Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, vertėjaujant O. M., dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, jo atstovui – advokato padėjėjui A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-06 nutarimo Nr. 10N-25472331-15 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio pareigūnas 2015-02-02 surašė S. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad S. M. 2015-02-02, 21.15 val., vairuodamas automobilį F. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas per geležinkelio pervažą, esančią kelio Vilnius-Šumskas 8,90 km, Vilniaus rajono sav., nesustojo prieš kelio ženklą „STOP", kuris buvo pastatytas prieš nurodytą geležinkelio pervažą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-06 nutarimu S. M. nubaustas už Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. pažeidimą 160 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviejų mėnesių terminui.

Teismo posėdyje S. M. paaiškino, jog jis važiuodamas iš darbo skubėjo namo, buvo tamsu. Jis pristabdė ir nuvažiavo. Jam žinoma apie esantį kelio ženklą „STOP“. Kadangi vyksta remontas, tai šviesoforas uždengtas, traukiniai nevažinėja, o ženklas stovi nuošaly. Jis dirba vairuotoju ir praradus teisę vairuoti jis neteks darbo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-012-16 nutartis byloje Nr. 2AT-70-2014)

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas).

S. M., vairuodamas transporto priemonę, padarė teisės pažeidimą, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, dėl ko toks jo elgesys laikomas pavojingu. Siekiant prevencinio tikslo – užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyviams, jų turtui, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už tokio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Nors S. M. padarytas teisės pažeidimas šiuo atveju jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis nereikalauja padarinių kilimo. Padarytas teisės pažeidimas vien dėl savo keliamos grėsmės transporto saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai yra pavojingas, todėl nustačius, kad asmuo nesilaikė kelio ženklo „STOP“ reikalavimo, kai toks kelio ženklas yra pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia administracinę atsakomybę.

S. M. viso proceso metu pripažino padaręs pažeidimą, dėl tokio savo elgesio jis nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino visas pažeidimo padarymo aplinkybes. Bylą nagrinėjantis pareigūnas atsižvelgė į šias aplinkybes ir jas pripažino atsakomybę lengvinančiomis. S. M. baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracine nuobaudą, tai buvo pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į S. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pobūdį, S. M. buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Padaryto pažeidimo pobūdis ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nuobaudos skyrimui, visuma rodo, kad S. M. skirta nuobauda yra tinkamai individualizuota ir pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, nėra.

Pažeidėjo nurodytos aplinkybės dėl neigiamų padarinių atsiradimo darbinei veiklai ir jo turtiniai padėčiai nesudaro pagrindo spręsti, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai, kad skirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar švelninti. Prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas. Teismų praktikoje yra aiškinama, jog aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

S. M. pateikti argumentai, kad geležinkelio pervaža yra remontuojama, geležinkelis neveikia, o geležinkelio šviesoforai yra uždengti juodais maišais, nepašalina jo veiksmų priešingumo teisei. Kiekvienas eismo dalyvis privalo laikytis kelių eismo taisyklių ir jų nepažeidinėti. Tai, kad geležinkelio pervaža yra remontuojama ir šiuo metu neeksploatuojama nesudaro pagrindo nesilaikyti kelių eismo taisyklių reikalavimų ir nesivadovauti kelio ženklais. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad kelio ženklas „STOP“ pastatytas matomoje vietoje, jokių nuorodų, kad kelio ženklas būtų negaliojantis, nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad S. M. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas minimaliam, t.y. dviejų mėnesių, terminui, švelninti paskirtą nuobaudą, neskiriant jam teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

netenkinti S. M. skundo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015-02-06 nutarimą Nr. 10N-25472331-15 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama LR ATPK 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.