Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir S. R. pareiškimą dėl civilinės būklės akto registravimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai prašo pripažinti negaliojančia ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės būklės akto įrašą-gimimo įrašą, įrašant vardą Melani“, bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių atlikti civilinės būklės akto - pareiškėjų dukros, gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įtraukimą į apskaitą, suteikiant dukrai vardą Melani ir tuo pagrindu išduoti pareiškėjams šio civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė duktė. Pareiškėjai 2023 m. vasario 8 d. pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui prašymą įregistruoti vaiko gimimą, gimimo įraše įrašant vaiko vardą Melani. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės būklės akto įrašą-gimimo įrašą, įrašant vardą Melani“, atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą įregistruoti vaiko gimimą, t. y. įregistruoti civilinės būklės akto įrašą - gimimo įrašą, įrašant vaiko vardą Melani. Savo atsisakymą suinteresuotas asmuo grindė tuo, kad atsižvelgiant į pateiktą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą (2023 m. vasario 13 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštas Nr. S1-43(1.7) bei vadovaujantis LR Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalies ir Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 ,,Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkto nuostatomis. Pareiškėjų nuomone pasirinktas vardas Melani yra žinomas Lietuvoje, vartojamas, gerai suprantamas, sudarytas išimtinai lotynų abėcėlės pagrindu; pagal viešai prieinamą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos skelbiamą vardų statistiką, vardas Melani registruotas 64 kartus ir visiškai nėra duomenų apie tai, kad dėl tokio vardo registravimo yra padarytas koks nors neigiamas poveikis kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, dėl ko, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos Žmogaus teisių Teismo praktika, nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti vardą Melani. Be to, kad tokia šio vardo rašyba neatitinka šiuo metu nustatytų lietuvių kalbos gramatikos reikalavimų, nereiškia, kad situacija visada liks tokia pati.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius atsiliepimu į pareiškimą su prašymu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti priimtą sprendimą. Nurodė, kad Civilinės metrikacijos įstaigos, registruodamos civilinės būklės aktą vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymu, Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių civilinės būklės aktų registravimą nuostatomis ir pagrindais. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka. Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybė patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, kurie nurodo, jog ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų) pagal tos tautinės rašybos ir darybos taisykles, jeigu Lietuvos Respublikos piliečio, o kai rašomi vaiko vardas ir pavardė, - vaiko tėvų ar vieno iš jų tautybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodyta kita negu lietuvių. Šiuo atveju patikrinus Gyventojų registrą, nustatyta, jog duomenų apie pareiškėjų kitą negu lietuvių tautybę nėra, todėl Įstatymo numatyta išimtis dėl vaiko vardo užrašymo nesilaikant nustatytų lietuvių kalbos taisyklių ir rekomendacijų netaikoma. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog lietuviška vardo ir pavardės forma – asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis. Todėl siekiant išsiaiškinti ar vardas Melani atitinka anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų reikalavimus, 2023 m. vasario 9 d. raštu Nr. (16.21E)-CM5-114 „Dėl išvados pateikimo“ buvo kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. 2023 m. vasario 13 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija rašte Nr. S1-43 (1.7) „Dėl vardo rašybos“ nurodė, jog vardas Melani neatitinka lietuviško vardo ir pavardės formos reikalavimų, nustatytų Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje ir Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“, 4 punkto nuostatų; ir lietuvių kalboje netinkami registruoti kitomis kalbomis rašomi vardai, be kita ko, neteiktini nekaitomi vardai – vardas turėtų būti kaitomas ir galūnė tinkamai atspindėti asmens lytį (būdingos moterų vardų galūnės yra -a, -ė,). Atsižvelgiant į tai - vardas Melani užrašytas ne lietuvių kalba neturi formos skirtumų pagal lytį ir yra nekaitomas. Taikytinų išimčių dėl vardo užrašymo ne pagal lietuvių kalbos taisykles, numatytų teisės aktuose, nenustatyta. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadomis, prašymas neturėtų būti tenkinamas, nes vardas Melani neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Asmens vardas ir pavardė civilinės būklės aktų įrašuose rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka“. Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ir kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Vardas Melani neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) – vardas turi būti kaitomas, turėti galūnę, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos moterų vardų vns. vardininko galūnės yra -a, -ė. Rekomenduojami variantai, pageidaujamą kitos kalbos vardą tinkamai sugramatinus, atsižvelgiant į asmens lytį, galėtų būti Melanė, Melana, Melanija. Lietuvos Respublikos gyventojų registre fiksuojamus atvejus, kai vardas pateikiamas nelietuviškais rašmenimis ar ne pagal lietuvių kalbos taisykles reikėtų vertinti kaip išimtinius, turint omenyje, kad registras sudarytas iš įvairių laikotarpių įrašų, taip pat remiantis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje išduotais dokumentais. Išimtys turėtų likti išimtimis, tuo labiau dabar, kai pagaliau yra priimtas Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant bei sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė advokato padėjėja Sandra Balskuvienė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams A. R. ir S. R. (duomenys neskelbtini) gimė duktė. Pareiškėjai 2023 m. vasario 8 d. per VĮ Registrų centro savitarną pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui prašymą įregistruoti vaiko gimimą, gimimo įraše įrašant vaiko vardą Melani. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2023 m. vasario 21 d. raštu Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės būklės akto įrašą-gimimo įrašą, įrašant vardą Melani“, atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą įregistruoti vaiko gimimą, t. y. įregistruoti civilinės būklės akto įrašą-gimimo įrašą, įrašant vaiko vardą Melani, nes vardas užrašytas ne pagal lietuvių kalbos taisykles, ir pasiūlė registruoti vardą Meilanė, Melana, Melanija, Melani. Pareiškėjai, nesutikdami su šiuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus raštu, prašo jį panaikinti, įpareigoti šią instituciją įregistruoti pareiškėjų dukters vardą „Melani“ ir išduoti šio civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl duomenų (vaiko vardo) įrašymo civilinės būklės akto įraše.

Civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXII skyriaus 514 – 516 straipsniai. Vadovaujantis CPK 514 straipsnio 2 dalimi teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. CK 3.161 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno vaiko teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Pagal CK 3.166 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Šios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardą yra prigimtinė ir turi būti saugoma nuo gimimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas (toliau – CBARĮ), o registravimą detalizuoja teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės. Pagal CBARĮ 6 straipsnio 6 dalį civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, jog civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnyje numatyta, jog Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Nagrinėjamu atveju Valstybinė lietuvių kalbos komisija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjai pageidauja vardą užrašyti ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Lietuvių kalbos (kaip ir kitų kalbų) normos nekeičiamos siekiant jas priderinti prie kitų kalbų, kultūrų ar tam tikrų asmenų grupių elgesio modelių. Vardai gali būti skolinami iš kitų kalbų, gali būti ir sukuriami naujai, tačiau vienu ar kitu atveju turi būti užrašomi laikantis bent minimalių rašybos ir gramatikos reikalavimų. Pareiškėjų pageidaujamas vardas Melani neturi lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių (Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) – vardas turi būti kaitomas, turėti galūnę, o galūnė turi tinkamai atspindėti asmens lytį. Būdingos moterų vardų vns. vardininko galūnė yra -a, -ė.

Taigi, viena vertus, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija įpareigoja Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, kita vertus, nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie vis dėlto susiję su jo privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo priemonė ir rodo šeiminius ryšius (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Nurodė, kad vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas bei EŽTT pripažino, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis, o vardų ir pavardžių rašybos teisinis reguliavimas – tai kiekvienos valstybės narės kompetencija, kuri glaudžiai susijusi su kultūra ir kalbos istorija bei tapatumo jausmu, pažymėjo, kad vis dėlto valstybė turėtų paisyti EŽTT praktikos, o kiekvienas teisinis reglamentavimas privalo būti objektyviai pagrįstas ir taikomas visiems piliečiams vienodai. Vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Johansson prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 10163/02). EŽTT konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, kuris įtvirtina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybės ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT pripažino, kad tokios bylos patenka po 8-tuoju Konvencijos straipsniu (tai teismas konstatavo ir kitose bylose, pavyzdžiui, Bulgakov prieš Ukrainą, paraiškos Nr. 59894/00) ir turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų.

Iš aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, ir įvairūs draudimai gali būti toleruojami tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.

Viena vertus, teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos pozicija, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba, o lietuvių kalboje moterų vardai įprastai turi galūnę -a arba -ė, tačiau nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad vardas Melani užrašytas lietuviškais rašmenimis ir atitinka vaiko lytį (aiškiai galima suprasti apie moterišką lytį). Be to, teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad vardo Melani įrašymas pareiškėjų dukrai trukdys identifikuoti asmenį, sukels/sukeltų nepatogumų, ar trukdys/trukdytų visuomenės gerovei, dėl ko kiltų praktinių sunkumų, ir/ar neproporcingai pažeistų valstybines kalbos taisykles, sudarytų grėsmę jos saugumui, prieštarautų viešajai tvarkai ir/ar gerai moralei. Tuo labiau, kad iš viešai skelbiamų statistikos duomenų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos puslapyje vardai.vlkk.lt matyti, kad vardas „Melani“ Lietuvoje nuo 1990 iki 2020 metų registruotas net 64 asmenims. Tai iš esmės patvirtina, jog tokio vardo naudojimas yra įmanomas ir įgyvendinamas. Nors išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos registre registruojami ir kitos valstybės pilietybę turėjusių asmenų, taip pat vardai vaikų, gimusių mišriose su ne Lietuvos piliečiais santuokose ir ne Lietuvoje (vardai pagal Civilinės būklės aktų registravimo taisykles juos paraidžiui nurašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento), tačiau tokia padėtis nereiškia, kad vieniems asmenims šį vardą įregistruoti leidžiama, o kitiems ne. Tai iš esmės reikštų asmens diskriminaciją pilietybės, tautybės, gyvenamosios vietos ar kitokiais aspektais. Tai aktualu ir nagrinėjamu atveju.

Šiuo atveju nepateikta įrodymų bei nenustatyta duomenų, kad tokio vardo naudojimas neigiamai įtakotų lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, ar darytų neigiamą poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui Lietuvoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Atsisakymas pareiškėjams leisti jų vaikui suteikti tokį vardą gali būti pripažįstamas kaip diskriminacija. Teismo vertinimu, toks atsisakymas yra neproporcinga priemonė, kuria pažeidžiant pareiškėjų teisę į asmens gyvenimo privatumą ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, siekiama užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą. Naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis. Valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant asmens vardo ir pavardės tam tikrą rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjų nurodytas aplinkybes, į tai, kad asmens gyvenimo privatumas ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo vaiko vardą, suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo šiuo metu Lietuvoje esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjų prašymu įregistruoti jų vaiko vardą – Melani.

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 49.1. punkte numatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga įtraukia į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą vaiko, kurio abu ar vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų vaikas gimė Lietuvos Respublikoje, todėl pagal Taisyklių II skyrių, vadovaujantis Taisyklių 34 punktu, turi būti įregistruotas vaiko gimimas, o ne gimimas įtrauktas į apskaitą, kaip formuojamas reikalavimas pareiškime. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, tarptautinių ir nacionalinių teismų praktiką, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės būklės akto įrašą-gimimo įrašą, įrašant vardą Melani“ bei įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą apie pareiškėjų dukros gimimą 2023 m. sausio 30 d., įrašant vardą Melani, ir tuo pagrindu išduoti pareiškėjams šio civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimą tenkinti.

Pripažinti negaliojančia ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2023 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (16.21)-CM5-132 ,,Dėl atsisakymo įregistruoti civilinės būklės akto įrašą-gimimo įrašą, įrašant vardą Melani“.

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą apie pareiškėjų A. R. ir S. R. dukros gimimą (duomenys neskelbtini), įrašant vaiko vardą - Melani, ir tuo pagrindu išduoti pareiškėjams šio civilinės būklės akto įrašą liudijantį išrašą.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.