- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-1445-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Marijonas Greičius
- Ieškovas
- AB „Axis Industries“
- Atsakovas
- UAB „Giedra“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Axis Industries“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo AB „Axis Industries“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo AB „Axis Industries“ ieškinį atsakovui UAB „Giedra“,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovas AB „Axis Industries“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė iš atsakovo UAB „Giedra“ priteisti 6599 Lt skolos, 145,18 Lt delspinigių už praleistą prievolės įvykdymo terminą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, leidžiant atsiskaityti su juo, o jų nesant – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, o nesant nekilnojamojo turto – kilnojamąjį turtą arba turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad jo reikalavimas yra pakankamai didelis, atsakovas elgėsi nesąžiningai, nepaiso raginimų atsiskaityti, vengia atsiskaityti už atliktus darbus, laiku nevykdo savo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Dėl to yra pagrindas manyti, jog atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga ir žinodamas apie pareikštą reikalavimą bei siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, gali perleisti savo turtą ir/ar pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Todėl yra realus pavojus, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas, teismui priėmus palankų sprendimą, gali pasunkėti arba tapti negalimas. Dėl šių priežasčių taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovo AB „Axis Industries“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas, įvertinęs ieškovo prašymą, ieškinio sumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, jog netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad įstatymas besąlygiškai nesieja prievolės neįvykdymo fakto su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, todėl spręsdamas dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, jis vertina turimus duomenis apie tikėtiną skolininko turtinių galimybių santykį su reikalavimo suma, abstrakti tikimybė, jog atsakovas gali siekti apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą egzistuoja visuomet, tačiau tai nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad vien tik iškeltos civilinės bylos faktas nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko turtui.
Ieškovas AB „Axis Industries“ atskiruoju skundu prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino CPK 144 str. 1 d., dėl to nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK 144 str. 1 d. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu nurodo numanomą galimybę, kad atsakovas gali vengti įvykdyti būsimą teismo sprendimą, t. y. jis turi įrodyti ir pagrįsti, jog yra pakankamai aplinkybių, leidžiančių manyti, jog atsakovas gali vengti įvykdyti teismo sprendimą. Akivaizdu, jog jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovas tikrai vengs vykdyti teismo sprendimą, pateikti yra neįmanoma, nes atsakovo elgesys ateityje priklauso tik nuo atsakovo valios ir sąžiningumo. Jam yra prieinama tik ribotos apimties valstybės įstaigų turima informacija apie atsakovą, tačiau iš privačių fizinių ir juridinių asmenų jis neturi teisės gauti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį. Jeigu jis prašytų teismo išreikalauti šiuos duomenis, tai užtruktų ilgą laiką, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netektų prasmės, kita vertus, antstoliui yra suteikti platūs įgaliojimai surasti, aprašyti ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jis atsižvelgė į tai, kad 2008 m. atsakovo apyvarta, pelnas, pardavimų pajamos akivaizdžiai sumažėjo, lyginant su 2007 m., ir atsižvelgiant į besitęsiančią ekonominę krizę matytina, kad ir toliau blogėja. Atsakovas jau ilgą laiką nebevykdo įsipareigojimų jam, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad sužinojęs apie jam pareikštą reikalavimą gali imtis priemonių bei nesąžiningų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio suma yra didelė, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją ir tai, jog atsakovo finansinė padėtis per 2008 m. kardinaliai pablogėjo. Dėl to teismas turėjo pakankamą pagrindą preziumuoti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atsakovas UAB „Giedra“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas, vadovaudamasis jo 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentais, nepagrįstai teigia, kad 2008 m. jo apyvarta, pelnas ir pardavimai akivaizdžiai sumažėjo, nes sumažėjo tik kai kurie atsakovo nurodyti rodikliai ir tai ne akivaizdžiai, kaip nurodo apeliantas. Kai kurių rodiklių sumažėjimas yra objektyviai susijęs su statybų verslo žlugimu šalyje, tačiau jis ir toliau vykdo savo ūkinę – komercinę veiklą, nors kai kurie rodikliai ir sumažėjo, tačiau jų dydžiai išliko dideli. Ieškinio suma yra ženkliai maža pagal jo 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, o ne didelė, kaip nurodo ieškovas. Be to, ieškovo pateiktas ieškinys yra nepagrįstas, ieškovas elgiasi nesąžiningai, nes pagal ginčo esmę jis yra permokėjęs ieškovui 26138,36 Lt.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo AB „Axis Industries“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovas prašyme dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nenurodė konkrečių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs faktinį ir teisinį pagrindą taikyti civilinėje byloje ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos dokumentų matyti, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 6599 Lt skolos, 145,18 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo pagal ieškovo AB „Axis Industries“ ieškinį atsakovui UAB “Giedra“. Pirmosios instancijos teismas 2010-05-17 nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti ieškinio vertės atsakovo pinigines lėšas, nekilnojamąjį, kilnojamąjį, kadangi ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, nepateikė jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, konstatavo, kad reikalavimo suma juridiniam asmeniui nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu konstatuota, jog ieškovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, duomenimis, argumentais, o vien tai, kad buvo iškelta civilinė byla dėl 6599 Lt skolos, nesudarė pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Taip pat ši teisės norma, įtvirtindama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai reiškia, kad įstatymas suteikia teismui teisę kiekvienu konkrečiu atveju spręsti, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal pareikštą prašymą. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, tik sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių. Įstatymas nenumato, kad teismas privalo kiekvienu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant ieškovo prašymui, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas, jog ieškovas neprivalo pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Dėl to nepripažinti pagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi pernelyg griežtais kriterijais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikiui nustatyti. Ieškovo pirmosios instancijos teismui nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesąžiningai vengia vykdyti savo piniginę prievolę, nevykdo įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl yra tikimybė, kad atsakovas vengs vykdyti ir teismo sprendimą, neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas vengs įvykdyti būsimą teismo sprendimą, kaip teigia apeliantas, bet nurodė, kad ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti, t. y. pirmosios instancijos teismas nereikalavo, jog būtų objektyviais įrodymais įrodyta, kad atsakovas tikrai nevykdytų būsimo teismo sprendimo. Vien tai, kad ieškovui buvo kilusi abejonė dėl atsakovo mokumo dėl to, kad atsakovas nevykdo piniginės prievolės, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad buvo būtinybė taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas turėjo galimybę su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti duomenis iš viešų registrų – juridinių asmenų, nekilnojamojo turto, turto arešto registrų – apie atsakovo UAB „Giedra“ finansinę (materialinę) padėtį, iš kurių pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs spręsti apie atsakovo UAB „Giedra“ mokumą, kitų atsakovo kreditorių reikalavimu atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
CPK 306 str. 3 d., 338 str. nustatyta, kad apeliantas su atskiruoju skundu turi pateikti įrodymus, kuriais grindžia teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė atsakovo UAB „Giedra“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2008 m., kuriais grindžia itin pablogėjusią atsakovo finansinę padėtį, būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010). Iš su atskiruoju skundu pateikto atsakovo UAB „Giedra“ 2008-12-31 balanso matyti, kad įmonės turtas tuo metu iš viso sudarė 9 040 166 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 577 891 Lt, tuo metu UAB „Giedra“ dirbo pelningai, tai yra jos grynasis pelnas siekė 312 910 Lt. Atsižvelgiant į šiuos atsakovo 2008 m. finansinius rodiklius, nepripažintini pagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog atsakovo finansinė padėtis yra tokia, kad yra grėsmė, jog atsakovas neturės galimybių įvykdyti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo, kad ieškinio suma yra didelė atsakovui. Kitų įrodymų, aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ši suma yra didelė veiklą vykdančiam juridiniam asmeniui (atsakovui), apeliantas nepateikė.
Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl to, kad ieškovas pateiktu prašymu nepagrindė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas vengs įvykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad yra iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo, nes atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovu, nėra pagrindas konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie atsakovo turtinę padėtį, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 3 d.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atskirojo skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovo atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovo AB „Axis Industries“ į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo AB „Axis Industries” 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.