Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1104-619/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-13
Bylos Nr.: 2A-1104-619/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-04-3-00863-2012-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas
Ieškovas: E. C., J. C.
Atsakovas: V. S., Centriniam registratoriui

Kategorijos

30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1104-619/2014 Teisminio proceso Nr. 2-04-3-00863-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 45.6; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų E. C. ir J. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. C., J. C. patikslintą ieškinį atsakovams V. S., Centriniam registratoriui – VĮ „Registrų centras“, Teritoriniam registratoriui – VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas dėl nuosavybės teisės pripažinimo bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 8, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Patikslinę ieškinio reikalavimus ieškovai (t. III, b. l. 1-6) prašė pripažinti jiems nuosavybės teisę į 1/6 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašus dėl 1/6 atsakovo V. S. nuosavybės teisių įregistravimo į 1/6 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 8 ir įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išnagrinėti ieškovų 2011 m. lapkričio 29 d. skundą; teismui nustačius, kad 2011 m. lapkričio 29 d. skundo padavimo terminas praleistas, atnaujinti ieškovų skundo dėl teritorinio registratoriaus – VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2010 m. lapkričio 2 d. skundo padavimo terminą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2009 m. spalio 25 d. tarp ieškovų, K. S., V. N., kaip pirkėjų ir atsakovo, I. S., L. S., kaip pardavėjų, sudaryta preliminarioji pirkimo –pardavimo sutartis Nr. 09/11/1, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį dėl dvibučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo pirkėjų nuosavybėn. Prie preliminarios sutarties pridėtame 2009 m. rugpjūčio 5 d. nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime Nr. 784533, nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – dvibutis gyvenamasis namas, kurio baigtumas 7 procentai. Preliminariosios sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog parduodamo namo projektas bei žemės sklypo planas, techniniai reikalavimai namo statybai bei sklypo sutvarkymui yra neatsiejama Preliminariosios sutarties dalis. Pagal prie Preliminarios sutarties pridėtus Kotedžo su Sklypu statybos techninius reikalavimus Nr. 09.06/11 sutarties objektu buvo ir vandens gręžinys su hidroforu. Sklypo su Kotedžu plane numatyta, kad projektuojamas vandens gręžinys (plane žymimas „2“) bus įrengtas ieškovų sklype. 2010 m. gegužės 6 d. sudaryta pagrindinė sutartis dėl ½ dalies buto ir žemės sklypo pirkimo - pardavimo, kurios 4.2 punkte šalys patvirtino, kad parduodamas turtas su trūkumais. Trūkumų akte numatyta, kad pardavėjai iki nurodytos datos užbaigs vandens tiekimo kompiuterinės sistemos įrengimą ir vandentiekio sistemos paleidimą. Trūkumų akte numatytiems darbams atlikti tarp ieškovo J. C. ir atsakovo 2010 m. gegužės 10 d. sudaryta Rangos sutartis, tarp kurių atsakovas įsipareigojo aprūpinti namą geriamuoju vandeniu, o sutarties Priedo 3.1.12 punkte nurodoma, jog atsakovas privalo sumontuoti hidroforą - siurblį. Šios aplinkybės patvirtina, jog nurodytų sutarčių pagrindu remiantis CK 4.82 str., kartu buvo įgyta ir visa kotedžo gyvenamojo namo bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, taip pat vandens Gręžinys. Aplinkybė, kad gręžinys bus parduodamas atskirai nuo buto, nėra nurodyta nei preliminarioje, nei pirkimo-pardavimo sutartyje. Ieškovų tvirtinimu, gręžinys yra buto priklausinys, susietas su butu funkciniais ryšiais, įrengtas tik tam, kad būtų tiekiamas geriamas vanduo trims kotedžams, yra vienintelis vandens tiekimo punktas, sujungtas su butu atitinkamais inžineriniais tinklais. Atsakovo vardu nuosavybės teisės į gręžinį negalėjo būti įregistruotos, nes gręžinys yra ieškovams priklausančio buto priklausinys ir atitinkama jo dalis 1/6 nuosavybės teise priklauso ieškovams.

Atsiliepimas

Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad nei preliminaria nei pagrindine žemės sklypo ir buto pirkimo pardavimo sutartimi ieškovui nebuvo parduotas gręžinys, dėl tokių sąlygų nesitarta (t. III, b. l. 84-94). Iki sudarant sutartis gręžinys, kaip nekilnojamojo daikto objektas, nebuvo sukurtas. Gręžinio įrengimo darbų pabaiga – 2010 m. birželio 21 d., atsakovui priėmus pastatytą gręžinį iš rangovo UAB „Eldeiromas“, tuo tarpu ½ dalies žemės sklypo ir buto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2010 05 05. Atsakovo nuomone, gręžinys gali būti žemės sklypo priklausinys, tačiau ne buto. Pažymi, kad gręžinys įrengtas ne ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o atsakovui, šis žemės sklypas laikytinas pagrindiniu daiktu CK 4.12 str. prasme, o artezinis gręžinys – minėto žemės sklypo antraeiliu daiktu, kadangi yra neatsiejamai susijęs su minėtu žemės sklypu bei skirtas aptarnauti (duomenys neskelbtini) esančiam dvibučiam namui. 2010 05 05 pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodyta, jog be buto bei žemės sklypo dalies ieškovai perka kitame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį kokį nors nekilnojamą daiktą. Tai reiškia, jog jokie nekilnojamieji daiktai, esantys kitame žemės sklype negalėjo „sekti“ paskui ieškovų įsigytus nekilnojamuosius daiktus. Pažymėjo, kad atsakovas organizavo ir pastatė/įrengė gręžinį savo ir kitų statytojų lėšomis, kreipėsi dėl gręžinio paso išdavimo, VĮ Registrų centras įregistravo nuosavybės teises į gręžinį savo vardu. Tai reiškia, kad ieškovai siekia neatlygintinai gauti 1/6 gręžinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas nesutinka ir su išvestiniu reikalavimu dėl teisinės registracijos panaikinimo bei reikalavimais susijusiais su ieškovų pateikto skundo nagrinėjimu.

Centrinis registratorius atsiliepime (t. III, b. l. 79-80) nurodė, kad ieškovai pareiškime dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo nenurodė svarbių, objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo pateikti skundo per vieną mėnesį nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie vandens gręžinio įregistravimą Nekilnojamojo turto registre V. S. vardu, t. y. nuo 2011 m. vasario 28 d., todėl Komisija tenkinti ieškovų pareiškimą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo apskundimo neturėjo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai Komisija 2012 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 8 atmetė ieškovų pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, o skundo iš esmės nenagrinėjo. Pažymėjo, kad advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ vartotojo veiksmų protokoluose užfiksuota, kad ši bendrija Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenį banke jau 2011 m. rugpjūčio 31 d. vykdė artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), duomenų paiešką. Paieška buvo vykdoma ne pagal fizinį asmenį ar turto adresą, o pagal artezinio gręžinio unikalų numerį, t.y. advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ darbuotoja jau 2011 m. rugpjūčio 31 d. vykdydama paiešką Nekilnojamojo turto registre žinojo ir nurodė tikslų V. S. priklausančio artezinio gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalų numerį. Vėlesnė, 2011 m. lapkričio 24 d. atlikta paieška, taip pat buvo vykdoma ne pagal fizinį asmenį ar turto adresą, o pagal registro numerį (registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teritorinis registratorius atsiliepime (t. III, b. l. 81-83) nurodė, kad nesutinka su ieškovų argumentais, kad jie nepraleido 1 mėnesio termino kreiptis į valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją. Apie Gręžinio įregistravimą valstybės įmonėje Registrų centre ir Lietuvos Respublikos Geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos V. S. ieškovus informavo 2011 m. vasario 24 d. rašytiniame pasiūlyme, kuriame teisingai ir tiksliai nurodė esminę informaciją, susijusią su ginčo objektu. Laikytina, kad ieškovai būtent 2011 m. vasario 24 d. sužinojo apie Gręžinio įregistravimą kito asmens vardu bei kaip rūpestingi ir atidūs nuosavybės teisinių santykių subjektai galėjo patikrinti nurodytas aplinkybes tiek valstybės įmonėje Registrų centre, tiek Lietuvos Respublikos Geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, kuri vienintelė Lietuvoje tvarko gręžinių registrą, tačiau dėl subjektyvių priežasčių to nepadarė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog jie įgijo nuosavybės teisę į 1/6 gręžinio preliminarios ir pagrindinės buto su žemės sklypu pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad tiek preliminari, tiek pagrindinė sutartis buvo sudaryta dėl ½ dalies žemės sklypo ir buto pirkimo. Artezinis gręžinys kaip nekilnojamojo turto objektas suformuotas ir įregistruotas 2010 m. lapkričio 2 d., pateikiant 2009 m. gruodžio 30 d. gręžinio pasą Nr. 47147. Preliminari sutartis sudaryta 2009 m. spalio 25 d., t. y. iki buvo sukurtas nekilnojamojo turto objektas – artezinis gręžinys. Teismo vertinimu, šalys negalėjo sulygti dėl gręžinio pirkimo – pardavimo, nes jis dar nebuvo sukurtas kaip nekilnojamojo turto objektas. Konstatavo, kad ieškovai nepagrįstai apeliuoja į tai, kad preliminarios sutarties pagrindu buvo sulygta dėl būsimo nekilnojamojo daikto – gręžinio, sukūrimo ir perleidimo ieškovams dalinės nuosavybės teise, nes pirkimo – pardavimo sutarties objektu negalėjo būti būsimas nekilnojamasis daiktas – artezinis gręžinys, todėl ieškovams negalėjo pereiti ir nuosavybės teisės. Teismas pažymėjo, kad prie Preliminarios sutarties pridėtuose Statybos techniniuose reikalavimuose numatytas vanduo – artezinis gręžinys su hidroforu (t. III, b. l. 19-21) reiškia ne būsimo gręžinio sukūrimą, o vandens tiekimą butui iš gręžinio. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai apeliuoja ir į 2010 m. gegužės 10 d. tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą statybos rangos sutartį, nes šios sutarties dalykas buto apdailos darbai, o ne artezinio gręžinio, kaip statinio pastatymas. Dėl nurodyto, teismas sprendė, kad ieškovai neįgijo nuosavybės nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų pagrindų. Tuo tarpu atsakovas, priėmęs iš rangovo UAB „Eldeiromas“ pastatytą gręžinį įgijo nuosavybės teisę (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Netenkinęs pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl ieškovų nuosavybės teisės į 1/6 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ir tenkinti išvestinių ieškinio reikalavimų dėl panaikinimo nekilnojamojo turto registro įrašų dėl 1/6 atsakovo nuosavybės teisių įregistravimo į 1/6 gręžtinio vandens šulinio (gręžinio) – artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 8, panaikinimo bei įpareigojimo VĮ „Registrų centras“ išnagrinėti ieškovų 2011 m. lapkričio 29 d. skundą, bei dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, juolab, kad ieškovų skundo nagrinėjimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, nes teismas pripažino, jog atsakovo nuosavybė į gręžinį įregistruota pagrįstai, o ieškovai nuosavybės teisės į gręžinį neįgijo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovai E. C., J. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje surinktus įrodymus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 185 str. 1 d., 265 str. reikalavimus, netinkamai taikė bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), nuosavybės teisės įgijimo pagrindus (CK 4.47 str.), priklausinių teisinį statusą reglamentuojančias normas (CK 4.19 str.) ir nukrypo nuo šiai bylai aktualios Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tai grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, spręsdamas ar gręžinys pripažintinas buto priklausiniu, rėmėsi Nekilnojamo turto registro įstatymo 9, 10 str., priėjo išvados, kad gręžinys gali būti žemės sklypo, bet ne buto priklausinys, todėl ieškovams nuosavybės teisė į gręžinį negalėjo pereiti kartu su butu pagal CK 4.14 str. 1 d. Su šia teismo pozicija apeliantai nesutinka, teigdami, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Nekilnojamo turto registro įstatymo nuostatas. Pažymi, kad Nekilnojamo turto registro paskirtis yra registracijos išviešinimo, bet ne nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai ir todėl remiantis Nekilnojamo turto registro nuostatomis negali būti paneigiamos CK nuostatos dėl nuosavybės teisės sukūrimo ir atsiradimo. Tuo tarpu kai nuosavybės teisės į konkretų daiktą klausimas turi būti nustatomas pagal CK 4.12 str., CK 4.19 str. numatytus kriterijus. Pažymi, kad nors bylos nagrinėjimo metu buvo tiriami įrodymai ir nagrinėjamos aplinkybės dėl gręžinio ir buto nuolatinio funkcinio ryšio, teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl nuolatinio funkcinio ryšio tarp ieškovams priklausančio buto ir gręžinio egzistavimo. Pabrėžia, kad gręžinys yra neabejotinai buto priklausinys, kadangi ieškovams priklausantį nekilnojamą turtą, t.y. butą su gręžiniu sieja nuolatinis funkcinis ryšys, ieškovas ir atsakovas jau Preliminaria sutartimi sutarė dėl Gręžinio, kaip buto priklausinio įrengimo. Vykdant preliminarią sutartį atsakovas parengė projektinę dokumentaciją, kurioje aiškiai nurodoma, jog gyvenamąjam namui bus tiekiamas vanduo iš vandens gręžinio. Funkcinio ryšio egzistavimą patvirtina ir tai, kad elektra, reikalinga gręžinio ekspoatavimui, yra tiesiogiai teikiama elektros tinklais, atvestais iš ieškovų buto bei bute įrengtas elektros apskaitos skaitliukas; ieškovai moka už elektrą, kuri sunaudojama eksplotuojant gręžinį. Nurodė, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, konstatuojant parduodamo daikto trūkumus, konstatuoti trūkumai susiję su vandens tiekimo sistemos įrengimu ir funkcionavimu, atsakovas įsipareigojo šiuos trūkumus pašalinti. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patviritno, jog gyvenamasis namas yra aprūpinamas vandeniu iš vienintelio šaltinio, būtent iš ginčo gręžinio ir gręžinys įrengtas išpildant reikalavimus, numatytus gyvenamojo namo techninėje dokumentacijoje ir siekiant aprūpinti vandeniu visus tris namus. Gręžinys laikytinas visų trijų dvibučių kotedžų, tarp jų ir buto priklausiniu, nepriklausomai nuo to, ar jis yra tame pačiame žemės sklype kaip ir pats butas, ar kitame sklype. Nagrinėjamu atveju nei preliminarioje sutartyje, nei pagrindinėje nebuvo numatyta, kad vandens gręžinys neperleidžiamas ieškovams su butu lieka atsakovo nuosavybė, todėl darytina išvada, kad sudarydami preliminarią ir pagrindinę sutartį ieškovai ir atsakovas sutarė, jog vandens gręžinį ištinka pagrindinio daikto likimas, t.y. jis tampa ieškovų nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad gręžinys yra kotedžo, tame tarpe ir buto priklausinys, todėl buvo perleistas kartu su atitinkama buto dalimi ieškovams pagal pirkimo – pardavimo sutartį.

2. Apeliantų teigimu, ginčo šalių Preliminariąja sutartimi buvo susitarta dėl kotedžo pastatymo ir pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kas atitinka CK 6.401 str. 1 d. būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo kvalifikuojančius požymius. Prie preliminarios sutarties sudarytuose statybos techniniuose reikalavimuose šalys aptarė Kotedžui keliamus reikalavimus ar atliktinus statybos darbus, tame tarpe numatė vandens gręžinio su hidroforu įrengimą. Ieškovų įsitikinimu, tokia sutartis, kuria susitarta ne vien tik dėl gyvenamojo namo, bet ir dėl priklausinių įrengimo, nekeičia tokios sutarties pobūdžio ir atitikimo CK 6.401 str. numatytai sutarčių rūšiai, kadangi esminis preliminariosios sutarties dalykas išlieka – kotedžo kartu su priklausiniu – gręžiniu pastatymas. Teismas netinkamai taikė CK 6.401 str. ir nepagrįstai jį siaurinamai aiškino, tokiu būdu netinkamai kvalifikuodamas tarp šalių sudarytą preliminarią sutartį. Teismas visiškai nevertino, kad gręžinys pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu 2010-05-05 jau buvo sukurtas, kadangi gręžinio faktą patvirtina gręžinio pasas, kuris buvo išduotas 2009-12-30 UAB „Eldeironas“, faktiškai įrengus gręžinį. Taigi, nors gręžinys ir nebuvo įregistruotas nekilnojamo turto registre, tačiau atitinkama dalis gręžinio ieškovų nuosavybėn perėjo kartu su butu CK 4.14 str. 1 d. pagrindu. Todėl registruojant gręžinį nekilnojamo turto registre turėjo būti įregistruota ieškovų nuosavybės teisė į 1/6 dalį gręžinio.

3. Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad rangos sutarties dalykas buvo buto apdailos darbai, o ne gręžinio, kaip objekto, įrengimo užbaigimas. Jų tvirtinimu, teismas nepagrįstai atsietai rangos sutartį aiškino nuo preliminarios ir pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų ir susiklosčiusių faktinių santykių tarp šalių. Būtent visų šių trijų sutarčių – preliminarios, pagrindinės, rangos sisteminis aiškinimas atskleidžia, kad šalių tikroji vidinė valia buvo sukurti ir perduoti ieškovų nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą - butą kartu su visais priklausiniais, būtent inžinerinėmis sistemomis ir kita įranga, būtina gyvenamojo namo eksplotavimui. Todėl rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo pabaigti ir gręžinio įrengimo darbus. Teismas nepateikė nei vieno argumento, kuo remiantis padarė išvadą, kad atsakovas įsipareigojo užtikrinti vandens tiekimą iš gręžinio, tačiau ne sukurti gręžinį, tuo pažeisdamas CPK 263 str., 270 str. 4 d. Ieškovų manymu, vadovaujantis gramatiniu aiškinimo metodu akivaizdu, kad statybos techniniuose reikalavimuose esanti nuostata „į dalinę apdailą įtraukiami darbai: <vandens gręžinys su hidroforu“ reiškia, kad atsakovas įsipareigoja pastatyti gręžinį ir jį perleisti ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo – pardavimo sutarties metu gręžinys nebuvo įregistruotas kaip atskiras nekilnojamo turto objektas bei neatlikti kiti darbai, ieškovas ir atsakovas sudarė Trūkumų aktą, kuriuo konstatuoti turto trūkumai ir būtini darbai. Rangos sutarties Priedo 3.1.12 punkte nurodoma, kad atsakovas, vykdydamas rangos sutartį, privalo sumontuoti hidroforą – siurblį. Atlikus rangos sutartyje numatytus darbus, ieškovas ir atsakovas sudarė 2010-08-23 ir 2011-02-28 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus, tokiu būdu, finansuodami statybos darbus, jie įgijo nuosavybės teisę į įrengtą gręžinio dalį. Vadinasi, ieškovai preliminarios ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu siekė įgyti nuosavybės teisę į atitinkamą gręžinio dalį ir įregistruoti ją savo vardu. Aplinkybė, kad gręžinys bus parduodamas atskirai nuo buto nėra nurodyta nei preliminarioje, nei pirkimo-pardavimo sutartyje, todėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nesant galutinai įrengto gręžinio ir neatlikus kitų darbų, buvo sudarytas Trūkumų aktas ir rangos sutartis. Ieškovai finansavo viso gręžinio statybos ir įrengimo darbus, todėl remiantis CK 4.47 str. 1 p. ir 4 p. atitinkama gręžinio dalis jiems priklauso. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovai neįgijo nuosavybės teisės į gręžinio dalį su atsakovų sudarytų sutarčių pagrindu.

4. Kadangi atsakovo nuosavybės teisės į gręžinį negalėjo būti įregistruotos, turėtų būti panaikintas VĮ Registrų centras Vilniaus filialo 2010-11-02 sprendimas bei VĮ Registrų centras Centrinio reguliatoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012-01-11 sprendimas Nr. 8. Teismas visiškai nevertino, kad atliekant gręžinio teisinę registraciją taip pat buvo pažeistos Nekilnojamo turto registro ir Nekilnojamo turto kadastro įstatymo nuostatos. Gręžinys kaip objektas negali būti įregistruotas nekilnojamo turto registre, kadangi gręžinys yra įrengiamas be statybos leidimo (Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 5 str.). Net jeigu gręžinys galėjo būti registruotas Nekilnojamo turto registre kaip atskiras įrenginys, jo registracija neteisėta ir prieštaraujanti įstatymų reikalavimams. UAB „Elderonas“ 2009-12-30 išduotas Gręžinio pasas Nr. 47147 nepatenka į Nekilnojamo turto registro įstatymo 22 str. nurodytų dokumentų sąrašą, tad remiantis šiuo dokumentu negali būti daromos išvados kas gali būti laikomas gręžinio savininku ir atliekama nuosavybės teisių registracija.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę, kad pirkimo-pardavimo sandoriu buvo įgytas tik butas ir dalis žemės sklypo, o papildomuose dokumentuose be kitų sąlygų yra aptariamas tik vandens tiekimo į įsigyjamą butą būdas bei laiku neatliktų jo įrengimo ir sumontavimo darbų trūkumų pašalinimo mechanizmas. Nesutinka su apeliantų nuomone, kad negalėjo būti įregistruotos atsakovo nuosavybės teisės į artezinį gręžinį. Teismas teisingai nurodė, kad atsakovas nuosavybės teisę į šį nekilnojamo turto objektą įgijo CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Atsakovo tvirtinimu, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė dėl gręžinio statybos teisėtumo nebuvo reiškiama ir nagrinėjama pirmosios instancijos metu, todėl į šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas neturi atsižvelgti.

Atsakovas V. S. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti advokato išlaidas. Teigia, kad apeliantų ieškinys grindžiamas viena kitai prieštaraujančiomis aplinkybėmis: neva apeliantai buvo gręžinio įrengimo finansuotojai (CK 6.401 str.), statinį įsigijo kaip buto priklausinį (CK 4.14 str., 4.19 str.). Atsakovo tvirtinimu, ieškovai nei finansavo gręžinio įrengimo darbus, nei pirko kokį nors nekilnojamą turtą kitame žemės sklype, nei tame kur yra butas. Apeliantai siekia neatlygintinai gauti 1/6 dalį gręžinio, kas yra akivaizdžiai neteisėta. Nurodo, kad apeliantai nefinansavo statybos darbų atlikimo, nes preliminarioje sutartyje buvo sulygta dėl ½ dalies žemės sklypo ir buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sąlygų, sutartyje numatytas avanso sumokėjimas, o ne statybos darbų atlikimas (Sutarties 1.1, 2.3 punktai). Dvibutis gyvenamasis namas buvo pastatytas atsakovo ir kitų statytojų lėšomis. Sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį apeliantai matė ir žinojo, kad jokio gręžinio jų įsigijamo žemės sklypo dalyje nėra, todėl jie negalėjo mokėti ir nemokėjo už neegzistuojantį gręžinį – gręžinys buvo įrengtas kitame sklype, tačiau įsipareigojimas aprūpinti apeliantus geriamu vandeniu buvo pilnai įvykdytas. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, kad dalį gręžinio jie įsigijo kaip priklausinį, nes neįrodė, kad už gręžinį sumokėjo kokią nors pinigų sumą, neįrodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną gręžinys egzistavo kaip nekilnojamo turto vienetas, nes tik 2010 06 21 atsakovas su subrangovu pasirašė Gręžinio įrengimo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Atsakovas niekada neatsisako parduoti 1/6 dalį gręžinio apeliantams (kaip pardavė kitų žemės sklypų savininkams po 1/6 dalį gręžinio už 2 500 Lt), tačiau jie nesąžiningai siekia gauti 1/6 dalį gręžinio neatlygintinai. Pažymėjo, kad artezinis gręžinys buvo įrengtas atsakovams priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad artezinis gręžinys yra susijęs su šiuo žemės sklypu ir jis laikytinas pagrindiniu daiktu CK 4.12 str. prasme. Apeliantai neneigia, kad jie vandenį gauna nemokamai, tačiau tai nereiškia, kad dėl to 1/6 dalis gręžinio tapo jų nuosavybe neatlygintinai. Nutyli faktą, kad gręžinys bus eksplotuojamas iki tol, kol bus įrengti centralizuoti Vilniaus miesto vandens tiekimo tinklai. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 m. planuojama įrengti centralizuotus vandens tiekimo tinklus, o apeliantai privalės prisijungti, kas paneigia argumentaciją dėl neatsiejamo funkcinio ryšio. Atsakovo tvirtinimu, apeliantai neturi reikalavimo teisės ginčyti kitame žemės sklype esančio nekilnojamo turto registraciją, nes tame žemės sklype neturi ir neturėjo jokio nekilnojamo turto. Atsakovas kartu su likusiais 2009-02-02 statybos leidime nurodytais statytojais I. S. ir L. S. samdydami subrangovą sukūrė/įrengė gręžinį, o daikto sukūrimas vienas iš nuosavybės teisės pagrindų (CK 4.47 str. 4 punktas). Tuo tarpu apeliantai nei sukūrė gręžinį, nei įsigijo jį kokiu nors kitu pagrindu. Kadangi atsakovui buvo išduotas statybos leidimas, tai gręžinys įrengtas bei įregistruotas teisėtai. Teigia, jog privaloma ne teismo tvarka apeliantai nėra nuginčiję atsakovo nuosavybės teisės į gręžinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), byla nagrinėjama ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydami, kad toks bylos nagrinėjimo būdas apeliacinės instancijos teisme yra tikslingas įvertinus bylos esmę ir jos sudėtingumą, taip pat tai, kad teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes, bylos įrodymus bei sutartinius santykius tarp šalių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios išsamų savo ginčo situacijai taikytinos teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl ieškovų nuosavybės teisės į 1/6 dalį gręžinio įgijimo ginčo šalių sudarytų sutarčių pagrindu

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį atsakovo V. S. atžvilgiu dėl nuosavybės teisės į 1/6 dalį artezinio gręžinio pripažinimo konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog įgijo nuosavybės teisę į 1/6 dalį gręžinio preliminarios ir pagrindinės sutarties pagrindu, nes tiek preliminari, tiek pagrindinė sutartis buvo sudaryta dėl ½ dalies žemės sklypo ir buto pirkimo, artezinis gręžinys kaip nekilnojamo turto objektas buvo suformuotas po sutarčių pasirašymo. Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad preliminarios sutarties pagrindu buvo sulygta dėl gręžinio sukūrimo ir perleidimo dalinės nuosavybės teise, nes pirkimo – pardavimo sutarties objektu negalėjo būti būsimas nekilnojamas daiktas. Teismo vertinimu, statybos rangos sutarties dalyku buvo buto apdailos darbai, o ne artezinio gręžinio, kaip statinio pastatymas. Konstatuodamas, kad ieškovai neįgijo nuosavybės teisės nei vienu CK 4.47 str. numatytų pagrindų, jų reikalavimus laikė teisiškai nepagrįstais.

Su šia teismo išvada apeliantai nesutinka, tvirtindami, kad teismas netinkamai kvalifikavo šalių sudarytą preliminariąją sutartį, tarp sutarties šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Pažymi, jog preliminariąja sutartimi susitarta dėl gyvenamojo namo (kotedžo) pastatymo ir pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ateityje, kas atitinka CK 6.401 str. būsimo gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties kvalifikuojančius požymius. Prie preliminarios sutarties sudarytuose techniniuose reglamentuose šalys aptarė kotedžui keliamus reikalavimus ar atliktinus statybos darbus, tame tarpe numatė vandens gręžinio su hidroforu įrengimą. Apeliantų įsitikinimu, tokia sutartis, kuria susitarta ne tik dėl gyvenamojo namo, bet ir dėl priklausinių įrengimo, nekeičia tokios sutarties pobūdžio ir atitikimo CK 6.401 str. numatytai sutarčių rūšiai, nes esminis dalykas lieka kotedžo su priklausiniu - gręžiniu pastatymas. Apeliantų tvirtinimu, šalys pagrindinėje sutartyje turi nurodyti tik pagrindinį daiktą, kuris egzistuoja pirkimo – pardavimo sutarties metu, tuo tarpu antraeilių daiktų neprivalo nurodyti kaip sutarties objekto ir tokiu atveju juos pagal CK 4.14 str. ištinka pagrindinio daikto likimas.

Su šiais apeliantų skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, laiko juos teisiškai nepagrįstais.

Byloje nustatyta, kad 2009 m. spalio 25 d. tarp ieškovų, K. S., V. N., kaip pirkėjų ir atsakovo, I. S., L. S., kaip pardavėjų, buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 09/11/1, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį dėl dvibučio namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo pirkėjų nuosavybėn (t. III, b. l. 16-18). Preliminarios sutarties dalykas – pardavėjai įsipareigoja parduoti jiems privačios nuosavybės teise priklausančio dvibučio namo su 0,666 ha ploto žemės sklypu ½ dvibučio namo dalį ir ½ žemės sklypo dalį. Sutarties 1.2 punkte yra konstatuojama, kad namo projektas, žemės sklypo planas ir techniniai reikalavimai namo statybai bei sklypo sutvarkymui yra neatsiejama preliminarios sutarties dalis. Preliminarios sutarties neatsiejamame priede Statybos techniniuose reikalavimuose kotedžui yra numatytas: vanduo – artezinis gręžinys su hidroforu (t. III, b. l. 19-21). Taigi, vertinant šalių sudarytą preliminarią sutartį ir jos esmines nuostatas (1, 1.2, 2.3, 2.5 punktai) konstatuotina, kad ji atitiko CK 6.165 str. nuostatas, nes šalys susitarė dėl dvibučio namo su žemės sklypu pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, o ne dėl dvibučio namo pastatymo ir pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kas atitiktų CK 6.401 str. 1 d. nurodytus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutarties kvalifikuojančius požymius. Kolegijos nuomone, kotedžo statybos techniniuose reikalavimuose, kurie yra neatsiejama Preliminarios sutarties dalis, 1. Kotedžas statomas pagal architektūrinį projektą, laikantis tokių reikalavimų: „vanduo: artezinis gręžinys su hidroforu“ yra iš esmės aptariamas šalių pasirinktas vandens tiekimo į įsigyjamą butą būdas – vanduo bus tiekiamas iš artezinio gręžinio su hidroforu. Todėl šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas apeliantų teiginys, kad išlieka esminis preliminarios sutarties dalykas - kotedžo kartu su jo priklausiniu – gręžiniu pastatymas (CK 6.401 str.).

Nustatyta, kad tarp ieškovų su atsakovu 2010 m. gegužės 5 d. sudaryta nekilnojamojo turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pastato, kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalies 0,0666 ha bendro ploto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis (t. III, b. l. 28-39). Taigi, sutarties objektas – butas ir dalis žemės sklypo. Pagal sutarties 4.2 punktą, sutarties sudarymo metu nustatyti Turto trūkumai/ nepabaigti darbai pagal 2010 m. gegužės 5 d. Trūkumų aktą, kurie bus pašalinti pardavėjų. Trūkumų akte konstatuoti neatlikti iki pagrindinės sutarties pasirašymo dienos statybos darbai ir kurių užbaigimas atidedamas, tame tarpe vandens tiekimo kompiuterinės sistemos įrengimas ir vandentiekio sistemos paleidimas. Tuo tikslu 2010 05 10 d. sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti buto apdailos darbus, nurodytus sutarties priede ir perduoti darbų rezultatą ieškovui (t. III, b. l. 43-46). Sutarties priedo (t. III, b. l. 47), 3.1.12. punktu numatyta sumontuoti hidroforą – siurblį, kurio montavimas atliktas pagal 2010-08-23 d. perdavimo – priėmimo aktą.

Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovams negalėjo būti perleista nuosavybės teisė į būsimą gręžinį, nes jis nebuvo registruotas nekilnojamo turto registre kaip nekilnojamo turto objektas. Jų tvirtinimu, įregistravimas nekilnojamo turto registre atlieka tik duomenų išviešinimo funkciją, tačiau negali būti vertinamas kaip daikto egzistavimo sukūrimo faktas. Pažymi, jog teismas nevertino fakto, kad gręžinys pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu jau buvo sukurtas – gręžinio pasas išduotas 2009-12-30, nors ir nebuvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre, tačiau atitinkama jo dalis ieškovų nuosavybėn perėjo CK 4.14 str. 1 d. pagrindu, todėl registruojant gręžinį nekilnojamo turto registre turėjo būti ieškovams įregistruota nuosavybės teisė į 1/6 dalį gręžinio. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Rangos sutarties dalykas buvo apdailos darbai, o ne gręžinio, kaip objekto įrengimo užbaigimas. Apeliantų nuomone, teismas nesivadovavo bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, apibrėždamas rangos sutarties dalyką rėmėsi tik pažodiniu sutarties aiškinimu. Būtent sisteminis Preliminariosios, pagrindinės ir rangos sutarties sisteminis aiškinimas atskleidžia, kad sutarties šalių tikroji valia buvo sukurti ir perduoti ieškovų nuosavybėn butą kartu su visais priklausiniais – inžinerinėmis sistemomis ir kita įranga gyvenamojo namo eksploatavimui. Būtent rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo pabaigti ir gręžinio įrengimo darbus.

Minėti apeliantų argumentai atmestini. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas buvo trijų dvibučių (kotedžų) statytojas žemės sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo vandens gręžinys buvo sukurtas statybos būdu ir perduotas atsakovui 2010 m. birželio 21 d. darbų perdavimo priėmimo aktu (t. II, b. l. 111), VĮ Registrų centre 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu įregistruota atsakovo V. S. nuosavybės teisė į gręžtinį vandens šulinį (gręžinį) – artezinį gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 106). Artezinis gręžinys įrengtas atsakovui V. S., I. S. bei L. S. tuo metu priklausiusiame žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Artezinis gręžinys yra bendro naudojimosi objektas, kurio paskirtis aptarnauti (duomenys neskelbtini) esančius daugiabučius namus.

Taigi, nesutiktina su apeliantų tvirtinimu, kad atitinkama gręžinio dalis perėjo ieškovų nuosavybėn kartu su butu CK 4.14 str. 1 d. pagrindu, nes gręžinys pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo sukurtas kaip objektas - statinys, gręžinio perdavimo – priėmimo aktas pasirašytas vėliau - 2010 06 21 d., o kaip atskiras turtinis vienetas registruotas tik 2010 11 02 d.. Todėl pirkimo pardavimo metu sutarties sudarymo metu artezinis gręžinys/jo atitinkama dalis negalėjo būti perleidžiama ieškovų nuosavybėn. Kolegijos vertinimu, 2010 05 05 notarine pirkimo – pardavimo sutartimi, prieš tai apžiūrėję įsigyjamą turtą apeliantai įsigijo dalį ½ žemės sklypo ir butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, artezinis gręžinys įrengtas kitame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra laikytinas pagrindiniu daiktu CK 4.12 str. prasme, o gręžinys – šio sklypo priklausiniu (NTRĮ 10 str. 3 d., CK 4.40 str. 1 d., 4.12 str., 4.13 str.) ir skirtas aptarnauti (duomenys neskelbtini) esančius daugiabučius namus. Ginčo dėl to, jog gręžinys aptarnauja ir (duomenys neskelbtini), nėra, vandens tiekimas apeliantams yra užtikrintas. Šiuo atveju sutiktina su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą atsikirtimu, kad grįsti reikalavimą pripažinti nuosavybės teises į dalį gręžinio išimtinai buto ir gręžinio funkciniu ryšiu, prieš tai neįrodžius gręžinio įsigijimo pagrindo yra nepagrįsta.

Kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad rangos sutarties dalykas buvo artezinio gręžinio kaip objekto įrengimo užbaigimas, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien pažodiniu rangos sutarties aiškinimu. Sutiktina su apeliantu, kad siekiant kvalifikuoti šalių ginčo santykį, būtina sistemiškai aiškinti šalių sudarytas sutartis – preliminarią, pirkimo – pardavimo, rangos sutartis. Aiškinantis sutartis būtina nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus, visas sutarties sąlygas aiškinti atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, sutarties sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-7-23/2000, Nr. 3K-3-215/2000, Nr. 3K-3-406/2000, 3K-3-1145/2000, Nr. 3K-3-1005/2003, Nr. 3K-3-177/2005 ir kt.). Kolegijos nuomone, nei vienoje iš minėtų sutarčių - preliminarioje, buto pirkimo pardavimo sutartyje, rangos sutartyje sutarties objektu nėra pats artezinis gręžinys/jo dalis, įrengimas, perdavimas ieškovų nuosavybėn. 2010-05-10 d. Trūkumų akte kaip neatlikti statybos darbai yra konstatuotas vandens tiekimo kompiuterinės sistemos įrengimas ir vandentiekio sistemos paleidimas, 2011 02 28 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu prie Rangos sutarties perduodami darbai – hidroforo – siurblio montavimas. Taigi, rangos sutartyje be kitų sąlygų yra aptariamas atsakovo laiku neatliktų vandentiekio įrengimo ir sumontavimo darbų trūkumų pašalinimo mechanizmas, bet ne gręžinio kaip objekto, įrengimo užbaigimas. Hidroforo – siurblio įsigijimas, jo montavimo darbai, vandens tiekimo kompiuterinės sistemos įrengimas, vandentiekio sistemos paleidimas bei šių paslaugų šalinimo darbai negali būti tapatinami su nuosavybės teisių įgijimu į nekilnojamąjį gręžinį/jo dalį. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kd ieškovai neįgijo nuosavybės teisės į gręžinio dalį su atsakovu sudarytų sutarčių pagrindu.

Dėl VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2010-11-02 sprendimo

Atmestinas skundo argumentas, kad teismas priimdamas sprendimą visiškai nevertino, kad atliekant Gręžinio teisinę registraciją taip pat buvo pažeistos Nekilnojamo turto registro ir Nekilnojamo turto kadastro įstatymo nuostatos. Teismo sprendimo motyvuose įvardintos Nekilnojamo turto registro įstatymo specialiosios normos atitinka Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias nekilnojamų daiktų formavimo, perleidimo, nuosavybės į juos teisinius santykius. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovas nuosavybės teisę į nekilnojamo turto objektą įgijo Civilinio kodekso 4.47 str. 4 p. numatytu būdu, o ieškovai neįrodė nuosavybės teisių įgijimo nei vienu ir minėtame CK straipsnyje nustatytų pagrindų. Dėl šios aplinkybės teismas netenkino ieškovų išvestinių reikalavimų dėl panaikinimo nekilnojamo turto registro įrašų dėl 1/6 atsakovo nuosavybės teisių įregistravimo į 1/6 artezinio gręžinio; Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 01 11 d. sprendimo Nr. 8, panaikinimo bei įpareigojimo išnagrinėti ieškovų 2011-11-29 skundą. Apeliantų apeliaciniame skunde keliamų teisinių argumentų, susijusių susijusį su artezinio gręžinio statybos teisėtumo normų pažeidimu apeliacinės instancijos teismas nevertina ir dėl jų nepasisako, nes šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku, sprendimą priėmęs teismas dėl jų nepasisakė (CPK 306 str. 2 d.).

Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas patyrė 980,10 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą surašymą, tai patvirtina byloje esantys dokumentai. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovų priteistina 980,10 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno po 490,05 Lt (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovų E. C., J. C. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš ieškovų E. C., J. C. lygiomis dalimis atsakovui V. S. 980,10 Lt (iš kiekvieno po 490,05 Lt) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlvydas Barkauskas