- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- I-2953-821/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Iveta Pelienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. N. su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018-04-04 sprendimą Nr. 1A-143 ir atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-11-08 sprendimo Nr. 2TR-19-0035 paduoti.
Skunde paaiškina, kad Departamentas ginčijamu sprendimu atsisakė atnaujinti jam skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-11-08 sprendimo Nr. 2TR-19-0035 padavimo terminą. Mano, kad terminą skundui pateikti praleido dėl rimtos priežasties – ligos, kuri truko laikotarpiu nuo 2017-10-17 iki 2017-12-22, t. y. daugiau kaip du mėnesius.
Pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (skundžiamas 2017-11-08 sprendimas pareiškėjui įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d., apskundimo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 26 d.), įstatymo nustatyto 20 d. apskundimo termino eigos metu ir egzistavo būtent tokios aplinkybės, nepriklausančios nuo jo valios bei sukliudžiusios jam laiku paduoti skundą, – pareiškėjo liga. Departamentui kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą pateikė visus medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad sirgo ir buvo gydomas (taikyti operacinis, reabilitacinis, medikamentinis gydymas) laikotarpiu nuo 2017-10-17 iki 2017-12-22, t. y. daugiau kaip du mėnesius. Minėtu laikotarpiu jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kurie taip pat buvo pateikti Muitinės departamentui kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas skundžiamame sprendime nurodo, jog pareiškėjas sirgo ne visą ginčui aktualų laikotarpi, o iki 2017 m. gruodžio 22 d., kai tuo tarpu apskundimo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 26 d. Atsikirsdamas pažymi, kad 2017 m. gruodžio 23–26 d. buvo ne darbo, šventinės dienos, tad nors dar sirgo, tačiau ne darbo ir šventinėmis dienomis nedarbingumo pažymėjimas nebuvo tęsiamas ir nebuvo jam išduotas dėl tos priežasties, kad į darbą vykti nereikėjo. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, kad jis sirgo ir buvo nedarbingas iš esmės nepertraukiamai visą ginčui aktualų laikotarpį, kad būtent objektyvios aplinkybės – sveikatos būklė neleido jam laiku pasirūpinti savo teisėmis bei teisėtais interesais ir paduoti skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 12–14) nurodo, kad pareiškėjas neginčija, jog Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą gavo 2017 m. gruodžio 5 d., tačiau jis nebuvo apskųstas per teisės aktuose nustatytą 20 dienų laikotarpį nuo gavimo dienos.
Pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymas nustato prievolę mokesčių mokėtojui prašymą praleisto skundo padavimo termino atnaujinimui pagrįsti, jame nurodant objektyvias priežastis, sutrukdžiusias laiku paduoti skundą centriniam mokesčių administratoriui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis apskundimo termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios objektyvios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią, atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios (stichinės nelaimės, asmens liga ir pan.), įvertinant, ar pats asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas ir rūpestingas, ar priešingai, savo teises įgyvendina aplaidžiai ir nerūpestingai. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto apskundimo termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises. Paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio ir nepriklauso nuo asmens valios.
Pabrėžia, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d., todėl jo apskundimo terminas baigėsi 2017 m. gruodžio 26 d., o skundas Muitinės departamentui paduotas tik 2018 m. kovo 15 d., praėjus daugiau kaip trims mėnesiams po apskundimo termino pabaigos. Pareiškėjo argumentus, jog skundo „padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ligos“ laiko nepagrįstais, kadangi iš su prašymu pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad pareiškėjas sirgo ne visą ginčui aktualų laikotarpį, o iki 2017 m. gruodžio 22 d. Taigi, skundas Muitinės departamentui paduotas beveik po trijų mėnesių po nedarbingumo dėl ligos pabaigos (2017-12-22), prašyme nenurodant ir nepagrindžiant tokio delsimo priežasčių. Toks pareiškėjo nemotyvuotas poelgis negali būti pripažintas rūpestingu ar apdairiu, o nurodytos aplinkybės pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Apribotais skundų padavimo terminais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 61–63) iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsakovas savo atsiliepime. Papildomai nurodo, kad nei Lietuvos teisės aktai, nei Departamento sprendimas nepaneigia pareiškėjo teisės apskųsti priimtą jo atžvilgiu sprendimą. Apie galimybę skųsti muitinės sprendimą pareiškėjas buvo informuotas. Mano, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo skundui paduoti priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomos svarbiomis Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta nustatyta tvarka (b.l. 69).
Atsiliepimas
Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir pareiškėjo skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2017-11-08 sprendimu Nr. 2TR-19-0035 (b. l. 52-57) pripažino pareiškėją K. N. ir kitus asmenis (S. Č., A. Ž., V. B.) solidariai atsakingais skolininkais ir įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 27525 Eur muito, 191321 Eur PVM, 87538 Eur baudą bei apskaičiuotas delspinigių sumas: 1257 Eur muito delspinigių, 172572 Eur PVM delspinigių.
Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu 2018-03-16 skundu (b.l. 21-27) kreipėsi į Departamentą dėl šio sprendimo panaikinimo, kartu pateikdamas prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo (b.l. 18-20) ir nurodydamas, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – ligos (b.l. 28-50).
Byloje ginčijamu 2018-04-04 sprendimu Nr. 1A-143 (b.l. 15-16) Departamentas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir jį grąžino pareiškėjui, nurodydamas, jog pareiškėjas sirgo ne visą ginčui aktualų laikotarpį, o iki 2017-12-22, tačiau skundas buvo paduotas po trijų mėnesių.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. pareiškėjas neginčija, kad yra praleidęs terminą pateikti skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo. Ginčas kilo dėl praleisto termino skundui dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo atnaujinimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo (toliau – ir MAĮ), kurio 152 str. 1 d. nustatyta, kad skundas centriniam mokesčių administratoriui turi būti paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų po to, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kurį mokesčių mokėtojas skundžia. MAĮ 152 str. 3 d. be kita ko nustatyta, kad mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas, o kartu su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas.
Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. pareiškėjui prašyme nurodžius, jog teritorinės muitinės sprendimą gavo 2017-12-05 terminas pareiškėjo skundui pateikti suėjo 2017-12-26. Pareiškėjas prašymą ir skundą per Vilniaus teritorinę muitinę pateikė 2018-03-16, t. y. terminas skundui dėl Vilniaus teritorinės muitinės Ataskaitos buvo praleistas apie tris mėnesius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nustatęs, kad MAĮ nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurioms esant būtų suteikta galimybė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Tai ikiteisminei mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai įstatymų leidėjo suteikta diskrecijos teisė. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, nurodytas aplinkybes, nagrinėja, ar yra pakankamas pagrindas suteikti teisę, kuria nepasinaudota per nustatytą laiką, t. y. teisę apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimą ir taip pradėti mokestinį ginčą. Tai turi būti atliekama pagal vidinį viešojo administravimo subjekto įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, paisant administracinių teismų formuojamos praktikos šios kategorijos arba analogiškose bylose (2010-11-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1154/2010, 2014-06-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1488/2014, 2016-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3590-575/2016).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo neatnaujino termino skundui dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo paduoti, neįvertino tos aplinkybės, jog jis sirgo ir buvo gydomas daugiau kaip du mėnesius (laikotarpiu nuo 2017-10-17 iki 2017-12-22). Taip pat pažymi, jog 2017 m. gruodžio 23–26 d. buvo ne darbo, šventinės dienos, tad nors dar sirgo, tačiau ne darbo ir šventinėmis dienomis nedarbingumo pažymėjimas nebuvo tęsiamas ir nebuvo jam išduotas dėl tos priežasties, kad į darbą vykti nereikėjo.
Vadovaujantis MAĮ 152 str. 3 d., mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Taigi, būtina sąlyga praleistam terminui atnaujinti yra tai, jog turi egzistuoti svarbios priežastys, kurios sutrukdė asmeniui nustatytu laiku paduoti skundą dėl atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimo. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis yra pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-573/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-757/2010 ir kt.). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo yra atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas prašymas atnaujinti praleistus terminus, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą (pvz., LVAT 2008-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo, turi būti įvertintos teisinės pasekmės ir atsižvelgta į tai, jog nepagristai atnaujinus terminą, gali būti pakenkta susiklosčiusiam teisinių santykių stabilumui, tačiau nepagrįstai atsisakius terminą atnaujinti, gali būti užkirstas kelias į teisminę gynybą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas stacionare buvo gydomas laikotarpiu nuo 2017-10-17 iki 2017-10-26 (b.l. 41-46), nuo 2017-10-26 iki 2017-11-13 jam buvo skirtas reabilitacinis gydymas (b.l. 47,48), o vėliau pareiškėjas buvo nedarbingas nuo 2017-11-14 iki 2017-11-27 (b.l. 48,50). Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo gydomas ambulatoriškai nuo 2017-12-01 iki 2017-12-22 (29-38) ir dinamikoje būklei gerėjant nedarbingumo pažymėjimas buvo užbaigtas (b.l. 39). Pareiškėjas prašyme Departamentui ir skunde teismui nurodo, jog terminą skundui pateikti praleido, nes sirgo ir buvo gydomas nuo 2017-10-17 iki 2017-12-22.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje liga paprastai pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo gydomas nuo 2017-10-17 iki 2017-12-22. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, jog nuo 2017-12-01 pareiškėjas buvo gydomas ambulatoriškai, 2017-12-22 jo būklė buvo pagerėjusi, todėl nedarbingumas nebuvo tęsiamas (b. l. 39). Tai leidžia teismui padaryti išvadą, jog po 2017-12-22 pareiškėjo sveikata neribojo pareiškėjo galimybių pačiam ar per įgaliotus asmenis kreiptis į Departamentą. Aplinkybė, kad laikotarpiu po nedarbingumo pabaigos buvo šventinis laikotarpis, savaime negali būti pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, juolab, kad jis tęsėsi iki 2017-12-26, o pareiškėjas su prašymu ir skundu į Departamentą kreipėsi tik 2018-03-16.
Kitų priežasčių, kurios sutrukdė pareiškėjui paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą ar iškarto išnykus priežastims kliudžiusioms jį pateikti, pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nenurodė. Įvertinus tai, teisėjų kolegija pritaria Departamento padarytai išvadai, kad pareiškėjo nurodytos skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės nelaikytinos objektyviomis, pagrįstomis ir pateisinančiomis skundo padavimo termino praleidimą po 2018-12-22 iki 2018-03-16 kreipimosi į Departamentą.
Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju skundo padavimo termino praleidimo trukmė yra žymi (du su puse mėnesių). Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, Departamentas pagrįstai sprendė, jog nėra svarbių priežasčių, sudarančia pagrindą šį terminą atnaujinti.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Departamento rajono skyriaus 2018-04-04 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, pagrindų jo naikinimui nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas aktas paliktinas galioti, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo ir atnaujinti terminą skundui pateikti, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1 p., 132 str.1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.