Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1437-857/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
1-1437-857/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dainius Strautininkas
Kaltinamasis
D. M.
Civilinis ieškovas
S. B.
Advokatai
Jonas Pliekaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1437-857/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37004-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.8.14; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Dainius Strautininkas,sekretoriaujant Almidai Gurklienei,dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui,kaltinamajai D. M., jos gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui,nukentėjusiajai, civilinei ieškovei S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržai, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji D. M. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, žodinio konflikto su S. B. metu, tyčia suimdama S. B. už plaukų ir tempdama, tuo nukentėjusiajai - S. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji D. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad rugpjūčio 27 d. atvažiavusi kolegė N. kieme persistatė automobilį. Savo kieme sėdintys kaimynai R. A. ir S. B. pradėjo su ja kivirčytis, kaltinti nukentėjusiąją, jog ji šaiposi iš jų, juos apkalba N.. Tačiau jos juokėsi savais reikalais, jų kalbos nebuvo susiję su kaimynais. Kitą dieną, t.y. rugpjūčio 28 d. apie 17.00 val., jai atėjus pas A. G., adresu (duomenys neskelbtini), prie tvoros priėjo S. B., laikydama vaiką ant rankų. Nukentėjusioji su A. G. kalbėjosi apie vakarykštį kivirčą. D. M. tuo metu sėdėjo prie stalo ir klausėsi nukentėjusiosios. Tuo metu nukentėjusioji, būdama kitoje tvoros pusėje ir laikydama ant rankų vaiką, priėjusi ėmė su ja kivirčytis, dėl ko kaltinamoji priėjusi prie tvoros patempė ją už plaukų. S. B. atšokusi, įbėgo į kambarį. Kivirčo pabaigoje atėjusi R., paklausė ko jos rėkauja. Kalinamoji parodė, kad gailisi, jog tampė nukentėjusiąją už plaukų, bet tikrai netrenkė nukentėjusiajai. Ankčiau su A. G. kaimynais nebuvo konfliktų. Ji negyvena minėtu adresu, tik ten turi daržą, kurį ateidinėja prižiūrėti. Buvo nuėjusi atsiprašyti, tačiau niekas neatidarė durų. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Nesutinka su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, jos gaunamas uždarbis - 370 Eur, darbe charatkterizuojama teigiamai.

Nukentėjusioji S. B. parodė, kad iš vakaro rugpjūčio 27 d., pas ją į svečius buvo atėjusi R. A. mama. Būnant sode, ji pasiūlė iš pavėsio persikelti į saulėtą vietą, nes buvo šaltoka. Jos atsisėdo prie sūpynių netoli tos vietos, kur D. M. su drauge tvarkėsi prie automobilio. Joms persėdus, pasigirdo „va žiūrėk žiūri, ko persėdot“. Ji joms atsakė, kad yra savo namų teritorijoje, kur nori vaikšto, kur nori sėdi. Įvyko apsižodžiavimas. Tą pačią dieną vakare D. M. bandė jos dėl to atsiprašyti. Tačiau ji manė, kad turėtų pasikalbėti su kaimynu, dėl ko negali būti ramiai su savo šeima kieme. Rugpjūčio 28 d., grįžus kaimynui iš darbo, pamačius, kad jis yra kieme, nuėjo prie bendros tvoros, esančios ant ribos tarp jų tvorų, pasikalbėti. Kalbantis A. buvo geranoriškai nusiteikęs, gražiai su ja kalbėjosi, bet D. M. visą tą laiką rėkė. Iš kaimyno tenorėjo vieno, kad užtikrintų jiems ramų gyvenimą, kad vaikas augtų saugioje kaimynystėje, o ne tokioje, ką matė dabar. Nepastebėjo kuriuo metu D. M. staigiai atsidūrė prie tvoros, dešine ranka trenkė jai mažiausiai du stiprius smūgius į kairę galvos pusę, po to iš karto buvo pešimai už plaukų. Iš pradžių kalbantis su kaimynu, vaikas buvo su ja, po to vaikas žaidė kieme. Kai jai papešė plaukus, kaimynas D. M. nutraukė. Viskas įvyko žaibiškai, ji buvo šoke, nesuprato kas vyksta. Iš karto atbėgo kaimynė R. Kaimynė matė situaciją. Dar ji D. M. sakė, kad atsiprašytų. Supratusi, kad D. M. nenori nuoširdžiai atsiprašyti, nusprendė iškviesti policijos pareigūnus. Po to D. M. bandė atsiprašyti, neva, kad ji turi atleisti jai, kad ji galėtų išsilaikyti vairuoto teises. D. M. buvo vėliau atėjusi pas ją, bet ji taip buvo įbauginta, o draugas buvo išvykęs į darbą, buvo viena su vaiku, todėl neatidarė durų. Vėliau D. M. pamačiusi ją kieme, kvietė prie tos pačios tvoros, prie kurios mušė, kad atsiprašytų. Ji nėjo, bijojo. Anksčiau jos nėra konfliktavę, tačiau šiai dienai ji nemato galimybių taikytis. Tvora statyta kaimyno, yra jos ūgio. Tvora padaryta - pamatas betoninis su metaliniais strypais. Konfliktas įvyko jai būnant savo namų teritorijoje, kaltinamajai būnat kaimyno teritorijoje prie tvoros. Pirminiuose parodymuose nebuvo nurodžiusi smūgių, nes jai labiau įstrigo tempimas. Norėtų, kad priimtame teismo sprendime D. M. būtų įpareigota nebandyti bendrauti su ja. Bijo galimo keršto savo šeimos atžvilgiu. Šiuo metu įsirengė filmavimo kamerą. Prašo priteisti civilinį ieškinį visa apimtimi. D. M. padaryta nusikalstama veika sukėlė labai didelius išgyvenimus ne tik jai, bet ir jos sugyventiniui, vaikui, kuris kelias naktis miegojo neramiai. Pastoviai moko vaiką, kad neitų prie tvoros. Galvoja greičiau statyti naują tvorą, kad nematytų su kaimynais vieni kitų. Policijos pareigūnams atvykus, buvo visa raudona, jautė fizinį skausmą.

Liudytoja R. K. parodė, kad su kaltinamąja ir nukentėjusiąja augo viename kaime, dabar ji yra nukentėjusiosios kaimynė, nekonfliktuoja. Vasarą tvarkydamasi namus, išgirdo D. M. rėkiant lauke, šaukiant negražiais žodžiais. Tuo metu jos vyras su dukra buvo lauke. Vyras paprašė jos paimti vaiką. Atidarydama duris, ji pamatė, kaip D. M. kelis kartus tampė S. B. už plaukų. Po to S. B. atsitraukė nuo D. M. ir nuėjo nuo tvoros. Iš karto nubėgo pažiūrėti kas ten vyksta. S. B. verkė, ji klausė jos kas nutiko.

Teisėjas pagarsino liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu 2019-08-30 liudytoja R. K. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-08-28 ji buvo namuose. Langas buvo praviras ir išgirdo triukšmą. Girdėjo, kad D. M. plūdosi necenzūriniais žodžiais. Išėjusi į lauką pastebėjo, kad D. M. tampo S. B. už plaukų. Kai ji priėjo prie S. B., ji verkė, plaukai buvo išpešioti. D. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą, ten ji gyvena. S. B. minėjo, kad D. M. supyko, nes neva S. pažiūrėjo kažkaip ne taip į D. kiemą. Kiek ji žino, D. M. yra konfliktiška asmenybė (I t., b.l. 49-51).

Liudytoja patvirtino teisėjo pagarsintus parodymus, jos duotus ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, kad D. M. yra ūmaus būdo. Suduodamų smūgių S. B. ji nematė.

Liudytojas R. A. parodė, kad kaltinamoji ateina pas kaimyną, galimai jo giminaitė. Nukentėjusioji - jo draugė, kartu gyvena. Rugpjūčio 28 d. pradėjo konfliktuoti kaimynai už tvoros. S. B. norėjo pasikviesti kaimyną pasikalbėti į kiemą prie tvoros, ar kieme, tiksliai nežino. D. M. buvo nepatenkinta, įsižeidusi, rėkė, liepė S. B. nemeluoti. Pribėgusi D. M. S. pro tvoros viršų sudavė kelis smūgius į galvą, tempė už plaukų. Buvo raudonas S. veidas. Jie iškvietė policiją. Įvykio metu S. stovėjo prie tvoros, šalia buvo kaimynas A., toliau už kokių dviejų metrų stovėjo jis. Jis matė, kaip sparčiu žingsniu D. M. priėjo prie tvoros ir S. kelis kartus trenkė į galvą, nemažiau 2 kartų tai tikrai, ir tampė už plaukų. Buvo seka tampymų. Kai S. tampė, jos kaklas, galva buvo virš strypų smaigalių. Atvykusi policija apžiūrėjo, neužfiksavo, nenufotografavo, bet jam matėsi, kad buvo raudona ant veido. Tvoros aukštis apie 150 cm. Konfliktas prasidėjo kai buvo atėjusi jo mama. Jiems sėdint pavėsyje ant hamako, S. pasiūlė eiti prie sūpynių, kur saulė. Kaltinamoji juokėsi, tyčiojosi iš jų su drauge. Jis pateikė įrašą, kur jam A. G. pasakius, kad D. sudavė S. smūgius į galvą, jis neneigė, kad to nebuvo. Apklausiamas A. G. melavo, kad nebuvo smūgio.

Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamoji pas jį kartais gyvena, nukentėjusioji – kaimynė. Jis mano, kad konfliktai su kaimynais prasidėjo dėl šuns, kurį jis nusipirko kelios dienos iki įvykio, nes kaimynų vaikas yra mažas, galimai šuo gali užpulti. Jis yra stebimas, kaimynai įrengė kameras į jo kiemą, duris. Rugpjūčio mėnesį iš pradžių su D. M., o paskui su kaimyne kalbėjo, kaip užtverti tvorą, t.y. sutankinti tvorą, kad kaimynams nesimatytų šuo. Kaimynė pradėjo provokuoti D. M., apžodžiavo ją, sakė jog be jos sutikimo jie neužtvers tvoros, kad D. M. nevaikščiotų po kiemą. Todėl D. M. nebeiškentusi žodžiavimosi, kaimynei su vaiku priėjus prie tvoros, ir patempė už nukentėjusiąją už plaukų. S. B. atšoko ir nubėgo nuo tvoros. Jokių smūgių nebuvo. Tvora susideda iš pamatėlio ir metalinių strypelių, panašiai S. B. ūgio. D. M. negalėjo suduoti kumščiais per metalinę tvorą su nukaltais spygliukais.

Iš 2019-08-28 įvykio vietos apžiūros protokoo matyti, kad atlikta įvykio vietos apžiūra, esanti (duomenys neskelbtini), namo teritorijoje, vidiniame kieme. Namas yra baltų plytų, dviejų aukštų su pilkos spalvos stogo danga. Įvažiavimas į namo teritoriją iš pietų pusės, per žalios spalvos metalinius vartus. Įvažiavimas į teritorija yra asfaltuotas. Namo teritorijoje auga žolė, yra medžių. Namo teritorijos rytinėj pusėj yra juodos spalvos metalinė tvora, su baltos spalvos kolonomis. Iš įvykio vietos jokių reikšmingų daiktų ikiteisminiam tyrimui paimta nebuvo. Visa namo teritorija yra aptverta (I t., b.l. 17-18, 19-21).

Iš 2019-08-30 nukentėjusiosios pateikto prašymo ir jo priedo (nufotografuotos SMS žinutės) matyti, kad kaltinamoji 2019-08-29 15.29 val. nusiustoje žinutėje atsiprašo, kad pešė nukentėjusiąją už plaukų (I t., b.l. 45-46).

Iš 2019-10-11 R. A. pateiko garso įrašo matyti, kad jame užfiksuotas jo ir kaimyno A. G. pokalbis (I t., b.l. 58-59, 62-64).

Iš 2019-10-09 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu R. A. ir D. M. liko prie savo parodymų. D. M. akistatos metu parodė, jog tempė S. B. už plaukų, tačiau netrenkė kumščiu. R. A. parodė, jog D. M. trenkė S. B. kumščiu ir tempė už plaukų. (I t., b.l. 68-71).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą.

D. M. kaltinama, kad 2019-08-28 apie 17.50 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, žodinio konflikto su S. B. metu, tyčia suimdama S. B. už plaukų ir tempdama, suduodama kumščiu ne mažiau dviejų kartų S. B. į galvą, tuo nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamoji parodė, kad ji tik tempė už plaukų S. B., jokių smūgių nebuvo. 2019-08-29 apklausos metu D. M. parodė, kad S. buvo kitapus tvoros ir ji S. šiek tiek suėmė už plaukų, pasakė jos nepulti žodžiais ir tada paleido plaukus (I t., b. l. 101). Minėtas aplinkybes D. M. patvirtino ir 2019-10-04 apklausos metu (I t., b.l. 113). Nukentėjusioji parodė, kad D. M. staigiai atsidūrė prie tvoros, dešine ranka trenkė jai mažiausiai du stiprius smūgius į kairę galvos pusę, po to iš karto buvo pešimai už plaukų. 2019-08-28 protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja, pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė: nukentėjusiajai priėjus prie tvoros, D. M. čiupo ją už plaukų ir ne mažiau kaip tris kartus pradėjo tempti į save, nukentėjusioji dešine ranka laikėsi už tvoros, o kaire ranka bandė nuo jos išsilaisvinti (I t., b. l. 1). Nukentėjusioji, 2019-08-28 apklausta kaip liudytoja, parodė, kad jai priėjus arčiau prie tvoros D. M. čiupo jai už plaukų ir ne mažiau kaip tris kartus pradėjo tempti į save, ji dešine ranka laikėsi už tvoros, o kaire ranka bandė nuo jos išsilaisvinti. Nukentėjusiąją paleidus, jos sugyventinis apie įvykį informavo policijos pareigūnus (I t., b. l. 24). Nukentėjusioji, 2019-10-16 papildomai apklausta kaip liudytoja, parodė, jog dabar kai yra nurimusi ir viską pagalvojusi, prisimena, kad prieš tai, kai D. M. ją tempė už plaukų, ji tyčia trenkė jai nemažiau kaip du kartus kumščiu į galvą ir tada jau tempė už plaukų (I t., b. l. 29). Iš 2019-08-30 nukentėjusiosios pateikto prašymo ir jo priedo (nufotografuotos SMS žinutės) matyti, kad kaltinamoji 2019-08-29 15.29 val. nusiųstoje žinutėje atsiprašo, kad pešė nukentėjusiąją už plaukų (I t., b.l. 45-46). Liudytoja R. K. posėdžio metu ir 2019-08-30 apklausos metu parodė, kad matė kaip kaltinamoji nukentėjusiąją tampė už plaukų (I t., b. l. 49). Ši liudytoja posėdžio metu parodė, kad smūgių nematė. Liudytojas R. A. parodė, kad pribėgusi D. M. S. pro tvoros viršų sudavė kelis smūgius į galvą, tempė už plaukų. Buvo raudonas S. veidas. Įvykio metu S. stovėjo prie tvoros, šalia buvo kaimynas A., toliau už kokių dviejų metrų stovėjo jis. Jis matė, kaip sparčiu žingsniu D. M. priėjo prie tvoros ir S. kelis kartus trenkė į galvą, nemažiau 2 kartus tai tikrai ir tampė už plaukų. Buvo seka tampymų. Kai S. tampė, jos kaklas, galva buvo virš strypų smaigalių. Liudytojas R. A. 2019-08-30 apklausos metu parodė, kad matė kaip D. M. greitai priėjusi prie S., trenkė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu S. į galvą ir paėmusi už plaukų pradėjo tampyti. Kai S. tampė už plaukų, jos galva buvo prie pat tvoros smaigalių, nes D. buvo vienoje tvoros pusėje, o S. kitoje tvoros pusėje (I t., b. l. 54). Iš liudytojo R. A. pateikto garso įrašo ir jo apžiūros protokolo matyti, kad liudytojas R. A. kalbasi su liudytoju A. G.. Pokalbio metu R. A. sako: “S. šiandien tris kartus į galvą trenkė, tu sakai nieko nedaro D.. Tai kaip nieko nedaro. Ji baisus velnias.” A. G. atsakė: “Tai ko jūs lendat prie tos (nesuprantama ką kalba), mat, kad ji psichiškai nesveika.” (I t., b. l. 61-62). Iš 2019-10-09 akistatos protokolo matyti, kad R. A. akistatoje su D. M. parodė jog prie tvoros S. B. D. M. sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į galvą, po to tampė už plaukų. Pirmiausia buvo smūgiai, o po to tampymas už plaukų. Kaltinamoji parodė, kad S. B. tempė už plaukų, tačiau smūgių nebuvo. (I t., b. l. 68-69). Liudytojas A. G. posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiajai buvo tempiama už plaukų, jokių smūgių nebuvo. 2019-09-13 apklausos metu liudytojas A. G. parodė, kad D. M. pribėgusi prie S. sugriebė už plaukų S. ir turbūt tempė. Jis suduotų smūgių S. nematė. Po to S. atšoko nuo tvoros (I t., b. l. 74).

Teismas mano, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl nukentėjusiosios S. B. nurodyto fakto, jog D. M. tyčia sudavė kumščiu ne mažiau dviejų kartų S. B. į galvą. Minėtą faktą S. B. nurodė posėdžio metu, tačiau pranešdama apie įvykį ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (2019-08-28) ji neminėjo smūgių. Apie smūgius ji parodė tik 2019-10-16 papildomos apklausos metu. Liudytojas R. A. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė smūgius, tačiau jis yra nukentėjusiosios sugyventinis ir teismas jo parodymus vertina kritiškai. Liudytojas taip pat nurodo, kad nukentėjusiosios veidas buvo raudonas, tačiau veidas raudonas galėjo būti dėl kitų medicininių priežasčių, o nuo smūgių būtų raudonas konkrečioje vietoje. Liudytojas R. A. nurodo, kad jis pateikė įrašą kur jam A. G. pasakius, kad D. sudavė S. smūgius į galvą, jis neneigė, kad to nebuvo. Tačiau iš A. G. atsakymo matyti, kad jis nei patvirtino, nei neigė smūgius, o ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė, kad smūgių nebuvo. Liudytoja R. K. yra nukentėjusiosios kaimynė, su kaltinamąja ir nukentėjusiąja augo viename kaime, ji yra nešališka, nėra suinteresuota bylos baigtimi. Ši liudytoja nurodė, kad matė kaip nukentėjusioji buvo tampoma už plaukų, sudavimo kumščiais į veidą nematė. Be to, įvertintina, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji buvo skirtingose tvoros pusėse, tvora buvo pakankamai aukšta, kad galimai apie 150 m aukščio, sulig nukentėjusiosios ūgiu, be to nurodoma, jog visi kaltinamosios veiksmai buvo atlikti per viršų. Tiek pati nukentėjusioji, tiek liudytojas R. A. parodė, kad pirma buvo du smūgiai, o paskui tempimas už plaukų. O jau po pirmo galimo smūgio kumščiu, smūgio jėga turėjo nukentėjusiąją atmesti atgal, o kaltinamoji jos tiesiog nebebūtų pasiekusi. Be to iš liudytojo R. A. parodymų matyti, kad atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo nukentėjusiąją, tačiau bylos duomenyse nėra užfiksuota jokių smūgių į veidą pasekmių. Be to S. B. tą patį vakarą davė parodymus policijos komisariate (apklausos pradžia 2019-08-28 19.32 val., pabaiga 20.04), nei apklausos protokole, nei kituose bylos duomenyse nėra užfiksuota nei pačių smūgių, nei smūgių pasekmių, nors pati nukentėjusioji posėdžio metu nurodė, kad smūgiai buvo stiprūs. Todėl iš kaltinimo šalintina ta kaltinimo dalis, kur nurodyta, kad D. M. tyčia sudavė kumščiu ne mažiau dviejų kartų S. B. į galvą, kadangi byloje nesurinkta pakankamai tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Pati kaltinamoji neigia, kad buvo smūgiai. Nors nukentėjusioji tvirtina, kad D. M. jai trenkė, tačiau jos parodymai nėra nuoseklūs ir visos abejonės vertintinos kaltinamosios naudai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji pripažįsta savo kaltę, kad tempė nukentėjusiajai už plaukų, jos kaltę dėl šio nusikaltimo – fizinio skausmo sukėlimo taip pat įrodo byloje surinkti rašytiniai įrodymai, nukentėjusiosios bei liudytojų parodymai. Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. padarymo. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji, kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2019 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) namo kieme, žodinio konflikto su S. B. metu, tyčia suimdama S. B. už plaukų ir tempdama, tuo nukentėjusiajai - S. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamosios padarytas tyčinis nusikaltimas – fizinio skausmo sukėlimas (Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.) – yra nesunkus nusikaltimas (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad kaltininkė prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant jai bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad smurtinio pobūdžio nusikaltimas padarytas žmogaus sveikatai, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertintina, kad kaltinamoji D. M. neteista (I t., b.l. 79), administracine tvarka per 5 metus iki šio nusikaltimo padarymo nebausta (I t., b. l. 78). Kaltinamoji – dirbanti, darbovietės teigiamai charakterizuojama, netekėjusi, duomenų, kad būtų registruota Biržų psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį kaltinamajai skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas mažesnis nei vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 140 str. 1 d.) ir paskirtini du tarpusavyje suderinti teismo draudimai – uždraudžiant kaltinamajai per bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja ir jos šeimos nariais ir uždrausti kaltinamajai lankytis nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4 d., 5 d. 1-2 p.). Tokie draudimai skirtini todėl, kad teismo nuomone, būtent šie skiriami draudimai ribos D. M. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Nukentėjusioji S. B. pareiškė 3000,00 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį (I t., b. l. 40-43). Neturtinę žalą vertina tokia suma, nes dėl kaltinamosios veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, kuriais ji nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, nukentėjusioji patyrė didelius emocinius sukrėtimus, nes visa tai matė jos mažametis vaikas, kuris kelias naktis neramiai miegojo. Ji pati patyrė didelį stresą, negalėjo valgyti, nes dėl sukelto streso pykino. Pergyveno, kad nedingtų pienas, nes tuo laiku maitino savo vaiką krūtimi. Po kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos jaučiasi nesaugiai savo namų teritorijoje, bijo galimo keršto. Pažymi, kad kaltinamoji, smurtaudama prieš ją matant jos mažamečiui vaikui, sugyventiniui, kaimynams, tokiais veiksmais siekė ją pažeminti, pablogino jos ir kaimyno A. G. santykius.

Kaltinamoji nukentėjusiosios atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai interesai, kuriuos taip pat gina teisė. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą.

Byloje nustatyta, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnį, kaltinamosios turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas, padarytas tiesiogine tyčia, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, atsižvelgtina, kad tempiant nukentėjusiąją už plaukų, jos galva buvo prie pat tvoros strypų smaigalių, dėl ko ji patyrė išgąstį. Įvertinant aukščiau išdėstytus motyvus, atsižvelginat ir į tai, jog kaltinamoji bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, gailėjosi, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, įvertinant tą faktą, jog byloje neįrodyta, kad kaltinamoji kumščiu ne mažiau dviejų kartų sudavė nukentėjusiajai į galvą, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteistina 800,00 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str.).

D. M. buvo laikinai sulaikyta 2019-08-28 18.18 val., o paleista 2019-08-29 12.50 val. (I t., b. l. 81, 83). Jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 str.).

Kaltinamajai 2019-08-29 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. D. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.l. 116-117), iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktinis įrodymas – CD diskas su garso įrašu, esantis byloje (I t., b. l. 61), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Iš D. M. priteistinos pašto išlaidos valstybei (I t. pažyma, BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, uždraudžiant D. M. per bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja S. B. ir jos šeimos nariais ir uždrausti D. M. lankytis nukentėjusiosios S. B. gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini) .

Į atliktą bausmę kaltinamajai įskaityti 1 parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, ir laikyti ją atlikusią 2 laisvės apribojimo dienas.

D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Priteisti nukentėjusiajai S. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) , iš D. M. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) padarytai neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš D. M. priteisti 8,95 Eur (aštuonis eurus 95 ct) pašto išlaidų valstybei.

Daiktinį įrodymą – CD diską su garso įrašu, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas Dainius Strautininkas