- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-884-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04150-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Kauno gerbūvis“
- Ieškovas
- BUAB „Evacuator“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininko), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7310-713/2012 pagal ieškovės BUAB „Evacuator“ netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „Kauno gerbūvis“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Evacuator“ ieškiniu (3-8 b.l.) prašė: 1) pripažinti 2010-05-27 transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorį, pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. CRE094, sudarytą tarp BUAB „Evacuator" ir UAB „Kauno gerbūvis", negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios; 2) taikyti restituciją natūra - iš atsakovo UAB „Kauno gerbūvis" priteisti PVM sąskaitos faktūros Nr. CRE 094 pagrindu perduotą transporto priemonę MAN 26.422, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ją grąžinant ieškovei BUAB „Evacuator", o nesant galimybės restitucijos atlikti natūra, priteisti iš UAB „Kauno gerbūvis" ieškovės BUAB „Evacuator" naudai minėtos transporto priemonės vertės ekvivalentą pinigais 56.345,08 Lt; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei perduota transporto priemonė buvo parduota už sumą, kuri yra daugiau nei dešimt kartų mažesnė už jos 56345,08 Lt likutinę vertę. Ieškovas teigia, kad ginčo sandoris yra ydingas, neteisėtas, šalys, sudarydamos ginčo sandorį, buvo nesąžiningos. Atsakovė už jai parduotą ginčo turtą - transporto priemonę MAN 26.422, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ieškovu iki šiol neatsiskaitė; ginčo sandoris yra priešingas UAB „Evacuator" veiklos tikslams.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad nesumokėjo 3000,00 Lt už transporto priemonę MAN, kurią įsigijo iš ieškovės. Teigė, kad automobilis ir buvo tiek vertas, ne daugiau. Atsakovas automobilį remontavo, remontui išleido 10000,00 Lt ir už tą pačią kainą pardavė asmeniui iš Nigerijos A. V.; pati atsakovė patyrė 13000,00 Lt nuostolį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2010-05-27 transporto priemonių pirkimo - pardavimo sandorį, pagal PVM sąskaitą - faktūrą Nr. CRE094, sudarytą tarp BUAB „Evacuator" ir UAB „Kauno gerbūvis", negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios. Priteisė BUAB „Evacuator“ iš UAB „Kauno gerbūvis“ transporto priemonės vertės ekvivalentą pinigais – 56345,08 Lt ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-03-28 ? iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2011-03-01 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Evacuator“ (9-10 b.l.) ir administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. 2010-05-27 UAB „Evacuator“ krovininį automobilis MAN 26.422, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. CRE 094 (13 b.l.) pardavė atsakovei UAB „Kauno gerbūvis“ už 3000,00 Lt (su PVM 3630,00 Lt), nors UAB „Evacuator“ 2007-11-13 įsigijo šį krovininį automobilį už 69056,00 Lt. Iš Ilgalaikio turto žiniaraščio matyti, jog šios transporto priemonės metinė nusidėvėjimo norma yra 5671,30 Lt, o 2009-02-28 likutinė vertė buvo 63384,70 Lt (14 b.l.).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, sandoris buvo sudarytas 2010-05-27, administratoriui dokumentai apie sudarytus sandorius buvo perduoti 2011-03-28. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu gali būti pareiškiamas per sutrumpintą vienerių metų terminą. Administratorius į teismą ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2012-03-27 (3 b.l.), todėl įrodyta, jog ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino šiam sandoriui ginčyti (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Pagal bendrovėje nustatytą transporto priemonės nusidėvėjimo normatyvą, krovininio automobilio vertė sandorio sudarymo dieną, t.y. 2010 m. gegužės mėn. 27 d., turėjo būti 56.345,08 Lt, o parduota už ypatingai mažą kainą 3630,00 Lt. PVM sąskaitoje-faktūroje nenurodyta jokių pastabų dėl perkamo automobilio būklės, todėl darytina išvada, jog transporto priemonės būklė pardavimo dieną buvo gera, automobilis parduotas neatsižvelgiant į jo likutinę vertę (13 b.l.). Atsakovė neįrodė, jog automobilio rinkos vertė pardavimo dieną galėjo būti kitokia, nei pagrįsta įsigijimo dokumentais ir nurodyta ieškovo Ilgalaikio turto žiniaraštyje (84, 85-86 14, b.l.) – CPK 178 straipsnis. Be to, atsakovė neatsiskaitė už įsigytą transporto priemonę, ir šios aplinkybės nepaneigė.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovei BUAB „Evacuator‘ buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo sandoriu pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi ieškovė jo sudarymo metu buvo skolinga kitiems kreditoriams, tarp jų – pirmos ir antros eilės kreditoriams, kuriems negalėjo įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pažymėtina, jog atsakovė ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsiskaičiusi už jai perduotą transporto priemonę. Dėl minėtų aplinkybių paneigtas ir atsakovės UAB „Kauno gerbūvis“ sąžiningumas.
Teismas darė išvadą, kad skolininkė UAB „Evacuator", siekdama išvengti ir nedidinti įmonės nemokumo, taip pat siekdama nepažeisti šios įmonės kreditorių teisių neprivalėjo ir neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorio (CK 1.5 str.). Dėl to, 2010-05-27 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandoris pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CRE094, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms yra niekine ir negaliojanti nuo pat jos sudarymo momento (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio1 dalis), kai sandoris negalioja, taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina restitucija, tačiau nagrinėjamu atveju jos taikyti neįmanoma, kadangi automobilis yra kitame žemyne, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina turto vertė, buvusi sandorio sudarymo metu pinigais – 56345,08 Lt (CK 6.66 str., 6.145 str., 6.147 str. 2 d.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno gerbūvis“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo išreikalauti iš ieškovo duomenis apie krovininio automobilio MAN 26.422 techninę būklę ir jo pardavime dalyvavusius darbuotojus bei kviesti juos į teismo posėdį. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė reikalavimą būti aktyviam su bankrutuojančios įmonės teisėmis susijusiose bylose, nes visa apimtimi taikė rungimosi principą ir nesiaiškino bylos teisingam išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Skundžiamame sprendime nėra bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų viseto vertinimo. Teismas nepagrįstai sutapatino krovininio automobilio perleidimo vertę su likutine verte, nes likutinė turto vertė neturi nieko bendro su turto rinkos verte. Teismas turėjo įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus apie transporto priemonės vertę jos pardavimo metu. Ieškovas transporto priemonę įsigijo 15 metų senumo, todėl tikėtina, kad jos būklė nebuvo gera ir sąmoningai prieš bankroto jį pirko už per didelę kainą.Teismas nepagrįstai atmetė prašymą iškviesti ir apklausti liudytojais darbuotojus, kurie dalyvavo parduodant transporto priemonę, nes jie būtų nupasakoję tuo metu buvusią automobilio techninę būklę. Šitų liudytojų vardai ir pavardės, gyvenamosios vietos administratoriui turėjo būti žinomi, nes jie buvo ieškovo įmonės darbuotojai.Automobilis buvo labai prastos techninės būklės, jam buvo reikalingas remontas, todėl atsakovas išleido jo remontui daugiau kaip 10000 Lt. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuostolingai tą patį automobilį pardavė trečiajam asmeniui.PVM sąskaita faktūra nėra priėmimo-perdavimo aktas, todėl joje negali būti įrašų apie automobilio būklę. Teismas nevertino pačios pardavimo mažos kainos, kuri pasako, kad transporto priemonės techninė būklė buvo labai prasta.Nesant byloje įrodymų apie automobilio būklę jo pardavimo dienai, negalima daryti išvada, kad šis sandoris turėjo įtakos ieškovo įmonės nemokumui. Be to, bankroto byla įmonei iškelta po dešimties mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos. Byloje nėra įrodymų, kad dėl šio sandorio ieškovas tapo nemokus, ar šis sandoris kažkaip pažeidė kreditorių interesus, todėl nėra nė vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų.Atsakovą teisme neatstovavo kvalifikuotas teisininkas, todėl buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą procesą, todėl yra pagrindas skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kviesti liudytojus, išreikalauti rašytinius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo BUAB „Evacuator“ administratorius UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą.
Pažymi, kad teismo pareiga būti aktyviam civilinėse bylose, kuriose viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė yra susijusi su viešo intereso, pasireiškiančio kreditorių teisių apsauga, gynimu. Nagrinėjamoje byloje ieškovo administratorius todėl ir pareiškė šį ieškinį, kurį patenkinus iš gautų lėšų būtų atsiskaitoma su kreditoriais. Teismas vadovavosi lygiateisiškumo principais, kelis kartus atidėjo bylos nagrinėjimą, sudarė galimybę atsakovui teikti įrodymus, susirasti advokatą, todėl apelianto argumentai yra nepagrįsti ir atmestini.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš 10000 Lt remontui išleistų pinigų nėra galimybės spręsti, kad buvo remontuojamas būtent ginčo automobilis. Apelianto pagrindinis argumentas yra tai, kad teismas nenustatė pardavimo dieną kokia iš tikrųjų buvo ginčo transporto priemonės kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad šis automobilis yra specifinis, t.y. 25 tonų savivartis, kurio kategorija N3-BAC, todėl sandorio dieną šios transporto priemonės kaina atitiko likutinę vertę, arba galėjo būti netgi didesnė. Kaip atsikirtimą į apelianto argumentus, prašo priimti į bylą VšĮ „Emprekis“ duomenis.Pažymi, kad atsakovas už perleistą transporto priemonę iki šiol nėra atsiskaitęs, vien ši aplinkybė patvirtina apelianto nesąžiningumą. Atmestini apelianto argumentai, kad byloje nėra CK 6.66 straipsniui taikytinų sąlygų. Tačiau akivaizdžiai įrodyta tai, kad apeliantas už automobilį nesumokėjo, jis perleistas už ženkliai mažesnę kainą nei rinkos vertė, o tai pažeidžia kreditorių interesus, nes laikytina, kad sumažėjo skolininko mokumas, nes kreditorius prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą. Ieškovas parduodamas savo turtą už ženkliai mažesnę kainą, sumažino turto, iš kurio būtų buvę galima nukreipti išieškojimą
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apelianto pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka
Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatavo, jog nėra būtinybės ieškovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šio prašymo netenkina.
Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai visa apimtimi taikė rungimosi principą, teismas nebuvo aktyvus su bankrutuojančios įmonės teisėmis susijusioje byloje, todėl neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovui BUAB „Evacuator“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (1 t., b.l. 9-10). Nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 15 d. Bankroto administratorius, vykdydamas LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą pareigą, patikrino bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius, ir nustatė, kad 2010 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. CRE 094 pagrindu UAB „Evacuator“ atsakovei UAB „Kauno gerbūvis“ už 3000,00 Lt sumą perleido transporto priemonę MAN 26.422, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 13). Administratoriaus vertinimu šis sandoris akivaizdžiai pažeidžia bankrutuojančios įmonės visų kreditorių interesus, todėl, gindamas kreditorių interesus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl anksčiau minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Bankroto teisiniai santykiai yra specifiniai. Iškėlus įmonei bankroto bylą turi būti siekiama apsaugoti kreditorių interesus, užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės turto apsaugą ir administravimą. Remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įmonės administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tokiais veiksmais įmonės administratoriui, gindamas kreditorių interesus, gina ir viešąjį interesą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad teismas, spręsdamas bylą, kurioje viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, taip pat turėtų būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-383/20106). Iš to seka išvada, kad teismas, siekdamas apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus ir užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, turi būti aktyvus. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo administratoriaus atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad kreditorių teisių apsauga, o ne aplinkybė, kad viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, nulemia teismo pareigą būti aktyviam. Šiuo atveju actio Pauliana ieškinį pareiškė bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, todėl jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą.
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sutapatino krovininio automobilio vertę perleidimo atsakovui momentu su likutine verte, todėl turėjo teismas savo iniciatyva surinkti įrodymus apie automobilio vertę. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir juos atmeta.
Bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. CPK 185 straipsnio nuostatose nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo transporto priemonę MAN 26.422, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Evacuator“ (buvęs pavadinimas UAB „Country Real estate“) įsigijo 2007 m. lapkričio 13 d. už 69.056,00 Lt (1 t., b.l. 14, 83-86). Transporto priemonės pagaminimo metai 1993 m. Ieškovas nurodė, kad pagal bendrovėje nustatytą transporto priemonės metinę nusidėvėjimo normą, kuri lygi 5.671,30 Lt, likutinė vertė 2009-02-28 buvo 63.384,70 Lt (1 t., b.l. 14). Pagal bendrovėje nustatytą transporto priemonės nusidėvėjimo normatyvą, krovininio automobilio vertė sandorio sudarymo dieną, t.y. 2010 m. gegužės mėn. 27 d., turėjo būti 56.345,08 Lt (vienos dienos turto nusidėvėjimo normatyvas 15,54 Lt x 453 dienos = 7039.62, todėl likutinė vertė 2009 m. vasario 28 dienai buvo 63 384,70 Lt. Tuo tarpu atsakovui ginčo transporto priemonė parduota po dviejų su puse metų už 3000,00 Lt (be PVM) (1 t., b.l. 13), t.y. daugiau kaip dešimt kartų mažesne kaina už jos likutinę vertę. Apeliantas nurodo, kad nupirko transporto priemonę už tokią mažą kainą, kadangi ji buvo itin prastos būklės, tačiau nei 2010 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija CRE Nr. 094 nėra jokių pastabų apie blogą transporto priemonės būklę, nei kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto argumentus, byloje nėra. Apeliantas nurodo, jog nupirkęs transporto priemonę, jos remontui išleido virš 10.000 Lt litų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje atsakovo pateiktų sąskaitų ir jose esančių duomenų negalima nustatyti, kokia transporto priemonė buvo remontuota (1 t., b.l. 33-36, 42-43). Kaip teisingai nustatė teismas, dvejose 2010-10-15 ir 2010-12-07 sąskaitose-faktūrose ranka įrašytas valstybinis numeris (1 t., 37-38, 40-41), tačiau toks žymėjimas kelia abejones dėl įrodymo tikrumo. Be to, iš PVM sąskaitos faktūros KNA Nr. 0080170 matyti, jog ji išrašyta keliomis dienomis anksčiau, nei apeliantas įsigijo ginčo transporto priemonę (1 t., b.l. 33). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė, jog pirko automobilį už kainą, atitinkančią jo būklę, nes byloje nepateikta nė vieno dokumento, įrodančio atsakovo argumentus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas 2011 m. rugsėjo 15 d. pardavė ginčo transporto priemonę kitiems asmenims už 10.000,00 Lt (1 t., b.l. 44), bet jis pats ieškovui už ginčo transporto priemonę nėra sumokėjęs iki šiol (1 t., b.l. 100).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi teismų praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne rinkos kainomis, perleistas mažesne, nei turto likutinė vertė, todėl toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu bendrovės veiklos tikslams ir žalingu bendrovei, toks sandoris ydingas, neteisėtas ir suvaržo kreditorių interesą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš bendrovei priklausiusio turto vertės.
Apeliantas nurodo, jog nėra actio Pauliana taikymo sąlygų, kadangi byloje nėra įrodymų, jog ieškovas sudaręs ginčijamą sandorį tapo nemokus ar būdamas nemokus suteikė pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidė kreditoriaus teises. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog sandorio sudarymo metu ieškovas jau turėjo įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Iš UAB „Scania Lietuva“ kreditorinio reikalavimo matyti, jog ieškovė šiam kreditoriui buvo skolinga pagal 2010 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą 3043,45 Lt (1 t., b.l. 79), kreditoriui UAB „Hoptransa“ skolinga pagal 2010 m. sausio 29 PVM sąskaitą faktūrą (1 t., b.l. 80). Kauno apygardos teismas 2011 m. kovo 1 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Evacuator“ konstatavo, kad 2011 m. sausio 1 dienos balanso duomenimis (už 2010 metus) įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 100.516 Lt, iš kurių su darbo santykiais susiję įsipareigojimai - 36.524 Lt, o į balansą įrašyto turto vertė – 40.186 Lt, tame tarpe ilgalaikio turto – 11.542 Lt (1 t., b.l. 9-10). Teismas nustatė, kad kadangi įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus, todėl ji yra nemoki ir yra pagrindas iškelti bankroto bylą. Taigi, ginčijamas sandoris sudarytas 2010 metais, teismas UAB „Evacuator“ nemokumą bankroto byloje nustatė vadovaudamasis 2010 metų balanso duomenimis, todėl apelianto argumentai, kad teismas nesiaiškino ieškovo įmonės finansinės padėties, sudarydamas ginčijamą sandorį, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas nurodo, kad buvo pažeista atsakovo teisė į tinkamą procesą, nes buvo jam užkirsta teisė turėti profesionalų atstovą. Nustatyta, kad ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2012 m. kovo 27 d. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog dėl bylos vedimo per advokatą yra neapsisprendęs (1 t., b.l. 58). 2012 m. birželio 28 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas atsakovo prašymu dėl galimybės susirasti advokatą. Teismas atsakovo prašymą patenkino ir suteikė atsakovui galimybę kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos (1 t., b.l. 89). 2012 m. rugsėjo 4 d. parengiamasis teismo posėdis vėl buvo atidėtas atsakovo prašymu, suteikiant šalims teisę bylą užbaigti taikos sutartimi (1 t., b.l. 92-93). Taikos sutarties šalims nesudarius, 2012 m. spalio 15 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog neturi pinigų sumokėti už advokato paslaugas (1 t., b.l. 97). 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi teismas dar kartą įpareigojo šalis pateikti visus įrodymus, susijusius su ginčijamu sandoriu (1 t., b.l. 102-103), tačiau atsakovas jokių įrodymų nepateikė, taip pat neišnaudojo galimybės susirasti advokatą. Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti asmenis, kurie dalyvavo automobilio pardavime. Šie apelianto argumentai atmestini, kadangi teismo posėdžio metu atsakovas nenurodė liudytojais prašomų iškviesti asmenų adresų, be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, automobilio vertė liudytojų parodymais neįrodinėjama.
Įvertinusi visas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad ekonomiškai nepagrįsto bei įmonei nenaudingo sandorio sudarymas, kadangi pardavimo kaina akivaizdžiai per maža sutarties objekto kaina, pažeidžia kreditorių teises, šalys neprivalėjo sudaryti šio sandorio, be to, šalys elgėsi nesąžiningai, nes atsakovas nėra sumokėjęs ieškovui už transporto priemonę ir ginčo transporto priemonę atsakovas jau yra pardavęs tretiesiems asmenims.
Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.