- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-1246-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02581-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei J. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (ieškovo procesinių teisų perėmėjas- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę J. M., valstybiniame žemės sklype, esančiame šalia jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriauti apie 2,00 m aukščio metalinių strypų tvorą bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y., valstybiniame žemės sklype, esančiame šalia jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriauti apie 2,00 m aukščio metalinių strypų tvorą išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės J. M..
Nurodė, kad atsakovė J. M., pažeisdama Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr.184 (Žin. 2002, 43-1639) 12.4.2 ir 12.4.4 papunkčius, be projekto, kuriam raštu butų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, pasistatė II grupei priskirtiną nesudėtingą statinį, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutrikimo. 2009-08-03 atsakovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (100)-11.39-10, 2009-08-21 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (100)-11.46-09, 2009-11-16 nutarimu Nr. (101)-11.46-8 administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovei J. M. buvo paskirta 1100 Lt administracinė nuobauda už padarytą pažeidimą pagal surašytą savavališkos statybos aktą. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009-11-16 reikalavime Nr. (100)-11.55-1876 Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d. l p. nuostatomis nustatė pažeidėjai J. M. terminą iki 2010-03-10 likviduoti savavališkos statybos padarinius, t.y. savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ant valstybei priklausančios žemės. Šio reikalavimo atsakovė neįvykdė ir 2010-06-21 patikrinus ginčo objektą buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. FAK-53, kuriuo konstatuota, kad tvora nenugriauta ir reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo nėra įvykdytas.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.
Teismas įpareigojo atsakovę J. M. per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. valstybiniame žemės sklype, esančiame šalia jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nugriauti apie 2,00 m aukščio metalinių strypų tvorą ir sutvarkyti statybvietę.
Atsakovei J. M. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, teismas leido ieškovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y., valstybiniame žemės sklype, esančiame šalia J. M. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriauti apie 2,00 m aukščio metalinių strypų tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės J. M..
Teismas pažymėjo. jog remiantis CK 4.103 str. 1 d., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 str. nustato, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, taip pat turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statinio statyba yra statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.
Nagrinėjamos bylos atveju, pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, konstatavo savavališkos statybos faktą, t.y. kad atsakovė, neturėdama nustatyta tvarka normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų (supaprastinto nesudėtingo statinio projekto, kuriam raštu pritarė įgalioti valstybės tarnautojai), savavališkai įrengė metalinių strypų apie 2,0 m aukščio tvorą valstybinėje žemėje, esančioje šalia J. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" patvirtinto aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.Dl-243 (Žin.2007, 53-2055), jeigu pastatyti nesudėtingi statiniai neturint nustatyta tvarka parengto supaprastinto statinio projekto su galiojančiais įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, tai laikoma savavališka statinio statyba. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko, kad ginčijama tvoros dalis yra pasistatyta valstybinėje žemėje, dokumentų, patvirtinančių, kad yra sudarytas supaprastintas nesudėtingo statinio projektas, patvirtintas įgaliotų pareigūnų, nepateikė, todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus teismas konstatavo, jog atsakovės metalinių strypų apie 2,0 m. aukščio tvoros statyba valstybinėje žemėje yra savavališka.
Savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja LR Civilinio kodekso 4.103 straipsnis ir Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" patvirtintas aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr.Dl-243.
Žemesnės instancijos teismas
Statybos įstatymo 27 str. nustato, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atlieka statybos valstybinę priežiūrą ir nustačiusi, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imasi įstatymų nustatytų priemonių pažeidimams pašalinti. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal šio Statybos įstatymo jiems priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų:1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statinio statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai statomą ar pastatytą statinį arba savavališkai statomą ar pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas (Statybos įstatymo 28 str. 2 d.).
2009-11-16 reikalavimu Nr. (100)-11.55-1876 „Dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo“ atsakovei buvo nustatytas keturių mėnesių terminas pašalinti savavališkos statybos pasekmes. Atsakovė nepašalino savavališkos statybos pasekmių nei per nustatytą keturių mėnesių terminą, nei vėliau. Be to atsakovė J. M. neskundė, neginčijo nei vieno iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos surašytų administracinių aktų - 2009-08-03 savavališkos statybos akto, 2009-08-21 administracinio teisės pažeidimo protokolo, 2009-11-16 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, 2009-11-16 reikalavimo „Dėl savavališkų statybos padarinių pašalinimo“.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės argumentus, kad sužinojusi, jog tvora pastatyta ant valstybinės žemės, ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad savavališkai pastatyta tvora ant valstybiniam fondui priklausančios žemės būtų kuo skubiau įteisinta išperkant iš valstybės žemės sklypą, tačiau vien dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojų aplaidumo, laiku nespėjo įteisinti tvoros teisėtumo, teismas vertino kritiškai, nes jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, iš kurių matyti, kad pirmą kartą atsakovė su prašymu išpirkti valstybinę žemę kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių 2002 metais (b.l.32); nuo 2002 metų iki 2009-01-16 atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti ar jos prašymas yra išnagrinėtas, ar būtina pateikti kažkokius papildomus dokumentus reikalingus prašyme išdėstytam klausimui spręsti ir pan., t.y. nebuvo pakankamai rūpestinga.
CK 4.103 str. 3d. 2 p. nustato, kad teismas savo sprendimu gali: įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Jeigu statytojas per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyto reikalavimo, statinys teismo sprendimu nugriaunamas statytojo lėšomis (CK 4.103 str. 5d.).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, atsakovė nepateikė jokių ieškinyje išdėstytas aplinkybes paneigiančių duomenų, todėl ieškinys tenkintinas. Kadangi ieškinyje ieškovas nenustatė termino savavališkos statybos padariniams pašalinti, teismas nustatė dviejų mėnesių terminą.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį netenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė iš karto po to, kai sužinojo, kad žemės sklypo, kuriame pastatyta tvora klausimas dar nėra išspręstas, aktyviai ėmėsi visų veiksmų, kad savavališkai pastatyta tvora ant valstybiniam fondui priklausančios žemės būtų kuo skubiau įteisinta išperkant iš valstybės šį žemės sklypą, tačiau dėl VAVA darbuotojų aplaidumo atsakovė nesugebėjo įteisinti tvoros statybų per kuo trumpesnį laiką;apeliantei suprantama, kad šiame ieškinyje aptariamos tvoros dalis yra pastatyta neteisėtai, kadangi ji stovi valstybinėje žemėje. Tačiau teismui yra pateikti itin svarūs įrodymai, kad savavališkos statybos padariniai kilo ne tik dėl apeliantės, tačiau ir dėl savivaldos institucijos didelio aplaidumo – per 10 metų ši institucija nesugebėjo priimti sprendimo dėl valstybinės žemės išpirkimo. Tačiau vien savavališkos statybos fakto nustatymas nėra teisinis pagrindas įpareigoti statinį griauti. Teigia, kad 2010 m. Statybos įstatyme yra aiškiai nurodyta, kad jei savavališkos statybos atveju yra galimybė gauti statybos leidimą, statinys negriaunamas. Apeliantės teigimu, ši įstatymo nuostata, bei atsakovės pateikti faktiniai duomenys leidžia teigti, kad yra visos galimybės gauti statybos leidimą. Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM raštu nurodė, kad pritaria atsakovės prašomo įsiterpusio žemės sklypo, esančio greta atsakovei nuosavybės teise priklausančio 0,12 ha bendro ploto namų valdos žemės sklypo formavimui ir privatizavimui. Taip pat nurodė, kad kartu su prašymu dėl sklypo pirkimo, turi pateikti Vilniaus rajono savivaldybės sprendimą, kuriame būtų nurodyta, kad atsakovei leista pirkti papildomą žemės sklypą. Atsižvelgdama į šį nurodymą, apeliantė 2010-11-24 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę su prašymu parduoti įsiterpusį žemės sklypą. Iš to seka, kad šiuo metu yra įvykdytos visos sąlygos tam, kad būtų įteisintas savavališkas statinys, todėl šis statinys neturi būti griaunamas;teigia, kad Valstybinės planavimo ir statybos inspekcijos 2009-11-16 nutarimas buvo skųstas, tačiau suėjus nustatytam apskundimo terminui, kurį apeliantė praleido dėl svarbių priežasčių. Nutarime administracinio pažeidimo byloje buvo aiškiai nurodyta, kad šį nutarimą atsakovė gali skųsti teismui, tačiau nieko neužsiminta apie reikalavimą griauti statinį. Reikalavime nugriauti statinį nepateikta jokios informacijos apie tai, kad šis reikalavimas gali būti apskųstas. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantės teiginį, kad ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad savavališkai pastatyta tvora būtų įteisinta, įvertino kritiškai. Teigia, kad kreipiantis į valstybės ar savivaldos institucijas yra aiškiai nurodoma, kokie prašymai bei dokumentai turi būti patiekiami. Pateikus šiuos dokumentus ne kartą buvo skambinta juos nagrinėjančioms tarnautojoms, tačiau visuomet būdavo gaunamas vienas atsakymas – tokio pobūdžio prašymų labai didelis kiekis, todėl prašymas bus išnagrinėtas tik po didelio laiko tarpo. Nurodo, jog teismas atkreipė dėmesį į atsakovės nepakankamą nerūpestingumą, tačiau visiškai neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų neteisėto aplaidumo, kuris pasireiškė ne tik nustatytų prašymų nagrinėjimo terminų nesilaikymu, bet ir pateiktų dokumentų neišsaugojimu. Apeliantės nuomone, Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė visus teisės aktų reikalavimus reglamentuojančius žemės tvarkymo klausimu, dėl ko nebuvo savalaikiai sutvarkyti šiame ieškinyje aptarto žemės sklypo dalies privatizavimo klausimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-11-03 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad teismas nustatė, jog valstybiniame žemės sklype, esančiame šalia atsakovės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, neturėdamas žemės savininko raštiško sutikimo ir normatyviniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų, atsakovė pastatė apie 2 m. aukščio metalinių strypų tvorą. Tuo pažeisdama Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu buvo pagrįstos savavališkos statybos aplinkybės rašytiniais įrodymais, o ir pati atsakovė pripažino tą faktą. Ieškovas pastebi, kad skunde atsakovė neginčija, kad veikė savavališkai, neturėdama valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, tačiau nurodo, kad ji ėmėsi visų įmanomų veiksmų, jog būtų išspręsti žemės privatizavimo klausimai. Ieškovas laiko, kad teismas sprendime tinkamai įvertino visas aplinkybes ir nurodė, kad atsakovės argumentai, jog sužinojusi, kad tvora pastatyta ant valstybinės žemės ėmėsi visų veiksmų, kad savavališkai pastatyta tvora ant valstybiniam fondui priklausančios žemės būtų kuo skubiau įteisinta, vertinti kritiškai, nes byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Nurodo, jog nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kad paskyrus ir sumokėjus administracinę nuobaudą asmuo yra ne tik nubaudžiamas administracine tvarka, bet ir pašalinamos savavališkos statybos pasekmės. Be to, faktas, kad ilgą laiką dėjo pastangas įsigyti valstybinės žemės sklypą neatleidžia nuo atsakomybės už neteisėtą statybą valstybinėje žemėje. Atsižvelgiant į tai, kad savavališka statyba pažeidžiami valstybės interesai, susiję su viešomis erdvėmis, teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas nugriauti valstybinėje žemėje pastatytą tvorą yra adekvatus ir atitinka taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat paduotu apeliaciniu skundu byloje, nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Byloje nustatyta, kad apeliantė, pažeisdama statybos tvarką reglamentuojančius teisės aktus, t.y. neturėdama teisėto pagrindo naudotis valstybine žeme (neturėdama nuosavybės teisės ar valdymą kitais įstatymuose numatytais pagrindais suteikiančio dokumento), taip pat, neturėdama supaprastinto nesudėtingo statinio projekto, kuriam raštu būtų pritarę įgalioti valstybės tarnautojai, metaline tvora aptvėrė ne tik jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, bet ir dalį valstybinės žemės sklypo; per nustatytą terminą atsakovė savavališkos statybos padarinių nepašalino.
Apeliaciniu skundu nėra ginčijama teismo išvada, kad valstybinio žemės sklypo aptvėrimas tvora yra savavališka statyba, tačiau, apeliantės manymu, teismas neturėjo priimti sprendimo dėl statinio (tvoros) nugriovimo, kadangi yra galimybė savavališkos statybos padarinius pašalinti kitais būdais, būtent, yra galimybė statybą įteisinti, išperkant iš valstybės žemės sklypą, kuris yra aptvertas tvora.
Šiuos apeliantės argumentus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą, jau galiojo Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija (įsigaliojusi nuo 2010 m. spalio 1 d.), kuri tam tikrais aspektais naujai (lyginant su savavališkos statybos akto surašymo bei reikalavimo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pateikimo atsakovei momentu) sureglamentavo savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus. Būtent, šioje aptariamos teisės normos redakcijoje jau yra numatyta galimybė atlikti neteisėtos statybos įteisinimą, numatytos tokio įteisinimo sąlygos, be to, netgi po to, kai savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti ir yra pareikštas ieškinys dėl tokio statinio nugriovimo, įstatymas numatė galimybę teismui priimti alternatyvius sprendimus, būtent, remiantis Statybos įstatymo 28 str. 7 d., teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Tai reiškia, jog pasikeitęs teisinis reglamentavimas suteikė teismui galimybę nuspręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje savavališkas statinys turi būti griaunamas, ar yra galimas jo įteisinimas, atlikus tam tikrus veiksmus. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tvoros gyvenamojoje vietovėje nugriovimo klausimas. Teritorija, kurioje atlikta savavališka statyba, pagal bylos duomenis, nėra priskiriama prie saugomų teritorijų. Tokioje situacijoje nėra pagrindo vertinti, kad savavališka statyba buvo sukeltos itin neigiamos pasekmės aplinkai ar visuomenės interesams, kad statinys besąlygiškai turėtų būti griaunamas. Pagal pateiktus į bylą planus, kitus rašytinius įrodymus, matyti, kad kitiems asmenims žemės sklypas toje vietoje, kurią neteisėtai aptvėrė atsakovė, negalėtų būti suformuotas, atsakovė yra pateikusi prašymą dėl papildomo žemės sklypo pirkimo (b.l. 35), Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2010-05-10 raštu persiuntė apeliantės prašymą su pateiktomis kadastrinių matavimų bylomis Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo kontrolės skyriui suderinimui (b.l. 40), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, turėjo svarstyti ar nėra pagrindo bei galimybės leisti atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, t.y. ar negalima nagrinėjamoje byloje taikyti alternatyvų griovimui pažeistos teisės gynimo būdą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į teisės aktuose numatytą savavališkos statybos įteisinimo galimybę, į tai, kad atsakovė yra ėmusis veiksmų, siekdama pašalinti savavališkos statybos padarinius (nors tie veiksmai atlikti ir po to, kai savavališkos statybos faktas buvo užfiksuotas), teismo sprendimas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, neapsvarsčius visų pažeistos teisės gynimo būdų galimybių, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą naikina dėl netinkamo materialinės teisės normų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. redakcijos, galiojusios teismo sprendimo priėmimo metu), taikymo (Civilinio proceso kodekso 330 str.).
Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatytos savavališkos statybos įteisinimo galimybės, kiek tai susiję su žemės savininko leidimų gavimu, ji yra sąlygojama papildomų aptariamame straipsnyje numatytų aplinkybių, būtent, ar žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Šios aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos (tiriamos), todėl, esant nepaneigtai galimybei įteisinti statybą, bet byloje nesant pakankamai duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad toks įteisinimas neprieštaraus teritorijų planavimo dokumentams, kitiems teisės aktams, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti šį klausimą iš esmės pagal byloje esančius įrodymus, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.