Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-06-14 · Civilinė byla Nr. e2A-1237-345/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
e2A-1237-345/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23153-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Ona Gasiulytė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
T. P., M. P., E. P., K. P.
Ieškovas
SĮ „Vilniaus būstas“
Kategorijos
  • 2.6.16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1237-345/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23153-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Onos Gasiulytės ir Aldonos Tilindienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus būstas“ ieškinį atsakovams T. P., M. P., E. P. ir K. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir skolos priteisimo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovus T. P., E. P., M. P. ir K. P. iš gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti iš solidariai iš atsakovų 789,40 Eur skolą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute gyvena atsakovai T. P., M. P., E. P. ir K. P.. Dokumentų, suteikiančių teisę naudotis nurodytu gyvenamuoju plotu neturi, nėra sudarę socialinio būsto nuomos sutarties. Šeima įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi atsakovams teisės naudotis butu, tačiau atsakovai butą yra savavališkai užėmę ir naudojasi butu neturėdami jokių teisių į jį (Civilinio kodekso 1.136 straipsnis) ir tuo pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinės SĮ „Vilniaus miesto būstas teisę naudoti butą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją ( Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., 4.98 str.). 2015 m. kovo 6 d. T. P. įteiktas įspėjimas dėl buto atlaisvinimo, tačiau atsakovė geranoriškai išsikraustyti iš Buto atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad yra nustatyti gyventojai, kurie savavališkai užėmė Vilniaus miesto savivaldybės butą, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skaičiuoja jiems nuomos mokesčius, tačiau gyventojai jų neapmoka. Skolos už būsto nuomą bei šildymą yra išieškomos pareiškiant ieškinius (2011-06-23 c. b. Nr. 2-3642-130/2011, 2012-11-07 c. b. 2-5996-155/2012, c. b. Nr. 2-11238-541/2014). Atsakovė T. P. su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, kad 2000 m. susipažino su V. K., buto (duomenys neskelbtini), gyventoju ir jame su vaikais apsigyveno nuo 2002 m. ir gyvena iki šiol. 2003 m. liepos 26 dieną V. K. mirė, visą savo turtą 2003-01-22 dienos testamentu V. K. paliko jai. Po V. K. mirties gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyriaus atsakymą, kad jai deklaruoti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), sutikimas neduotas. Po V. K. mirties gyvena bute su savo vaikais, moka mokesčius už nuomą. Susidarius skolai 2009-09-24 butas buvo patikrintas, surašyti gyvenantys asmenys ir buvo įpareigota sumokėti įsiskolinimą. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydama sudaryti nuomos sutartį, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius atsakė, kad sudaryti nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo. Pasak atsakovės, yra ilgalaikis jos ryšys su ginčo būstu, būste gyvenu su šeima nuo 2002 m., todėl susiklosčiusiems santykiams privalo būti taikomos būtent CK normos, reguliuojančios tokio pobūdžio sutartinius nuomos santykius. Dėl skolos už šilumos energiją sutiko ir nurodė artimiausiu metu padengianti įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino – iškeldino atsakovus T. P., M. P., E. P., ir K. P. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisė solidariai iš atsakovų T. P., M. P., E. P., 789,40 Eur skolą už šilumos energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 789,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. birželio 29 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybės naudai 49 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra suteikusi atsakovams teisės naudotis ginčo butu, atsakovai butą yra savavališkai užėmę ir naudojasi butu neturėdami jokių teisių į jį (CK 1.136 str.) ir tuo pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisę naudoti Butą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., 4.98 str.). Teismas vadovaudamasis CK 6.584 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pareiga be kita ko mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas, taip pat CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.584 straipsniu ieškovo naudai iš atsakovų priteisė 789,40 Eur sumą už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. bei 5 procentų dydžio metinės palūkanas.

III. Apeliacinio ir atskirojo skundo bei atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė T. P. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senaties terminą ir reikalavimą dėl iškeldinimo atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ieškinyje paaiškino, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir prašė ją taikyti, tačiau teismas dėl ieškinio senaties nepasisakė. Ieškinys pareikštas tik 2015-07-01, t.y. praėjus daugiau kaip 10 metų nuo to momento, kai ieškovė sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-30319-608/2015 konstatuota, kad apie tai, jog atsakovė neturi teisės gyventi šiame bute buvo žinoma nuo 2003-08-13.Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad atsakovė apie faktines aplinkybes, jog neturi teisėto pagrindo naudotis ginčo patalpomis žinojo nuo 2003-08-13, todėl norėdama būti pripažinta ginčo patalpų nuomininke turėjo kreiptis jau tuo metu į teismą, o ne praėjus daugiau nei 10 metų nuo pagrindinio buto nuomininko mirties, todėl pati nebuvo rūpestinga ir atsargi, nepakankamai domėjosi savo teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai bei išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės T. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentus bei motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimui pakeisti ar panaikinti. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės vienu argumentu, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą ir atsakovė prašė ją taikyti, tačiau teismas dėl ieškinio senaties nepasisakė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovus iš ginčo gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei priteisė solidariai iš atsakovų skolą už šilumos energiją, konstatavęs, jog atsakovai butą yra savavališkai užėmę ir juo naudojasi neturėdami jokių teisių į jį ir tuo pažeidžia turto patikėtinės teisę naudoti butą savo nuožiūra bei tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją, dėl ko yra pagrindas iškeldinti atsakovus ir priteisti susidariusią skolą. Nors atsakovė prašė teismą taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti, mano, kad būtina įvertinti atsakovės argumentus dėl ieškinio senaties taikymo.Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą užtikrina turimai materialiajai teisei apsaugą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita proceso šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė pažeistos teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės kaip teisinių santykių stabilumas (apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas ar netaikymas, praleisto senaties termino atkūrimas yra susiję su teisingumo principo įgyvendinimu. Bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias ir patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas - į jo praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti praleistą terminą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277- 706/2015).Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-30319-608/2015 konstatavo, kad T. P. praleido terminą kreiptis į teismą dėl jos pripažinimo šeimos nare ir įpareigojimo sudaryti su ją gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau atmetęs ieškinį dėl jo nepagrįstumo, teismas laikė, jog nėra pagrindo pasisakyti dėl ieškinio senaties praleidimo pasekmių. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikęs nepakeistą, taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliaciniame skunde nurodytų T. P. ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo ir skolos priteisimo kreipėsi 2016 m. birželio 28 d. Apeliantė T. P. iki šiol neturėdama teisės gyvena ginčo bute, tuo pažeisdama turto patikėtinės teisę naudoti butą savo nuožiūra, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, be to, šios aplinkybės apeliantė neginčijo ir apeliaciniame skunde. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, reikalavimams dėl nuosavybės teisės arba valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo de jure netekimu, ieškinio senatis taip pat objektyviai negali prasidėti ir pasibaigti. Nurodytas naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis sąlygiškai absoliutų pobūdį turinčios nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Todėl pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo teisme datos (žr. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgą, patvirtintą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39). Neteisėtas naudojimasis svetimu turtu ilgesnį ar trumpesnį laiko tarpą nesukuria naudotojui subjektinių teisių į šį turtą ir laikytinas savininko nuosavybės teisės tęstiniu pažeidimu, o savininkas gali bet kuriuo metu pareikalauti pašalinti pažeidimą.Remiantis CK 1.127 str. 5 d., jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasidedą tą kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika apeliantės T. P. veiksmai yra tęstinis ieškovės teisių pažeidimas, kurio senaties termino skaičiavimas prasideda kiekvieną dieną, dėl ko, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra pagrindo taikyti ieškinio senatį.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes, įvertinusi įrodymus pagal įrodomosios reikšmės, sąsajumo ir tikėtinumo principus, išnagrinėjusi skundžiamą sprendimą, jo turinį, motyvaciją, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepasisakė dėl ieškinio senaties termino taikymo, tačiau iš esmės tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas patikslino materialinių šioje byloje taikytų normų, konkrečiai dėl ieškinio senaties, aiškinimą ir taikymą, tačiau panaikinti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 334-339 straipsniais teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisOna GasiulytėAldona Tilindienė