- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-512-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26557-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- UAB „Excargo“
- Atsakovas
- UAB „Alistar Baltic“, A. T.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Excargo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Excargo“ ieškinį atsakovams UAB „Alistar Baltic“ ir A. T. dėl subsidiarios skolos, palūkanų, procesinių palūkanų ir kt. priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teimą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Alistar Baltic“ ir subsidariai iš atsakovo A. T. 45 066,39 Lt skolos, 502,15 Lt kompensuojamų palūkanų už laikotarpį nuo 2013-06-30 iki 2013-08-09, po 6 proc. metinių kompensuojamų palūkanų nuo įsiskolintos sumos už laikotarpį nuo 2013-08-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kt. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, t. y. ieškinio ribose areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamą turtą, vertybinius popierius, priklausančias lėšas, esančius tiek pas atsakovus, tiek pas trečiuosius asmenis, areštuotiną turtą surasti ir aprašyti pavedant antstoliui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas kreipėsi į teismą ir prašė teismo pareikalauti, kad ieškovas UAB „Excargo“ pateiktų atsakovo A. T. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-33595-807/2013 45569 Lt sumai, atlyginimo užtikrinimą 6000 Lt sumoje, įnešant pinigus į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant teismui banko garantiją šiai sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsakovo A. T., prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino bei įpareigojo ieškovą UAB „Excargo“ per 3 darbo dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos įnešti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 6000 Lt atsakovo A. T. nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Teismas nurodė, kad taikant A. T. turtui laikinąsias apsaugos priemones –apribojimą disponuoti A. T. priklausančią ½ gyvenamojo buto dalimi, jis su žmona kaip buto pardavėjai negalės sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties iki 2013-12-01. Tokiu atveju A. T. turės sumokėti pirkėjai baudą – 6000 Lt sumoje už savo įsipareigojimų nevykdymą. Prie prašymo atsakovas pateikė teismui 2013-10-24 sudarytą su potencialiu pirkėju – R. Š., preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, iš kurios matyti, kad atsakovo įgaliotas asmuo M. B. gavo 3000 (tris tūkstančius) litų avanso. Iš sutarties matyti, kad pardavėjas netinkamai įvykdęs savo reikalavimus, t.y. nepardavęs pirkėjui gyvenamojo buto iki 2013-12-01, turės sumokėti pirkėjui baudą – dvigubo dydžio avanso sumą, t.y. 6 000 Lt (Sutarties 3.1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, atsakovo prašymą teismas tenkintino bei įpareigojo ieškovą 3 darbo dienas nuo šios nutarties įteikimo dienos įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 6000 Lt atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui arba pateikti ne mažesnio dydžio, nei nurodoma suma, banko garantiją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir atsakovo A. T. prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Taikyti atsakovui A. T. CPK 95 str. 2 d. nuostatą ir paskirti baudą už piktnaudžiavimą savo procesine padėtimi. Nurodo, kad atsakovui priklausančios nekilnojamojo turto dalies atžvilgiu buvo apribota disponavimo teisė 2013-09-16. Šią aplinkybę įrodo 2013-11-21 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija bei 2013-09-06 turto aprašo kopija. Preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo buvo pasirašyta atsakovo įgaliotinio M. B. tik 2013-10-24. Nuo nekilnojamojo turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre iki preliminariosios sutarties sudarymo praėjo beveik pusantro mėnesio - tai pakankamai ilgas laiko tarpas per kurį atsakovas bei jo įgaliotinis M. B. turėjo ir galėjo pasidomėti atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto apsunkinimais. Be to, preliminariosios sutarties 4.2. punktas skelbia „Turto savininkai patvirtina būsimajam pirkėjui, kad į Turtą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, kad Turtas neįkeistas, neareštuotas, Savininkui teisė naudotis, valdyti ir disponuoti turtu neatimta ir nesuvaržyta“. Ieškovas pažymi, jog minėtas nekilnojamas turtas yra ir įkeistas, ir areštuotas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų teismui, kad kreditorius leidžia atsakovui sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
CPK 146 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Ši norma yra nukreipta į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Tačiau teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas (reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą atsakovas grindė tuo, jog taikant A. T. turtui laikinąsias apsaugos priemones –apribojimą disponuoti A. T. priklausančią ½ gyvenamojo buto dalimi, jis su žmona kaip buto pardavėjai negalės sudaryti pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties iki 2013-12-01. Tokiu atveju A. T. turės sumokėti pirkėjai baudą – 6000 Lt sumoje už savo įsipareigojimų nevykdymą. Prie prašymo atsakovas pateikė teismui 2013-10-24 sudarytą su potencialiu pirkėju – R. Š., preliminarią sutartį dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, iš kurios matyti, kad atsakovo įgaliotas asmuo M. B. gavo 3000 (tris tūkstančius) litų avanso. Iš sutarties matyti, kad pardavėjas netinkamai įvykdęs savo reikalavimus, t.y. nepardavęs pirkėjui gyvenamojo buto iki 2013-12-01, turės sumokėti pirkėjui baudą – dvigubo dydžio avanso sumą, t.y. 6 000 Lt (Sutarties 3.1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo prašymo pagrįstumą nei nepatvirtina, kad atsakovo deklaruojami nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra realiai prognozuojami. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šiuo gi atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas A. T. pagal sudarytą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų, taip pat nėra pateikta duomenų, jog atsakovas pagal 2013 m. spalio 24 d. pasirašytą preliminarią sutartį privalės pirkėjai sumokėti 6000 Lt baudą dėl to, jog būtent dėl atsakovo kaltės neįvyks sandoris. Be to, preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta galiojant 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismo taikytam draudimui parduoti areštuotą nekilnojamąjį turtą, todėl sutiktina su apeliantu, kad sudarydamas tokio pobūdžio sutartį atsakovas prisiėmė jos neįvykdymo (pagrindinės sutarties nesudarymo) pasekmių riziką. Tuo tarpu atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui ir nepateikė įrodymų, kad reikalavimas sumokėti baudą būtų pateiktas iki pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Taip pat iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog atsakovas A. T. buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašė pakeisti taikytą laikinąją apsaugos priemonę atsakovo A. T. piniginiu užstatu – 46 000 Lt, įnešant jį į teismo sąskaitą. Tačiau 2013-12-18 atsakovas pateikė prašymą palikti nenagrinėtu jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir 46000 Lt užstato įnešimo į teismo specialiąją sąskaitą, kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje pirkėjai dėl laiko stokos neturi galimybės iki 2013-12-31 atlikti veiksmų, kad būtų gautas kreditas, o atsakovas dėl šios priežasties neturi galimybės sumokėti 46000 Lt užstatą. Šios aplinkybės patvirtina, jog teigti, kad būtent dėl atsakovo kaltės neįvyks sandoris nėra pagrindo.
Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas gali būti taikomas tik tuomet, kai tokie nuostoliai galimi dėl teismo nutarties pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir yra, kaip minėta, tikėtinai realūs. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašyme dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodytos aplinkybės bei argumentai nepatvirtina galimų nuostolių, kylančių iš preliminarios sutarties dėl 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtino realumo. Be to, teismas pažymi, kad nuostolių atlyginimo institutas yra skirtas užtikrinti atsakovo galinčių atsirasti nuostolių atlyginimą, tačiau tai nėra gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė, todėl nuostolių užtikrinimo institutas negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Juo labiau, kad nuostolius, atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, galima reikalauti atlyginti ir bendrąja tvarka, jei ieškinys atmestas (CPK 146 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Dėl proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, nutartis, kuria atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimui ieškovas įpareigotas sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 6000 Lt, naikintina, o atsakovo prašymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo atmestinas (CPK 146 str., 337 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas prašė skirti atsakovui baudą CPK 95 str. tvarka, tačiau iš byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog A. T. nesąžiningai pareiškė nepagrįstą prašymą, todėl šis ieškovo prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 337 str. 2 punktu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo A. T. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.