Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. N. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria įtariamajam D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 157 str. 1 d.

D. N. įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su D. Č. , V. M. ir kitais nenustatytais asmenimis, iš anksto susitaręs su jais verbuoti, pirkti ir parduoti J. K. darbui prostitute Ispanijos Karalystėje, vykdė nusikalstamą veiką – J. K. verbavimą, laikymą nelaisvėje, gabenimą ir pardavimą, siekdamas, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jos prostitucijos, o būtent: laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. gruodžio mėnesio, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis D. Č. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios J. K. pažeidžiamumu ir priklausomumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, jos psichine negalia bei, panaudodamas apgaulę – nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėdamas gerai apmokamą darbą užsienyje prie daržovių, žinodamas, kad J. K. yra 17 metų vaikas (gimusi (duomenys neskelbtini)), užverbavo ją vykti į Ispaniją. Nukentėjusiajai sutikus, iki išvykimo jis kartu su D. Č. apgyvendino ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), padėjus V. M. jai susitvarkyti kelionės dokumentus, sumokant mokestį už paso išdavimą ir padedant išsiimti pasą, po ko, veikdamas kartu su D. Č. ir V. M. , prie (duomenys neskelbtini), išvežė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, nugabendamas nukentėjusiąją į Ispanijos Karalystę, (duomenys neskelbtini) miestą, kur perleido ją nenustatytam asmeniui, kuris, panaudodamas fizinį smurtą ir psichinę prievartą jos atžvilgiu, tokiu būdu atėmus galimybę priešintis, siekdamas pasipelnyti iš J. K. prostitucijos, laikė ją nelaisvėje, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute.

D. N. 2011 m. spalio 4 d. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutartimi D. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. To paties teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nurodoma, kad baudžiamoji byla yra ypatingai sudėtinga ir didelės apimties, įtarimai pateikti trims asmenims, nukentėjusiaisiais pripažinti du asmenys, nusikalstamos veikos darytos ir Lietuvoje, ir Ispanijos Karalystėje, todėl bendradarbiaujama su užsienio teisėsaugos institucijomis, daromi didelės apimties dokumentų vertimai į lietuvių kalbą.

Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d. numatyta, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad D. N. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įtariamojo gynėjas pažymi, kad D. N. , nors ir nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau turi pastovią gyvenamąją vietą, kartu su sugyventine nuomojasi butą, būdamas laisvėje D. N. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį – gyveno iš santaupų, jį rėmė tėvai, dirbo jo sugyventinė, anksčiau D. N. gyveno ir dirbo užsienyje, tačiau į Lietuvą grįžo 2008 m. ir jokių jo ryšių užsienyje nėra likę. Todėl, anot gynėjo, vien tik gresianti griežta bausmė, negali būti pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę įtariamajam. Gynėjo teigimu, nepagrįstas yra ir pirmosios instancijos teismo nurodyto Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimas, kadangi tiek nukentėjusioji J. K. , tiek kiti asmenys byloje apklausti net po keletą kartų, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad D. N. galėtų kaip nors juos paveikti. Anot gynėjo, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad D. N. , būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Nors praeityje D. N. yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Įtariamojo gynėjo nuomone, kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti D. N. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. N. gynėjo skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. N. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė. Įtariamojo gynėjas skunde neigia D. N. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, akcentuoja tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys – įtariamojo D. Č. , nukentėjusiųjų J. K. , V. J. , liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, dokumentuose gautuose iš Ispanijos Karalystės užfiksuoti faktiniai duomenys bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti D. N. jam inkriminuojamų pavojingų visuomenei veikų padarymu. Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nevertina visų bylos įrodymų dinamikos proceso metu, įrodymų surinkimo aplinkybių, nesprendžia D. N. kaltės klausimo iš esmės, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, tačiau tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įarti D. N. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam kardomąsias priemones, tame tarpe ir suėmimą.

Panevėžio apygardos teismas pratęsė D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs visus, Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdys procesui (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 2 p.), darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Skiriant arba pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Kardomoji priemonė – suėmimas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. D. N. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimą kategorijai, už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. D. N. praeityje teistas, D. N. įtariamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padaręs veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, įtariamojo vaidmuo darant inkriminuojamą nusikaltimą nebuvo antraeilis. Byloje yra duomenų, jog įtariamasis turi ryšių užsienyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. N. neturi pastovios gyvenamosios vietos, iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl šios aplinkybės, taip pat nusikalstamos veikos, kurios padarymu D. N. įtariamas šioje baudžiamojoje byloje, pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad iš nusikalstamų veikų įtariamasis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, D. N. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. bei 3 p. numatytus suėmimo skyrimo pagrindus. Šių pagrindų buvimo nešalina ir įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis turi sugyventinę, su kuria nuomojasi butą, t. y. pastovią gyvenamąją vietą, gyveno iš santaupų, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas arba pratęstas, jei yra duomenų, kad įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Susipažinus baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad byloje yra duomenų, jog D. N. per kitus asmenis bandė paveikti nukentėjusiąją, kokius ji turi duoti parodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neužtikrinus D. N. visiškos izoliacijos, įtariamasis gali trukdyti procesui.

Lietuvos Respublikos BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 str.). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš bylos duomenų matyti, kad įtarimai šioje byloje pareikšti trims asmenims, byloje nukentėjusiosiomis pripažintos dvi merginos, su visais įtariamaisiais atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatytomis priemonėmis fiksuojami visų įtariamųjų kaltumo įrodymai, atliekami kiti būtini procesiniai veiksmai. Be to, nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariami asmenys šioje baudžiamojoje byloje, buvo daromos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Ispanijos Karalystėje, todėl, atliekant ikiteisminį tyrimą, bendradarbiaujama su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis, siunčiami ir gaunami dokumentai užsienio kalba, atliekami dokumentų vertimai. Byloje nėra duomenų iš, kurių būtų matyti, kad ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas, ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami be pertraukų. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byla, kurioje D. N. įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, atitinka didelės apimties ir ypatingo sudėtingumo kriterijus, todėl D. N. suėmimo terminas pratęstas ilgesniam nei šešių mėnesių terminui teisėtai ir pagrįstai.

Nepagrįstas yra įtariamojo gynėjo skundo argumentas, kad Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas P.Šimkus negalėjo spręsti įtariamajam D. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimo. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia tam pačiam teisėjui nagrinėti skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jos termino pratęsimo klausimas ir spręsti klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas įtariamajam D. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Įtariamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

įtariamojo D. N. gynėjo skundą atmesti.