- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- A6.-677-660/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00314-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė
- Pažeidėjas
- I. L.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. L., jos atstovui advokatui T. V., pareiškėjos - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir pareiškėja) – atstovui D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., dirbanti VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadove, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VŠĮ (duomenys neskelbtini) (toliau - Įstaiga) vadovė I. L. pažeidė Pareiškėjos kaip kreditoriaus teises, nes VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. sausio 11 d. duomenimis Įstaigos skola valstybės biudžetui buvo 55.610,81 Eur. Pareiškėja prašyme nurodė, kad I. L., būdama Įstaigos vadove, suprato, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėn. neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius išieškojimus. Kaip matyti iš Įstaigos mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašo, nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. buvo priimta viso penkiasdešimt penki nurodymai kredito įstaigoms nurašyti VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumas iš Įstaigos sąskaitos (sąskaitų) bei vienas sprendimas išieškoti Įstaigos mokestinę nepriemoką iš turto, kadangi jos mokestinės nepriemokos suma valstybės biudžetui tik didėjo. Pareiškėja savo pareiškime taip pat nurodė, kad iš rašytinių įrodymų matyti, kad nors VŠĮ (duomenys neskelbtini) turėjo įsiskolinimų valstybei, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš savo kasos išmokėjo 27660,67 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. pagal Įstaigos avansines apyskaitas išleido 3684,84 Eur, o laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 11 d. iš turimos atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank išmokėjo 25454,28 Eur ir šias sumas Įstaiga panaudojo ne visiškam atsiskaitymui su valstybe, o kitiems atsiskaitymams: tretiesiems asmenims ir sau, išmokant grynuosius pinigus įvairioms reikmėms tenkinti. Paskutiniai piniginių lėšų išmokėjimai pažeidžiantys VŠĮ (duomenys neskelbtini) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę buvo atlikti 2017 m. gruodžio 31 d. išmokant 350,35 Eur kasos išlaidų orderiu VL-17/IŠ/190 E. V. ir 269,93 Eur kasos išlaidų orderiu VL-17/IŠ/191 Įstaigos vadovei I. L.. Tuo VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovė I. L., žinodama apie įsiskolinimą VMI, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais, ir nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bei pažeidė kreditoriaus Pareiškėjos teises.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. prisipažino padariusi pažeidimą, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad Mokestinė nepriemoka susidarė 2014 metais, dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją. Būdama įmonės vadove, stengėsi pirmiausiai atsiskaityti su darbuotojais, taip pat su tiekėjais, kreditoriais, kad įstaiga galėtų funkcionuoti. Prašė nutraukti bylą.
Pareiškėjos - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas D. K. parodė, kad VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadovė I. L. pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Pažeidimo padarymo metu turėjo lėšų nepriemokai likviduoti, tačiau jos buvo mokamos kitiems kreditoriams. Prašo skirti ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudą – vidutinio dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir I. L. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-8), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 9-10), mokestinės nepriemokos balansai (b. l. 11-16), VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašas (b. l. 17-24), VMI 2018-01-18 sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos (b. l. 25-26), išvada dėl VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų išdėstymo (b. l. 27-33), VŠĮ (duomenys neskelbtini) kasos išrašai (b. l. 34-42), VŠĮ (duomenys neskelbtini) avanso apyskaitų kopijos (b. l. 43-48), AB „Swedbank“ VŠĮ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašai (b. l. 49-58), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 63-64), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 67-97), integruota kliento informacija -balansas (b. l. 101, 107), VŠĮ (duomenys neskelbtini) įplaukos – išmokos (b. l. 108-109), pranešimas (b. l. 114), el. susirašinėjimas (b. l. 115), pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (b. l. 116-117), išmokėjimai (b. l. 118-119), kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.
Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018 m. sausio 11 d. duomenimis, VŠĮ (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 55.610,81 Eur, tokiu būdu Įstaiga yra VMI skolininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Minėto straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 1 dalies 5 punkte numatyta, jog penktąja eile privalo atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L., būdama VŠĮ (duomenys neskelbtini) vadove, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. L. neneigia vykdyto „atrankinio“ atsiskaitymo kreditoriams siekiant išsaugoti ir plėtoti verslą ir tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog atrankinis atsiskaitymo kreditoriams pobūdis taip pat patvirtina, jog VŠĮ (duomenys neskelbtini) negalėjo vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad I. L., žinodama savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodama apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydama su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti ir dėl I. L. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie Įstaigos vadovės veiksmai, kuomet jos vadovaujama Įstaiga būdama skolinga VMI pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeisdama įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog I. L. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
I. L. bausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, todėl I. L. skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ANK 34 str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.