Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-05-15 · Byla Nr. BIK-254/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-15
Bylos Nr.
BIK-254/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42824-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rima Ažubalytė (pirm.), Sigita Jokimaitė, Eligijus Gladutis
Nuteistasis
G. U., E. J.
Kasacinio skundo Nr. DOK-2105/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42824-2020-7
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 15 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 25 d. nutarties nuteistųjų G. U. ir E. J. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteistajam E. J. taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir skyrė švelnesnę, nei įstatymas numato, bausmę.

Šalies argumentai

Kasatoriaus teigimu, nuteistojo E. J. elgesys neteisėtai įsigyjant psichotropines medžiagas tikslu jas platinti, pačiam vartojant psichotropines medžiagas, vėliau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu atkakliai neigiant faktines aplinkybes, rodo, jog E. J., kaip asmenybės, elgesys yra tipinis šiai nusikaltimų kategorijai, tipinio pavojingumo visuomenei laipsnio. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis per laikotarpį, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo nepadarė daugiau nusikalstamų veikų, baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs, dirbantis, auginantis tris mažamečius vaikus, nėra ypatingos ar išskirtinės, kuriomis vadovaujantis būtų galima nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoti, kad paskyrus straipsnio sankcijoje nurodytą bausmę bus pažeistas teisingumo principas. Tai, kad už narkotines medžiagas nuteistasis atlygio negavo, nėra aplinkybė, rodanti jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą. Visos išvardintos aplinkybės galėjo būti įvertintos kaip pagrindas skirti bausmę, artimą minimumui nustatytos sankcijos ribose, o ne kaip išskirtinės, duodančios pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas priskiriamas išimtiniams atvejams, kai teismas nustato, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas prieštarautų teisingumo principui. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakė nutarties 8-13 punktuose.

Kasaciniame skunde nėra pateikti teisiniai argumentai, kurie įstatymo taikymo aspektu sudarytų pagrindą šią bylą nagrinėti kasacine tvarka ir pagrįstų teiginius, jog bausmė paskirta nesant pagrindui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir tinkamai neįvertinus nuteistojo E. J. asmenybės ir bylos aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Tomo Šiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima AžubalytėEligijus GladutisSigita Jokimaitė