Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2007-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1401-583/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-20
Bylos Nr.
II-1401-583/2007
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pažeidėjas
E. R.
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Jovyta Piekienė
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-1401-583/2007 m.Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 32; 60
Administracinės bylos kategorija 2.6KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. gruodžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. R., jo atstovei advokatei Jovytai Piekienei, nukentėjusiajam E. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. R. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos viešosios tvarkos poskyriui dėl 2007 m. lapkričio 08 d. nutarimo pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. lapkričio 08 d. Rietavo policijos komisariato pareigūno nutarimu E.R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir paskirta administracinė nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, pagal 130 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – specialios teisės, vairuoti transporto priemonę atėmimas 60 (šešiasdešimt) mėnesių. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinus paskirtąsias administracines nuobaudas, paskirta galutinė administracinė nuobauda - specialios teisės, vairuoti transporto priemones atėmimas 60 (šešiasdešimt) mėnesių. Administracinėn atsakomybėn E.R. patrauktas už tai, kad 2007 m. spalio 29 d., apie 02 val., Spraudės kaime, Rietavo savivaldybėje, vairuodamas automobilį “AUDI 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą (sankryža su pagrindiniu keliu) ir apsivertė. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio ženklas, žmonės nenukentėjo. Tokiais savo veiksmais E.R. pažeidė kelių eismo taisyklių 50, 51, 53, 172, 269.3, 269.4 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad vairavo E.K. priklausantį automobilį „AUDI 80“, kai važiuojant sprogo priekinė padanga ir automobiliu nuvažiavo į griovį. Automobilio išstumti nepavyko, nes išniro priekinio rato „granata“. Kelio ženklą tik kliudė, tačiau jo nesulankstė. Po eismo įvykio buvo apgadintos automobilio durelės ir išdužo stiklas. Dėl išsikrovusio telefono apie įvykį policijai nepranešė. Su E.K. sutarė, jog apie eismo įvykį praneš ryte, tačiau nespėjo, nes į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Automobilį vairavo blaivus. Teigia, kad dirba statybininku-traktorininku, o netekus teisės vairuoti transporto priemones, netektų darbo ir pajamų šaltinio. Todėl teismo prašo pakeisti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą, atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 60 mėnesių į 3000 litų baudą.

E. R. atstovė advokatė Jovyta Piekienė palaiko skundą jame išdėstytais motyvais ir prašo jį patenkinti.

Atsiliepimas

Institucija apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas ir į tai atsižvelgta skiriant nuobaudos rūšį. Ankstesniaisiais nutarimais skirtos administracinės nuobaudos neturėjo prevencinio poveikio, E.R. įvykdė vieną iš grubiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl institucijos manymu nutarimu skirta nuobauda yra pagrįsta ir neturėtų būti keičiama.

Nukentėjusysis E. K. teismo posėdyje nurodė, jog važiavo su E.R. namo kai sukant į dešinę sprogo priekinio dešinio rato padanga ir automobilis nuvažiavo į griovį. Kadangi buvo sugadinta rato pusašio “granata“, automobilį paliko griovyje, o patys grįžo namo. Susitarė, kad apie eismo įvykį policijai praneš ryte. Apie 7.30 val. atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo kas įvyko. Paaiškinimą parašė taip, kaip sakė policijos pareigūnai. E.R. automobilį vairavo blaivas, padarytą žalą jam atlygino. Mano, jog E.R. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Skundu prašoma pakeisti 2007-11-08 nutarimą, kuriuo vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi ir 130 straipsnio 1 dalimi E.R. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių į kitą alternatyvią nuobaudą – 3000 litų baudą. Prašymas siejamas su profesine veikla, kitomis aplinkybėmis, todėl būtina analizuoti ar nurodytos aplinkybės yra pagrindas pakeisti administracinės nuobaudos rūšį.

E.R. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2007 m. spalio 29 d. apie 02 val., Spraudės kaime, Rietavo savivaldybėje, vairuodamas automobilį “AUDI 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldęs vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kelio ženklą (sankryža su pagrindiniu keliu) ir apsivertė. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, kuris priklauso E. K. ir kelio ženklas. Teismo posėdžio metu E.R. nurodė, kad automobilio nesuvaldė dėl techninio gedimo: sprogo padanga dėl ko išsinėrė priekinio rato „granata“ ir dėl to nuvažiavo nuo kelio. E.R. teigia, kad automobilis nebuvo apvirtęs ir nenuvertė kelio ženklo, o tik nuvažiavo į griovį. Tačiau kaip nustatyta iš pačio nukentėjusiojo E.K. paaiškinimo, surašyto atvykus policijos pareigūnams (b.l.19), jis nurodė, kad jam priklausantį automobilį Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Rietavo savivaldybės Spaudės kaime vairavo E.R. ir sukdamas į dešinę jo nesuvaldė, atsitrenkė į kelio ženklą, nuvertė jį, automobilis eismo įvykio metu irgi apsivertė. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad nežino kodėl E.R. neatvyko į policiją. Teismo posėdžio metu įvykio aplinkybes tiek E.R., tiek E.K. nurodo kitaip, teigdami, kad automobilis neapvirto, o tiesiog nuvažiavo į griovį ir jis apgadintas nežymiai. Be to nurodoma, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešę policijai, kadangi E.R. telefonas buvo išsijungęs išsikrovus akumuliatoriui, o E.K. neturėjo mobilaus ryšio telefonų, o iki namų buvo keletas kilometrų, todėl susitarė, kad nukentėjusysis grįžęs namo praneš policijai apie įvykį. To jam nepadarius, buvo apkaltintas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Tačiau transporto priemonės vairuotojas E.R. negalėjo teismui nuosekliai paaiškinti, kodėl jo manymu apie eismo įvykį privalėjo pranešti nukentėjusysis, kai tokią pareigą kelių eismo taisyklės numato būtent vairuotojui ir būtent jam yra numatyta administracinė atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai. Kaip matyti iš teisės pažeidimo protokolo (b.l.16) E.R. versijos apie automobilio techninius gedimus iš vis neminėjo, nenurodė ir objektyvių aplinkybių, trukdžiusias apie įvykį pranešti policijai, kurias dėsto teisminio nagrinėjimo metu. Todėl teismas konstatuoja, kad iškeltąja versija yra siekiama įvykio aplinkybes ir jų vertinimą pateikti palankia linkme, siekiant galimai švelnesnės administracinės atsakomybės. Tačiau pateikta įvykio vertinimo situacija prieštarauja surinktiems įrodymams ir nepaneigia byloje rašytiniais įrodymais užfiksuotų aplinkybių, liudijančių, kad automobilis buvo nesuvaldytas ir nuvažiavo nuo kelio ne dėl techninio gedimo o dėl vairuotojo veiksmų, pažeidus KET reikalavimus.

Eismo įvykio metu apgadinto automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 20), kurioje nurodyta kad sugadintas priekinis stiklas, stogas, kairės pusės priekinės durys. Pats nukentėjusysis E.K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas žymiai, nes jis jo neremontavo. E.R. atlygino žalą sumokėdamas apie 700 litų. Kaip jau minėta, E.R. iškėlė versiją apie eismo įvykio kilimo priežastimi buvusį automobilio gedimą, tačiau šios aplinkybės yra paneigtos tiek byloje surinktais rašytiniais įrodymai, tiek pačio nukentėjusiojo paaiškinimu policijai. Eismo įvykio schemoje fiksuojant automobilio apgadinimus nėra fiksuoti važiuoklės mechaniniai gedimai ar eismo įvykio metu padaryti važiuoklės sugadinimai. To nenurodė ir nukentėjusysis savo paaiškinime policijai. Taigi, nors E.R. teigia jog jo sukeltas eismo įvykis yra tik formalaus pobūdžio, nesukėlęs sunkių pasekmių, tačiau akivaizdu, kad įrodymai pateikti šioje byloje patvirtina, kad E.R. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų aplinkybes užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo byloje ir teisintų jį.

KET II skyriaus 12 punktas apibrėžia eismo įvykį, o būtent, kad eismo įvykis – kelyje, viešose ar privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Kaip nustatyta iš bylos rašytinių įrodymų viseto, akivaizdu, kad E.R. 2007 m. spalio 29 d. apie 02 val., Spraudės kaime, Rietavo savivaldybėje, vairuodamas automobilį “AUDI 80“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sankryžoje sukdamas į dešinę nesuvaldęs vairuojamo automobilio, atsitrenkė į kelio ženklą (sankryža su pagrindiniu keliu) ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklausantis E.K., kelio ženklas. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs, apie tai nepranešęs policijai, pasišalino. Tuo šis įvykis atitinka eismo įvykio apibrėžimą ir pagal kelių eismo taisyklių 12 punktą pripažįstamas eismo įvykiu. Eismo įvykio kilimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su E.R. veiksmais, jam nepaisant KET 50;51; 53; 172; 269.3; 269.4 punkto reikalavimų, numatančių, kad eismo dalyviai privalo laikytis būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgti į važiavimo sąlygas. Įvykio pasekoje apgadintas kitam asmeniui – priklausantis automobilis Audi 80. Pagal KET 269.3 punkto reikalavimus E.R. privalėjo įvykus eismo įvykiui pranešti apie eismo įvykį policijai, o pagal 269.4 punkto reikalavimą pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti eismo įvykį mačiusių liudytojų pavardės ir adresais. Tačiau šių reikalavimų jis nesilaikė, iš eismo įvykio vietos, su kuria jis buvo susijęs, pasitraukė pažeidžiant kelių eismo taisykles, tuo buvo užkirsta galimybė objektyviam eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimui, su eismo įvykiu susijusių asmenų būklės nustatymui. Tokiu būdu E.R. įvykdė veikas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. E.R.nurodo, kad negalėjo pranešti policijai apie eismo įvykį nes išsikrovė mobilaus ryšio telefono akumuliatorius, o įvykis buvo apie 6 kilometru atstumu, todėl nutarė eiti namo ir nukentėjusysis žadėjo pranešti apie įvykį. Tačiau byloje surinkti duomenys paneigia ir šią versiją, nes įvykis įvyko apie 02 val. nakties, ką patvirtina pačio nukentėjusiojo paaiškinimas, o apie eismo įvykį, informacija budėtojų dalyje gauta apie 06 val. iš trečiųjų asmenų, o ne iš eismo įvykio dalyvių. Automobilį vairavęs asmuo nustatytas tik nuvykus pas automobilio savininką. Vairuotojas eismo įvykio metu sužalojimų nepatyrė, todėl nežiūrint nurodytų aplinkybių, kad telefono akumuliatorius buvo išsikrovęs, per šį laiko tarpą turėjo galimybę atvykti į policijos įstaigą arba pranešti stacionariu telefonu apie eismo įvykį.

E.R. prašo teismą pakeisti nutarimą ir paskirti alternatyvią administracinę nuobaudą – minimalią piniginę baudą. Teismui pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas skundas ir prašoma netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, t.y. darbo sutartis (b.l. 11), charakteristika (b.l. 10), pažyma apie šeimos sudėtį (b.l. 9). Nurodomomis aplinkybėmis grindžiamas skundas argumentas, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini), į darbą būtina vykti asmeniniu transportu. Skundas grindžiamas ir aplinkybe, kad pagrindinės jo darbo funkcijos yra traktoriaus mašinisto, o nesant darbo, įpareigotas dirbti statybininku. Netekus teisės vairuoti transporto priemones gali netekti darbo ir pajamų šaltinio. Tačiau teismas negali savo sprendimų grįsti hipotetinio pobūdžio aplinkybėmis, galimai kilsiančiomis dėl tam tikrų veiksmų. Darbuotojo atleidimo iš darbo darbdavio valia pagrindus numato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, todėl atleidimo iš darbo pagrindai yra detalizuoti ir reglamentuoti įstatymo, todėl teismui nenurodžius tokių įstatyme apibrėžtų pagrindų buvimo ir nepateikus įrodymų, nėra pagrindo iš vis konstatuoti, kad dėl specialiosios teisės atėmimo jis gali netekti darbo. UAB (duomenys neskelbtini) 2007-11-12 charakteristika (b.l.10) patvirtina, kad E.R. vairuotojo pažymėjimas reikalingas tik atvykimui iš gyvenamosios vietos į įmonės teritoriją, iš kur įmonės transportu nuvežamas į darbo vietą, todėl akivaizdu, kad dėl paskirtosios administracinės nuobaudos jam nėra užkertama galimybė tęsti profesinę veiklą ir gauti pajamas. Be to aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms pareigoms atlikti, nėra pakankamas pagrindas pakeisti paskirtos nuobaudos rūšį. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens darbinė veikla ar šeimyninės aplinkybės savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3- 34/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1- 413/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1- 1733/2007).

ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijos yra alternatyvios ir skiriama administracinė nuobauda : arba bauda arba atėmimas teisės vairuoti transporto priemones. Sprendžiant klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad nustačius kad E.R. 2007-06-14 Rietavo PK nutarimu jau yra baustas pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 2007-10-09 Rietavo PK nutarimu yra baustas pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį, todėl konstatuota, kad yra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. ATPK 32 straipsnyje išvardintos atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad sunkinanti aplinkybė yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Administraciniai teisės pažeidimai kodekse pagal rūšis suskirstyti į skirsnius, todėl vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacija Nr. 137, biuletenis “Administracinių tesimų praktika“ Nr. 2, p. 323). Taigi akivaizdu, kad pažeidimas, kuris įvykdytas 2007-10-29 yra numatytas ATPK to pačio skirsnio straipsniuose, todėl institucija pagrįstai ankstesnius pažeidimus įvertino kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Skunde įvardinti pagrindai nesuteikia jokio pagrindo paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimui. Teismas konstatuoja, kad Rietavo policijos komisariato pareigūnas, pagrįstai ir teisėtai už įvykdytą veiką 2007-11-08 nutarimu paskyrė būtent administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nežiūrint to, kad buvo galima skirti administracinę nuobaudą – piniginę baudą. Kaip nustatyta iš teisės pažeidimo protokolo duomenų E.R. tik 2007 metais yra suteikta teisė vairuoti transporto priemones, jo vairavimo stažas nuo 2007 metų, tačiau nežiūrint to, pagal kelių eismo taisyklių pažeidimų suvestinę (b.l.22-23), per 5 mėnesius įvykdė jau trečią kelių eismo taisyklių pažeidimą, iš kurių 2 yra priskiriami itin sunkiems kelių eismo taisyklių pažeidimams, todėl pagrįstai ginčijamu nutarimu tai įvertinta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas ir taikyta pati griežčiausia administracinė nuobauda. Taip pat akivaizdu, kad ankstesniais nutarimais paskirtosios administracinės nuobaudos jokios prevencinės reikšmės neturėjo, tuo nebuvo pasiekta administracinės nuobaudos tikslų, todėl buvo būtinas tokios administracinės nuobaudos taikymas, kuri realiai sukeltų tokias teisines pasekmes, kad asmuo įvertintų savo elgesį, jo pasekmes ir paisytų visuotinai pripažintų elgesio normų. Būtent tokia nuobauda ir yra paskirta ginčijamu nutarimu.

Taigi, E.R. įvykdė vieną iš sunkiausių ir grubiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl institucija atsižvelgusi į pažeidimo esmę, pažeidimo sunkumą, sunkinančių aplinkybių buvimą, pagrįstai skyrė administracinę nuobaudą – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones 60 mėnesių. Kadangi kvalifikuojant veiką nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę, vairavimo stažą ir pažeidimų sunkumą, pagrįstai paskirtas maksimalus specialiosios teisės atėmimo trukmės laikotarpis. Nuobaudos paskyrimas yra argumentas nutarimo aprašomojoje dalyje, teismas su šia argumentacija sutinka, skiriant nuobaudą laikytasi administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių taisyklių. Įstatymo leidėjas, įvertinęs tokio pobūdžio pažeidimų pavojingumą, galimas pasekmes, už tokio pobūdžio pažeidimus, yra numatęs griežtas sankcijas, todėl teismas neturi pagrindo formalius nurodytus kriterijus pripažinti švelninančiais atsakomybę ir keisti paskirtąją administracinę nuobaudą kita, nors ir numatyta sankcijoje.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Rietavo policijos komisariato 2007 m. lapkričio 8 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistu ir E. R. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas