį palikusių galioti Panevėžio apygardo prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2016-10-26 nutarimu, skundą pateikė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-12-13 nutartimi J. J. atstovo skundas buvo patenkintas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio 2016-09-29 nutarimas ir jį palikęs galioti Panevėžio apygardo prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2016-10-26 nutarimas, buvo panaikinti.
Šalies argumentai
7. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras G. Čekuolis skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016-12-13 nutartį ir priimti naują sprendimą – J. J. atstovo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio 2016-09-29 nutarimo ir jį palikusio galioti Panevėžio apygardo prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2016-10-26 nutarimo panaikinimo atmesti.
7.1. Skunde prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 11-1053 (16) matyti, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo dviratininko J. J. veiksmai, kuris eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis nebuvo matomas kitiems eismo dalyviams, nes tamsiu paros metu važiavo be atšvaitų, be priekyje degančio baltos spalvos žibinto, nevilkėdamas šviesą atspindinčios liemenės, todėl kities eismo dalyviams sudarė sunkiai pastebimą kliūtį, ir tuo kėlė grėsmę eismo saugumui. Prokuroras tvirtina, jog specialistui pakako duomenų šiai išvadai pateikti, nežiūrint į tai, kad tyrimo metu nepavyko nustatyti tikslios automobilio ir dviratininko susidūrimo vietos, kadangi po eismo įvykio L. M. patraukė savo automobilį bei ant kelio gulėjusį dviratį. Skunde prokuroras nurodo, kad specialisto išvadoje pateikti duomenys atitinka byloje esančius duomenis, išvada yra aiški, argumentuota, neturinti prieštaravimų ir atsakanti į esminius klausimus, susijusius su eismo įvykio kilimu. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjas, ištyręs bylos duomenis padarė priešingą išvadą, kad J. J. veiksmuose yra KET 64 punkto reikalavimo pažeidimas, už kurį jis baustinas administracine tvarka, o įvykio kaltininkas yra vairuotojas L. M., kuris važiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią nesilaikė kuo dešiniau ir dėl to susidūrė su dviratininku. Teigia, kad toks ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentavimas yra nepagrįstas, todėl ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis, naikintina.
8. Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteimnio tyrimo teisėjo 2016-12-13 nutartį skundžia ir L. M., kuris prašo ją panaikinti bei J. J. atstovo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio 2016-09-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei jį palikusio galioti Panevėžio apygardo prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2016-10-26 nutarimo atmesti.
Šalies argumentai
8.1. L. M. skunde teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga patvirtina faktą, jog J. J. pažeidė KET, tačiau dėl šio pažeidimo nebuvo sutrikdyta kito asmens sveikata, o tik paties J. J. sveikata, todėl nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje. Pažymi, kad jis (L. M.) nepažeidė KET, šią aplinkybę patvirtina ikiteismnio tyrimo metu surinkti įrodymai: Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1053(16), kurioje nurodyta, kad pagrindinė sąlygą eismo įvykiui kilti savo veiksmais sudarė dviratininkas J. J., kuris eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis, nebuvo matomas kitiems eismo dalyviams; specialisto išvada Nr. T-A 10207/15(01), kurioje nurodyta, kad J. J. kraujyje rastos 2,20 promilės etilo alkoholio; liudytojų B. J.. E. A. parodymai, iš kurių darytina išvada, jog J. J. nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, vairavo dviratį neblaivus; liudytojos E. A. parodymai, iš kurių darytina išvada, kad prieš eismo įvykį buvo tamsu; liudytojos L. U. parodymai, iš kurių darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko apie 16. 30 val., kai pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos Balninkų seniūnijos pažymą dar nebuvo įjungtas gatvių apšvietimas (įjungtas tik 16.45 val.); jo (L. M.) parodymai, iš kurių darytina išvada, kad jis, prieš įvažiuodamas į sankryžą įsitikino kliūties nebuvimu, dviratininką pamatė susidūrimo momentu jau po to, kai buvo įvažiavęs į sankryžą ir baigė manevrą, dviratininkas važiavo arčiau kelio vidurio, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, dviratis buvo be atšvaitų, nuo dviratininko jautėsi alkoholio kvapas.
8.2. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad liudytojos L. U. parodymai patvirtina, kad įvykio metu švietė gatvės žibintai. Pažymi, kad L. U. į įvykio vietą atvyko jau po įvykio, taigi įvykio metu gatvės žibintų matyti negalėjo. Taip pat iš šios liudytojos parodymų matyti, kad parduotuvėje ji buvo ir smūgį girdėjo 16.30 val., kai pagal Molėtų rajono savivaldybės administracijos Balninkų seniūnijos pažymą dar nebuvo įjungtas gatvių apšvietimas (įjungtas tik 16.45 val.).
8.3. Pažymi, kad liudytojo J. J. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl galimai traktuoja aplinkybes sau naudingu būdu, be to, įvykio dieną jis buvo neblaivus.
8.4. Nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad jis (L. M.) sąmoningai sunaikino eismo įvykio pėdsakus. Pažymi, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jis buvo aktyvus ir padėjo nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai vykdė savo pareigas, todėl priešingi skundžiamos nutarties argumentai yra paremti prielaidomis. Taip pat nepagrįsti skundžiamos nutarties argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo vertinami tik jo (L. M.) parodymai, nes kaip matyti, tinkamai ir visapusiškai buvo įvertinti visi tyrimo metu surinkti įrodymai – specialistų išvados, liudytojų parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolai ir kt.
Atsiliepimas
9. J. J. atstovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktais prokuroro ir L. M. skundais nesutinka bei prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-12-13 nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą, vadovavosi tik bylos medžiagoje esančia specialisto išvada, tačiau neatsižvelgė į kitas aplinkybes. Pažymi, kad tyrimo metu buvo neišsiaiškinta aplinkybė, kad L. M. vairuojamas automobilis kirto sankryžą skersai. Nurodo, kad šią aplinkybę patvirtina specialisto išvadoje nurodyti duomenys, jog būtent po susidūrimo su automobiliu dviratininkas slydo automobilio šonu ir nukrito dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje pagal dviratininko judėjimo kryptį. Taip pat pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo įvertinti paties L. M. veiksmai. Mano, jog tik ištyrus visas bylos medžiagoje esančias aplinkybes galima daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo.
Motyvuojamoji dalis
10. Skundai tenkinami.
10.1. Teismas, išnagrinėjęs pateiktus skundus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir kitus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, daro išvadą, jog Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-12-13 nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas (BPK 442 str. 1 d. 2 p.).
10.2. Pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir, tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba, esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ikiteisminį tyrimą sustabdyti (BPK 31 str.). Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo, tačiau teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat nurodyti, kaip vertint surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai bei nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 straipsnis).
10.3. Nagrinėjamu atveju, prokuroras G. Čekuolis, įvertinęs surinktus duomenis, 2016-09-29 nutarimu nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nebuvo surinkta duomenų, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnyje. Prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis padarė išvadą, kad dėl eismo įvykio kaltas yra pats nukentėjusysis J. J., nes jis, būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas), važiuodamas dviračiu tamsiu paros metu, esant blogoms oro sąlygoms, nes lynojo, nevilkėdamas šviesą atspindinčios liemenės, vilkėdamas tik tamsius drabužius, nebuvo matomas kitiems eismo dalyviams, todėl kitiems eismo dalyviams sudarė sunkiai pastebimą kliūtį ir tuo kėlė grėsmę eismo saugumui ir tokie jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tokiems prokuroro argumentams pritarė ir vyriausiasis prokuroras A. M., kuris 2016-10-26 nutarimu prokuroro G. Čekuolio 2016-09-29 nutarimą paliko galioti.
10.4. Tačiau ikiteismino tyrimo teisėjas su aukščiau nurodytomis prokurorų išvadomis nesutiko ir padarė priešingas išvadas, t. y. sprendė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nepagrįstai, bei skundžiamoje nutartyje nurodė, kad KET pažeidė L. M., kuris, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, kirto sankryžą ne stačiu kampu, bet įstrižai, ir, esant apšviestai gatvei, susidūrė su pagrindine gatve važiuojančiu dviratininku. Tačiau tokia ikiteisminio tyrimo teisėjo išvada nėra pagrįsta neginčijamais bylos duomenimis.
10.5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-12-19, 16.40 val., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu L. M. vairuojamas automobilis Audi A3, susidūrė su dviratininku J. J.. Įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta J. J. sveikata (74-75 b.l.). Prokuroras, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pagrįstai sprendė, kad eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis L. M. neturėjo galimybės pastebėti pagrindiniu keliu dviračiu važiuojančio J. J. ir su juo susidūrė. Iš bylos duomenų matyti, kad J. J., tamsiu paros metu (2015-12-19, 16.40 val.), esant blogoms oro sąlygoms (lijo lietus), važiavo dviračiu be atšvaitų, be priekyje degančio baltos šviesos žibinto, nevilkėdamas šviesą atspindinčios liemenės, būdamas neblaivus (nustatytas 2,20 promilių neblaivumas). Iš L. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio jis sustojo prie sankryžos, apsidairė, jokios kliūties nematė ir tik įsukus į pagrindinę gatvę, staiga priešais jį atsirado dviratininkas (89 b.l.). Iš 2016-04-11 duotų J. J. parodymų matyti, jog, važiuodamas pagrindiniu keliu ir artėdamas prie šalutinio kelio, matė, kaip automobilis („Audi A3“, vairuojamas L. M.), privažiavęs sankryžą stabtelėjo, o paskui pradėjo staigiai važiuoti (54 b.l.). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1053(16) matyti, kad techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą eismo įvykiui kilti savo veiksmais sudarė dviratininkas J. J., kuris eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis nebuvo matomas kitiems dalyviams. Išvados motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog dviratininkas eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis - tamsiu paros metu važiuodamas dviračiu be atšvaistų, be priekyje degančios baltos spalvos šviesos žibinto, nevilkėdamas šviesą atspindičios liemenės, kitiems eismo įvykio dalyviams buvo sunkiai pastebima kliūtimi, keliančia grėsmę eismo saugumui (104-107 b.l.). Kaip matyti, specialistas, grįsdamas savo išvadas, rėmėsi eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, eismo įvykio vietos planu, J. J., L. M. parodymais bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurių visuma leido padaryti išvadą, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo J. J. veiksmai, nes eismo įvykio metu buvusiomis sąlygomis, L. M. neturėjo galimybės pamatyti pagrindiniu keliu važiuojančio dviratininko, todėl įvažiavus į sankryžą su juo susidūrė. Prokuroras, įvertinęs pateiktą specialisto išvadą bei kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, sprendė, jog L. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnyje sudėties, nes pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo J. J. veiksmai, su tokia išvada sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Skirtingai nei teigiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, iš prokurorų nutarimų turinio matyti, kad šiuose procesiniuose sprendimuose išvada, jog dviratininko veiksmai buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti, yra padaryta remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma.
10.6. Nesutiktina su ikiteisminio tyrimo teisėjo padaryta išvada, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo L. M. veiksmai. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog L. M. pažeidė KET 125 p. reikalavimus – nesilaikė kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir kirto sankryžą ne stačiu kampu, bet įstrižai. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokios kategoriškos išvados bylos duomenys nepagrindžia, tokia išvada tik tikėtina. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, grįsdamas savo išvadą, rėmėsi L. J. parodymais, apie tai, kad jis važiavo arčiau savo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, eismo įvykio vietos shemoje užfiksuota kraujo dėme (užfiksuota 1,10 m atstumu nuo posūkio linkio, kelio dešinės pusės krašte) (14 b.l.), specialisto išvadoje nurodyta eismo įvykio eiga (107 b.l.). Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta tokia eismo įvykio eiga - automobilis „Audi A3“ iš Dvaro g. suko į kairę, į M. Č. gatvę, kuria tuo metu nuo Balnininkų pusės važiavo J. J.; L. M., atliekant kairiojo posūkio manevrą, manevro pabaigoje dviratis priekiniu ratu šakėmis trenkėsi į priekinį automobilio banperį, kairę jo pusę ir priekinį kairįjį sparną; po susidūrimo dviratininkas nukrito nuo dviračio ant automobilio ir slysdamas kairiuoju automobilio šonu, krito ties kairiosiomis automobilio durelėmis ant kelio dangos; kur po susidūrimo nukrito dviratis ir kur galutinai sustojo automobilis, nustatyti negalima, nes transporto priemonių vieta po eismo įvykio buvo pakeista (107 b. l.). Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti tikslios dviračio ir automobilio „Audi A3“ susidūrimo vietos, tačiau tai neturėjo įtakos specialisto išvadai ir specialistas pateikė kategorišką išvadą dėl pagrindinės priežasties eismo įvykiui kilti. Aukštesnysis teismas pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentui, jog įvykio aplinkybių vertinimo nekeistų ir transporto priemonių susidūrimo vietos bei tikslaus automobilio judėjimo trajektorijos nustatytams. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodo, kad prokuroras vertino tik liudytojo L. M. parodymus ir jų pagrindu padarytą specialisto išvadą, bei pabrėžia, jog specialistas nevertino 1,10 m atstumu nuo posūkio linkio, kelio dešinės pusės krašte užfiksuotos kraujo dėmės, taip pat J. J. parodymų bei jo parodymų, duotų parodymų patikrinimo vietoje metu. Su tokiais ikiteisminio tyrimo argumentais sutikti negalima, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, specialistas, grįsdamas savo išvadas, rėmėsi visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, o prokuroras, įvertinęs pateiktą specialisto išvadą bei kitus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, pagrįstai sprendė, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo J. J. veiksmai, todėl ikiteisminį tyrimą nutraukė.
10.7. Prie apeliacinio skundo pateikta 2016-12-30 Molėtų rajono savivaldybės administracijos Balninkų seniūnijos pažyma Nr. S1-31 nurodo, jog Dapkūniškių kaime gatvių apšvietimas nuo 2015-12-01 iki 2015-12-22 buvo įjungtas ryte 5.15 val. iki 7.30 val., vakare nuo 16.45 val. iki 20.00 val. Ši aplinkybė patvirtina, jog eismo įvykio metu buvo riboto matomumo sąlygos ir leidžia teigti, jog prokurorų padarytos išvados dėl eismo įvykio vertinimo yra visiškai pagrįstos, nes prokurorai teisingai nustatė būtinąją eismo įvykio sąlygą, todėl nėra pagrindo daryti priešingą išvadą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio, požymių L. M. veikoje, negu tai padarė ikiteisminį tyrimą nutraukęs prokuroras.
10.8. Įvertinus visus bylos duomenis nėra pagrindo laikyti teisingu ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentą, kad tyrimas buvo neišsamus, šališkas. Prokurorų nutarimuose išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl eismo įvykio kilimo priežasties ir, kaip minėta, skundą nagrinėjantis teismas su sprendimuose išdėstytais motyvais sutinka, o ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentai apie tai, kad būtent L. M. veiksmai priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, nesąlygoja kitokio, nei prokurorų nutarimuose nurodyto duomenų įvertinimo bei nepaneigia išvados dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir įvertinti visi reikiami duomenys procesinio sprendimo priėmimui, prokurorų nutarimai yra išsamūs ir motyvuoti ir jų pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais nėra teisinio pagrindo.
10.9. Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio ir L. M. skundai tenkinami, Molėtų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis naikinama ir dėl skundų priimamas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,
nutaria:
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro G. Čekuolio ir L. M. skundus tenkinti.
Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti dėl skundų naują sprendimą: J. J. atstovo advokato S. K. skundo dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Čekuolio 2016-09-29 nutarimo ir jį palikusio galioti Panevėžio apygardo prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2016-10-26 nutarimo panaikinimo netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.