Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo J. G. dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad J. G. yra gyventojas, vykdantis individualią veiklą - (duomenys neskelbtini). J. G. yra VMI prie FM skolininkas. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis 2023 m. sausio 23 d. J. G. mokestinė nepriemoka yra 28 770,14 Eur.

VMI prie FM gavo J. G. 2022 m. spalio 27 d. prašymą išdėstyti 32 293,80 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Patikrinus J. G. pateiktų kredito įstaigų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad J. G. prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. spalio 27 d. į J. G. sąskaitą, esančią AS „(duomenys neskelbtini)“, gauta 64 850,61 Eur įplaukų, o išlaidos sudarė 60 154,57 Eur. Per šį laikotarpį valstybės biudžetui lėšų nepervesta.

J. G. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių J. G. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi J. G. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. G. turėjo galimybę padengti mokestinę nepriemoka, tačiau to nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina kartu su VMI prie FM pareiškimu pateiktas AS „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašas. Akivaizdu, jog Mokėtojas nesiekia tinkamai ir laiku vykdyti mokestinių prievolių.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išvardinta VMI prie FM prašo iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą J. G., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti J. G. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad skambino į VMI prie FM, jam pasakė užpildyti prašymą, kad būtų atidėtas mokėjimas. Jam buvo reikalingi pinigai namų remontui, kadangi turėjo gimti vaikas. Jis tris kartus pildė prašymus atidėti mokėjimą, tačiau visi prašymai buvo atmesti. Jeigu būtų VMI prie FMI atidėjus mokėjimus, tai nebūtų jokių problemų, būtų per du metus sumokėjęs, bet kadangi neatidėjo, jam buvo per daug išlaidų. Šiuo metu yra sumažinęs mokestinę nepriemoką, įmokėjo kelis tūkstančius. Pripažįsta, kad nemokėjo VMI prie FM pridėtinės vertės mokesčio, nes buvo įsitikinęs, kad VMI prie FM mokėjimą atidės, gailisi dėl savo veiksmų, prašo skirti kuo mažesnę baudą.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad J. G., vykdantis individualią veiklą - (duomenys neskelbtini), pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais, nors jų atsiskaitymo eilė buvo žemesnė nei atsiskaitymo eilė į valstybės biudžetą ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM – teises. Pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 27 d. J. G. net 8 kartus atsiskaitė su kitais kreditoriais, kai VMI prie FM mokestinė nepriemoka tik augo. Per laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. spalio 27 d. į J. G. sąskaitą, esančią AS „(duomenys neskelbtini)“, gauta 64 850,61 Eur įplaukų, o išlaidos sudarė 60 154,57 Eur. Per šį laikotarpį valstybės biudžetui lėšų nepervesta.

Administracinėn atsakomybė traukiamas J. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad neva buvo suklaidintas VMI prie FM, kadangi net kelis kartus buvo telefonu patikintas kad mokestinės nepriemokos mokėjimas bus atidėtas, tereikia užpildyti prašymą. Tačiau J. G. prašymai tris kartus buvo atmesti. Tokie J. G. argumentai atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina, kad J. G. veikė tyčia, kadangi jis, žinodamas apie įsiskolinimą VMI prie FM, turėdamas galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi, J. G., turėdamas galimybę mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui sumažinti, to nepadarė. Jis sąmoningai teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, neužtikrino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. prašė teismo skirti kuo mažesnę baudą. Šiuo metu jau yra padengęs kelis tūkstančius eurų mokestinės nepriemokos. J. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą VMI prie FM siūlo skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur baudą.

Tačiau teismas, atsižvelgdamas į J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad J. G. nėra baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio nusižengimo padarymą, savo elgesį vertina kritiškai, pradėjo dengti mokestinę nepriemoką, daro išvadą, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę nuobaudą nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Teismas sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų minimali nuobauda – 1400 Eur dydžio bauda, kuri, teismo vertinimu, yra pakankamai reikšmingo dydžio, atitinkanti nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes. Teismas mano, kad tokiu būdu nebus pažeisti teisingumo ir lygybės prieš įstatymą kriterijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutarė:

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.