Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarimo, kuriuo A. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. 125 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., A. U. paskiriant galutines administracines nuobaudas – 3 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams, taip pat susipažinęs su M. L. ir G. K. apeliaciniais skundais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-01-14, apie 0.38 val., Justiniškių g. 124, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini), kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į garažo duris, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Ford Escort“ ir garažo durys, po ko A. U. pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Pateiktame garso įraše, kur užfiksuotas A. M. pokalbis su policijos pareigūnais, girdimas ne jo (A. U.) balsas, kadangi jam būnant garaže be A. M., M. L., jo dar buvo D. M., S. J. ir vaikinas vardu K.. Apeliantas išėjo pirmas iš garažų, o kiti asmenys liko. Tai galėjo būti bet kurio iš minėtų asmenų balsas. Teismas, neturėdamas specialistų išvados ir pats neturėdamas specialių žinių, vienareikšmiškai įvertino, kad pateiktame garso įraše girdimas jo balsas ir taip viršijo savo kompetenciją.

Kartu teismas iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylas M. L. ir G. K. tariamai už melagingų parodymų davimą byloje. Priešingai, jie davė teisingus, faktines aplinkybes atitinkančius parodymus.

M. L. ir G. K. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą jų atžvilgiu, kadangi jie nedavė melagingų parodymų šioje byloje ir neklaidino teismo.

A. U. apeliacinis skundas netenkinamas, M. L. ir G. K. apeliaciniai skundai paliekami nenagrinėtais.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. U. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

A. M. teismo posėdyje parodė, kad automobilis „Ford Escort“ yra registruotas tėvo vardu, šis paprašė sutvarkyti transporto priemonę ir paruošti techninei apžiūrai. A. M. išsistūmė transporto priemonę iki M. L. garažo, kur pakrovė akumuliatorių ir gėrė alų. Po to atėjo A. U., jie nusprendė patikrinti sankabą. Jie kartu sėdo į automobilį, važiuojant transporto priemonę užnešė ir ji stuktelėjo į garažą. A. M. pasakė, kad jam reikia 200 Lt už padarytus automobiliui apgadinimus. A. U. skambino G. K. ir prašė pinigų. A. U. pasiūlė jam 80 Lt. Tada A. M. pasakė, kad kviečia policiją. Jis turėjo pasitikti policijos pareigūnais prie sargų, po to atsisėdo į policijos tarnybinį automobilį. Kai jis grįžo su policijos pareigūnais, A. U. jau nebebuvo eismo įvykio vietoje (b.l. 37). A. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos tokios pačios aplinkybės (b.l. 7, 14).

Policijos pareigūno T. F. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2012-01-14, apie 0.38 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, garažų masyve, adresu Justiniškių g. 124, įvyko eismo įvykis. Atvykus į eismo įvykio vietą, į policijos pareigūnus kreipėsi A. M., kuris paaiškino, kad automobilis priklauso jo tėvui. Jį vairavo pažįstamas A. (pavardės nežino), kuris nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į garažo vartus. Nepavykus susitarti dėl žalos atlyginimo, A. M. iškvietė policiją, o A. pasišalino iš įvykio vietos. A. M. nustatytas 2,85 promilių girtumo laipsnis, vairavimo faktą jis neigė. Pareigūnai vairavimo fakto nematė, tačiau prie jų priėjęs M. L. pasakė, kad gėrė kartu su A. M., po ko pastarasis sėdo į automobilį „Ford Escort“ ir išvažiavo (b.l. 4). Policijos pareigūno A. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotos tokios pačios aplinkybės (b.l. 6). Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. P. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 49).

Eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad garažų masyve, esančiame Justiniškių g. 124, Vilniuje, sulenktos garažo durys, o automobiliui „Ford Escort“ sulaužytas priekinis bamperis, sulenktas variklio dangtis, sulaužytos apdailos grotelės (b.l. 5).

Policijos pranešime apie eismo įvykį užfiksuota, kad gauta informacija apie tai, jog galimai neblaivus asmuo atsitrenkė automobiliu „Ford Escort“, v/n (duomenys neskelbtini), į garažus. Pasak automobilio savininko, draugas, kuris paėmė automobilį, nenori sumokėti už transporto priemonės remontą, girdisi, kad galimai neblaivus vyras siūlo už bamperį sumokėti 80 Lt (b.l. 9).

Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kad tuo metu, kai A. M. telefonu nori iškviesti policijos pareigūnus dėl įvykusio eismo įvykio, tarp A. M. ir asmens vyksta pokalbis dėl atlyginimo dydžio už sugadintą automobilio bamperį, asmuo pasiūlė A. M. 80 Lt, o šis norėjo 200 Lt.

Minėtų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad būtent A. U. inkriminuotu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Ford Escort“, kai įvyko eismo įvykis. A. M. viso proceso metu nuosekliai nurodė tokią aplinkybę. Tai patvirtina ne tik jo duoti parodymai, bet ir netiesioginiai byloje esantys rašytiniai įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad A. M. nurodė apeliantą kaip asmenį, vairavusį automobilį „Ford Escort“. Pažymėtina, kad A. M. parodymus, jog A. U. siūlė jam už bamperį 80 Lt, o jis prašė 200 Lt, patvirtina byloje esantis garso įrašas. Apylinkės teismas pagrindė, kodėl mano, kad garso įraše girdimas asmens balsas yra A. U., t. y. nes dėl kalbos manierų ir asmeninių savybių teismui neiškilo abejonių, kad tai yra nubaustojo balsas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokia apylinkės teismo padaryta išvada. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad garso įraše girdimas ne A. U. balsas, vertinamas kritiškai. Kadangi apylinkės teismui nekilo abejonių dėl garso įraše girdimo asmens balso, todėl nebuvo iškilusi būtinybė kreiptis į specialistą ar ekspertą atlikti specialųjį tyrimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nelaikytina teismo kompetencijos viršijimu. Tai, kad tarp A. M. ir A. U. yra nesutarimas dėl pastarojo parduotos sankabos, įvertinus nuoseklius A. M. parodymus šioje byloje, nelaikytina pakankama priežastimi pripažinti A. M. parodymus kaip nepatikimus. Nors A. M. įvykio metu buvo nustatytas 2,85 promilių neblaivumas, tačiau jis detaliai paaiškino šiai bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nagrinėjamu atveju ši aplinkybė savaime negali būtų pagrindu kritiškai vertinti jo parodymus. Apeliacinio skundo teiginio, kad A. M. yra A. U. siūlęs už 3 000-3 500 Lt atlygį prisiimti sau kaltę dėl sudaužyto automobilio ir tokiu būdu pataisyti savo finansinę padėtį, nepatvirtina jokie byloje esantys objektyvūs įrodymai, todėl toks teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų M. L. ir G. K. parodymais, jog A. U. nutarime nurodytu laiku negalėjo vairuoti automobilio „Ford Escort“, kadangi tokie jų parodymai prieštarauja A. M. parodymams, kurie pripažintini patikimais. Be to, minėti liudytojai yra apelianto draugai, todėl suinteresuoti duoti jam palankius parodymus.

Šioje byloje nustatyta, kad A. U. sukėlė eismo įvykį ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 130 str. 1 d. Be to, jo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir jai nebuvo atlikta techninė apžiūra. Tokie A. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. ir 123 str. 5 d. Tai, kad apeliantas nesidomėjo, ar automobilis buvo draustas ir praėjęs technikinę apžiūrą, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, kadangi minėti reikalavimai transporto priemonei yra imperatyviai įtvirtinti KET.

Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-24 nutarimą A. U. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Skundžiamu nutarimu liudytojams M. L. ir G. K. iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už melagingų parodymų davimą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinio teisės pažeidimo bylų iškėlimas minėtiems liudytojams šiuo atveju prilygintinas administracinio teisės pažeidimo protokolų surašymui (Lietuvos Respublikos ATPK 259 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos ATPK nenumato galimybės skųsti administracinio teisės pažeidimo protokolo, todėl M. L. ir G. K. apeliaciniai skundai dėl administracinio teisės pažeidimo bylų iškėlimo jiems už melagingų parodymų davimą šioje byloje nenagrinėtini.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutarimą nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti M. L. ir G. K. apeliacinius skundus nenagrinėtus.

Nutartis neskundžiama.