- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-270-195-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01456-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Šumskas (pirm.), Audronė Kartanienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- J. Š., J.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
Pranešėjas Atrūras Šumskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-270-195/2013
Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01456-2009-4
2013 m. balandžio 11 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str. 1 d., 183 str. 3 d., ir nuteistas:
pagal 183 str. 3 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirta 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda.
BK 63 straipsnio 1, 2 d. d. ir 5 d. 2 p. pagrindu paskirtos bausmes subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
J. Š. nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, 2009 m. birželio 1 d. apie 14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kavinėje paėmė iš direktorės E. S. UAB (duomenys neskelbtini) pinigus - 10 730 Lt, išduotus 2009 m. birželio 1 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2273 ir skirtus automobilio MERCEDES (duomenys neskelbtini) pirkimui pagal 2009 m. gegužės 27 d. sutartį Nr. 1/2009, sudarytą tarp UAB (duomenys neskalbtini) ir Lenkijos Respublikos įmonės „Armanda AG SP z.o.o.“, šį automobilį pagal žodinį susitarimą turėjo pargabenti į Lietuvos Respubliką ir pristatyti UAB (duomenys neskelbtini). 2009 m. birželio 2 d. nuvykęs į Lenkijos Respubliką įmonės „Armanda AG SP z.o.o.“ atstovui Marcin A. S. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) pinigus - 13573,90 Lenkijos zlotų, kas sudaro 10 730 Lt, tačiau minėto automobilio negrąžino ir tokiu būdu pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini), 10 730 Lt vertės ir šiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarė 10 730 Lt turtinę žalą.
Be to, nuteistasis J. Š., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, 2009 m. birželio 1 d. apie 14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kavinėje UAB (duomenys neskelbtini) direktorės E. S. jam patikėtą mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2630“, 250 Lt
vertės, kartu su SIM kortele, 20 Lt vertės, skirtą kelionei į Lenkijos Respubliką įmonės automobiliui pargabenti, pasisavino ir negrąžino, šiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarė 270 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendį ir priimti jį išteisinantį sprendimą. Apeliantas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) turto nesisavino, todėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta.
J. Š. teigimu, jis nesisavino telefono „NOKIA 2630“, tiesiog jo negalėjo rasti po gaisro kilusio 2009 m. rugsėjo 2 d. bute, kuriame jis gyveno adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Nurodo, kad ankščiau paminėtą telefoną jis gavo ne 2009 m. birželio mėnesį, o 2009 metų pradžioje kai vyko į Lenkiją bendrovės reikalais.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad jis dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) tvarkė įmonės sandėlio prekių realizavimo klausimus, taip pat pažymi, jog liudytojas A. B. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paliudijo, kad matė kaip E. S. 2009 m. birželio mėn. pradžioje jam padavė pinigus, tačiau nežino kokią sumą, apelianto teigimu, jam tuomet buvo perduoti 300 Lt gauti iš UAB „Liviko“ už renginio organizavimą.
J. Š. savo skunde pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. pradžioje turėjo finansinių sunkumų, neturėjo apyvartinių lėšų, todėl nurodo, jog įmonė 2009 m. birželio 1 d. 10 730 Lt pinigų sumos jam išduoti negalėjo. Nurodo, kad liudytoja L. G. (Molytė) dirbusi buhalterinės paslaugas teikiančioje įmonėje UAB „Milvisa“ išrašė kasos pajamų orderį Nr. 2273 ir AB DnB banko keitimo kvitą (700 eurų), tačiau nedalyvavo kai buvo išmokami pinigai. Nubaustasis atkreipia teismo dėmesį, kad apylinkės teismas taip ir neišsiaiškino, kas tuos pinigus jam perdavė pažymi, jog nėra jo parašo patvirtinančio, kad ankščiau paminėtus pinigus jis gavo.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis už savo lėšas automobilio nusipirkti negalėjo, kadangi neįrodė, jog turi pajamų, tačiau nubaustasis pažymi, kad yra brandaus amžiaus, neturi išlaikytinių, todėl apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta, jis per visą savo gyvenimą pilnai galėjo sutaupyti 10 000 Lt. Pažymi, kad po įvykusio jo bute gaisro neturi sutarčių, kurių pagrindu uždirbo pinigus ir galėtų šį faktą įrodyti teisme. Nubaustojo teigimu, joks svetimas turtas, kurį jis galėjo pasisavinti, jam perduotas nebuvo, todėl jo pasisavinti jis niekaip negalėjo. J. Š. teigimu, G. ir E. S. automobilio atgabenti iš Lenkijos jo neprašė, pinigų neperdavė. Pažymi, kad automobilį MERCEDES (duomenys neskelbtini) seniai norėjo nusipirkti pats, kad toks automobilis parduodamas sužinojo iš G. ir E. S., gavo pardavėjo telefono numerį ir susitarė birželio pradžioje atvykti į Lenkiją jį nupirkti. Nubaustasis nurodo, kad tuo pačiu metu Lenkijos įmonė Armada AG be parduodamo jam automobilio turėjo verslo ryšių su UAB (duomenys neskelbtini) dėl energetinio gėrimo „Kalašnikovas“ pirkimo, todėl jis paėmė nuvežti ir UAB „Vintana“ voką su dokumentais ir prekių pavyzdžiais, reikalingus sandoriui dėl gėrimo pirkimui sudaryti.
Apelianto nuomone, apylinkės teismas ignoravo E. S. liudijimą, kad atsiskaitymas už ankščiau paminėtą automobilį vyko tarp jos vyro G. S. ir M.A. S. grynais pinigais prieš automobilio atvarymą į Lietuvą, todėl J. Š. teigia, jog M.A. S. automobilį pardavė du kartus, pirmą kartą G. S., antrą kartą – jam.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jam paskirta 13 000 Lt dydžio bauda yra jam aiškiai per griežta pažymi, kad jis šiuo metu neturi būsto, registruotas Vilniaus m. savivaldybėje, darbo biržoje yra silpnos sveikatos, prašo jam paskirtą baudą sumažinti, jeigu teismas pripažintų jį kaltu dėl UAB „Vintana“ turto pasisavinimo.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Tai, kad nuteistasis pasisavino už svetimus pinigus pirktą automobilį patvirtina byloje surinkti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai: byloje yra E. S. ir G. S. bei automobilio pardavėjo A. S. parodymai, patvirtinantys, kad būtent jie tarėsi dėl
automobilio pirkimo, byloje yra automobilio pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b.l.69,70) iš kurios matyti, kad automobilį perka UAB (duomenys neskelbtini), o J. Š. joje nurodomas tik kaip asmuo turintis sutvarkyti organizacinius automobilio pirkimo klausimus: perduoti pardavėjui pinigus, organizuoti automobilio pergabenimą.
Automobilio pardavimo reikalus tvarkęs A. S. parodė, kad apie tai, kad automobilį perka J. Š. jokios kalbos nebuvo, automobilis buvo parduodamas bendrovei (duomenys neskelbtini), dėl jo pirkimo buvo derinami klausimai tik su E. S. ir G. S.. J. Š. tik veikė kaip pirkėjo automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytas patikėtinis tvarkant automobilio įsigijimo reikalus. Tvarkant šiuos reikalus jo pavardė buvo nurodyta kai kuriuose dokumentuose reikalinguose automobilio pergabenimui į Lietuvą.
Tiek automobilio pirkėjui tiek pardavėjui neigiant, jog automobilį pirko nuteistasis, esant pirkimo – pardavimo sutarčiai, kurioje nuteistasis nurodytas tik kaip asmuo paskirtas sutvarkyti šio sandorio organizacinius reikalus, nuteistojo aiškinimas, kad jis pats pirko automobilį už savo pinigus, yra nepagrįstas ir tai motyvuotai išdėstė ir apylinkės teismas savo nuosprendyje. Netikėti liudytojų E. S., G. S., A. S. parodymais jokio pagrindo nėra, byloje nėra duomenų, kad jie būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį ir pasisavinti jiems nepriklausantį turtą.
Tai, kad nuteistasis tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) prekių realizavimo klausimus, tame tarpe ir piniginius, šiuo konkrečiu atveju, nustatant nubaustojo kaltę, reikšmės neturi.
Byloje yra kasos išlaidų orderis, kuriame nurodyta, kad E. S. buvo išduota 10730 litų automobilio pirkimui. Nors nuteistasis aiškina, kad tiek pinigų E. S. negalėjo būti išduota, kad byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, kad pinigų išdavimas buvo netinkamai įforminamas, kad nėra jo parašo dėl pinigų gavimo ir kt., tačiau tai nepatvirtina nuteistojo versijos, kad jis už automobilį sumokėjo savo pinigais ir jį pats sau įsigijo. Šios versijos nepagrįstumą teismas taip pat išanalizavo nuosprendyje. Tai, kad nuteistasis galėjo turėti pinigų automobiliui įsigyti, nėra pagrindas paneigti visu byloje surinktus įrodymus, kad automobilis buvo įsigytas ne už nuteistojo pinigus ir patikėti jo versija.
Skunde dėstomos aplinkybės dėl galimų atsiskaitymų už kitas prekes tarp automobilio pirkimo šalių vykdymo taip pat nepaneigia byloje surinktų įrodymų apie nuteistojo padarytą automobilio pasisavinimą.
Nors nuteistasis taip pat neigia, kad jis pasisavino telefoną Nokia 2630, tačiau pats pripažįsta, kad tai ne jo telefonas ir jis šio telefono E. S. negrąžino. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis telefono negrąžino dėl to, kad jo nerado, po to, kad jame yra svarbi informacija, kad gali telefoną grąžinti šiuo metu, nepaneigia apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad gavęs svetimą turtą ir reikalaujant negrąžindamas savininkui, nuteistasis jį pasisavino.
Išnagrinėjusi visus apeliacinio skundo motyvus, kolegija laiko, kad jie negali būti pagrindu laikyti, kad apylinkės teismas nepagrįstai nubaustąjį pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., 183 str. 3 d.
Nuteistasis, neatmesdamas, kad gali būti pripažintas padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, prašo jam paskirtą bausmę švelninti, nurodydamas, kad neturi savo būsto, nedirba, silpnos sveikatos. Tačiau apylinkės teismas motyvuodamas bausmės parinkimą nurodė, kad atsižvelgia ir į šias aplinkybes, bei į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, kad jis anksčiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, nedirba, padarė savanaudiškus nusikaltimus, todėl atsižvelgdamas į visas aplinkybes apylinkės teismas skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kolegija laiko, kad apylinkės teismo paskirta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veiksmų sunkumą, nuteistojo asmenybę ir keisti paskirtą bausmę pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija laiko, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
Nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.