- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 1-66-859/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-02118-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- A. V., R. A., D. Š.
- Civilinis ieškovas
- M. J., J. G.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
gynėjams: kaltinamojo D. Š. - advokatui B. P., A. V. - advokatui P. P., R. A. - advokatui A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. Š., gimęs 1990-06-21, Vilniaus m., a.k. (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 2008-11-28 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo 2009-02-06 pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Nuosprendis pakeistas 2009-02-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, ir bausmės vykdymas atidėtas BK 92 str. pagrindu;
2) 2011-05-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo. BK 64 str. pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-11-28 ir Vilniaus apygardos teismo 2009-02-06 nuosprendžiais paskirta bausme, skiriant subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. (2 veikos) ir 302 str. 1 d.;
A. V., gimęs 1991-11-05, Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d;
R. A., gimęs 1978-06-05, Biržų rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
1) 1994-10-10 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 146 str. 1 d., 146 str. 2 d., 90 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo;
2) 1997-09-11 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 2metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;
3) 2000-02-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d. - 4 metams laisvės atėmimo;
4) 2003-10-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str.2 d. - 1 metams laisvės atėmimo;
5) 2011-05-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo;
6) 2011-06-02 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. – 2 metams laisvės atėmimo, teistumai neišnykę ir nepanaikinti,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. (kaltinimas prokuroro teisme pakeistas iš BK 189 str. 1 d.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. ir A. V., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą M. J. turtą:
2010 m. rugsėjo 4 d., apie 01.30 val., prie (duomenys neskelbtini)namo automobilių stovėjimo aikštelės, Vilniuje, bendrais veiksmais, dviese priėjo prie nukentėjusiosios M. J. iš už nugaros ir A. V. likus stovėti už nukentėjusiosios nugaros, D. Š., atsistojęs M. J. iš priekio, pareikalavo atiduoti jam rankinuką. Nukentėjusiajai M. J. laikant rankinuką rankose ir nepaklusus jų reikalavimui, D. Š. jį sugriebė ir patraukdamas į save išplėšė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, o D. Š. ir A. V., tokiais bendrais veiksmais, atėmę rankinuką pagrobė svetimą, M. J. 6645 Lt bendros vertės turtą: 500 Lt vertės rankinuką „Guess“, kuriame buvo 2500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N95“ su SIM kortele „P. T.“, 1500 Lt vertės planšetinis kompiuteris „I-POD Touch“, 25 Lt vertės kosmetinė, 110 Lt vertės pudra „Bi-kore“, 100 Lt vertės blakstienų tušas „Givenchy“, 100 Lt vertės lūpų dažai „Givenchy“, 50 Lt vertės teptukas pudrai, 70 Lt vertės akių kontaktiniai lęšiai „žalios spalvos“, 800 Lt vertės fotoaparatas „Sony“, 200 Lt vertės fotoaparato dėklas, 100 Lt vertės 4 GB USB atminties raktas, 80 Lt bendros vertės 4 raktų ryšulys (vieneto vertė 20 Lt) nuo M. J. ir jos vyro butų, 40 Lt bendros vertės 4 raktų ryšulys (vieneto vertė 10 Lt) nuo darbo, 250 Lt vertės raktas nuo automobilio, 50 Lt vertės signalizacijos pultas, 100 Lt vertės piniginė „Esprit“ su 70 Lt pinigų.
Jie gi, plėšimo metu pagrobė fizinio asmens dokumentus:
2010 m. rugsėjo 4 d., apie 01.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plėšimo metu pagrobė nukentėjusiosios M. J. automobilio „FORD Probe“ transporto priemonės registracijos pažymėjimą, techninės apžiūros taloną, civilinės atsakomybės sutartį, M. J. asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą.
R. A. įgijo nusikalstamu būdų gautą turtą
2010-09-04, apie 01.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, žinodamas, kad 2010-09-04, apie 01.30 val. netoli (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelės, Vilniuje, D. Š. bendrininkų grupėje su A. V. apiplėšę nepažįstamą moterį pagrobė jos rankinuką, t.y. nusikalstamu būdu gavo turtą, jis, iš D. Š., tikslu realizuoti, įgijo 800 Lt vertės fotoaparatą „Sony“, kurį laikė savo namuose, adresu Taikos g. 78-7, Vilniuje ir 10 Lt pinigų.
D. Š., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą J. G. turtą:
2010 m. rugsėjo 19 d., apie 22.20 val., prie (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš už nugaros pribėgęs prie nukentėjusiosios J. G., sudavė jai ne mažiau vieno karto kumščiu į galvą, ir sugriebęs už 30 Lt vertės rankinuko, kuriame buvo 20 Lt pinigų, asmens tapatybės kortelė, paklausė ką nukentėjusioji turi kišenėse bei paėmė iš J. G. jos duodamą 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su jame buvusia SIM kortele. Taip pagrobė svetimą, J. G. 150 Lt bendros vertės turtą.
M. J. plėšimas, dokumentų grobimas
Teisme apklaustas kaltinamasis D. Š. parodė, kad prisipažįsta kaltu iš dalies. 2010 metais rugsėjo mėnesio 4 d. apie 24.00 val. su A. V., R. A. ir M. B. stovėjo prie namo (duomenys neskelbtini)vartojo alkoholinius gėrimus. Pastebėjo einančią girtą moteriškę, kurią R. A. pasiūlė apiplėšti. Jis pasakė: „Va matote eina girta moteriškė, davai padarome“. Kai išgirdo iš R. žodžius: „Davai darome“, suprato, kad reikia apiplėšti. Neatsimena kaip viskas vyko po to. Pagal eiseną matėsi, kad moteris buvo girta, ji lingavo. Nukentėjusioji ar tai ant peties, ar tai rankose turėjo rankinuką. Moteris praėjo pro juos ir nuėjo link namo. Jie trise ėjo jai iš paskos. Moteris visą laiką buvo nugara į juos. Kai jie užėjo už krūmų, pirmas išbėgo R. Nukentėjusioji atsisuko, R. griebė rankinuką. Kai R. traukė rankinuką, nukentėjusioji dėl to nukrito, kadangi buvo apsvaigusi. Jis matė, kad nukentėjusioji nukrito. Nematė ar nukentėjusioji atsikėlė. Jis negirdėjo, kad kas ką sakytų nukentėjusiajai, lieptų atiduti rankinuką. Ištraukęs rankinuką, R. nubėgo, jie irgi nubėgo į laiptinę, patikrino rankinuką, pasidalino daiktus, pinigus. Mindaugas pasiėmė USB, jis paėmė fotoaparatą ir telefoną, ir išsiskirstė po namus. Visus daiktus paliko pas Robertą. Dokumentus matė tačiau jų neėmė. Rankinuką išmetė į konteinerį. Jis nuvažiavo pas R., ten pernakvojo ir ryte nuvažiavo namo. Nepripažįsta, kad paėmė daiktus. Rankinuko netraukė. Nežino ką darytų, jeigu nukentėjusioji pasipriešintų. Jie dalyvavo apiplėšime, buvo šalia, pačio apiplėšimo nevykdė. Dokumentai buvo nukentėjusiosios rankinuke. Paskui sužinojo, kad pas R. buvo raktai, automobilio dokumentai, vairuotojo pažymėjimas. M. B. nėjo kartu su jais iš paskos merginos. Nežino kodėl jis nėjo kartu. Jis negalvojo ką daro. R. po to jau buvo kažką pardavęs ir pas jį dar buvo fotoaparatas. Paskambino R. kaimynei, ji pasakė, kad fotoaparatą nori parduoti, nuvažiavo pas ją paimti. Telefonas jau buvo parduotas. Nežino kas pardavė telefoną. Už telefoną nieko negavo. Kadangi telefonas jau buvo parduotas, paėmė fotoaparatą. Šiek tiek apkalbu R., nes yra piktas. Pasakė tiesą. Nežino kaip vertinti nuėjimą kartu su R. B. R.. Civilinį ieškinį pripažįsta. Su nukentėjusiomis tarėsi. Viena sutiko, kad kas mėnesį jai mokės po 500, nukentėjusioji J. G. nebuvo dar apsisprendusi. Planuoja atiduoti skolas, eiti mokytis. Mano, kad tai yra paskutinis atvejis.
Teisme apklaustas kaltinamasis A. V. parodė, kad sėdėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo, gėrė svaigiuosius gėrimus. Iš pradžių buvo keturiese: jis, M. B., D. Š. ir R. A.. Ėjo moteris, Robertas pamatęs ją pasakė: „imam“. Jie su D. nei norėjo pritarti, tiesiog ėjo iš paskos. R. pasakė: „Davai imam“. Suprato, kad reikės eiti iš paskos. R. norėjo apiplėšti merginą. Nežino kam jie buvo reikalingi. Moterį iš paskos sekė labai nedaug. Priėjo prie moters, R. kelis žingsnius žengė sparčiau. Jie stovėjo daugiau negu 2 - 3 metrai nuo nusikaltimo vietos. Jie sustojo, R. pagreitino žingsnį. Prieš pagreitinant žingsnį nebuvo sakomi žodžiai, jis nieko nesakė. Neprisimena ar nukentėjusioji buvo atsisukusi į juos. Kai R. nuplėšė rankinuką, D. stovėjo šalia jo. Jis griebė už rankinuko, patraukė jį. Tada nukentėjusioji parkrito ir jie visi puolė bėgti. Matė, kai moteris nugriuvo, tada visi pradėjo bėgti. Laiptinėje rankinuką iškraustė. Buvo trise. Neragino M. eiti kartu. M. B. nedalyvavo, jis liko stovėti, jie nuėjo trise.
Po akistatos ikiteisminio tyrimo metu 2010-12-16 A. V. iš dalies pakeitė parodymus, nurodydamas, kad prie moters jie pribėgo tryse, t.y. jis, D. Š. ir R. A., uris ir išplėšė iš moters rankų rankinuką. Parodymus pakeitė todėl, kad žino, jog R. šiuo metu yra Lukiškių TI-K ir nenorėjo apsunkinti jo padėtį (2 T., b.l. 42).
Teisme apklaustas kaltinamasis R. A. parodė, kad 2010 m. rugsėjo iš 3 į 4 d. jis, D. Š., M. B. ir A. V. „baliavojo“. (duomenys neskelbtini) namų kieme pamatė einančią akivaizdžiai neblaivią moterį, iš kurios visi garsiai pasijuokė. Pasijuokė, nes moteris buvo neblaivi. Juokinga matyti einančią akivaizdžiai girtą moterį. Jie buvo linksmoje kondicijoje. Po ko sekė D. pakvietimas A. eiti kartu su juo. D. pasikvietė A. eiti su juo kartu, paliko juos saugoti alkoholį. Jie nesakė, kur eina. Draugai nuėjo paskui moterį. Nežinojo ko jie nuėjo. A. pasekė iš paskos D., o jis liko stovėti su M. B.. Labai nežiurėjo kur eina draugai, pamatė, kad pasiekė moterį. Nusprendė eiti paieškoti draugų, tik pradėjo eiti, išgirdo moters klyksmą, pamatė bėgantį Š. ir V. Š. nešėsi rankinuką. Draugai prabėgo pro juos ir pasakė eiti iš paskos. Jie nusekė į laiptinę. Rankinukas jau buvo padėtas ant palangės ir buvo kraustomas. Jie su B. atsisėdo ant laiptų, D. padavė jam fotoaparatą, o B.buvo duotas USB raktas. D. davė 10 litų, kadangi jie kartu važiavo taksi. D. davė jam fotoaparatą sužinoti jo kainą internete. Po penkių minučių D. pasiprašė pernakvoti pas jį. Pasižiūrėjo fotoaparato vertę internete, jis kainavo 500 litų. Ryte D. išvažiavo savo reikalais, jis išėjo į darbą, fotoaparatas liko namuose. Po poros dienų jo draugė, su kuria nuomavo butą, pasakė, kad buvo atvažiavęs D. ir pasiėmė fotoaparatą. Žinojo kokiu būdu buvo įgytas fotoaparatas, dėl pinigų nieko nežinojo. Draugai kažką dalinosi laiptinėje, tiksliai nežino ką. Suprato iš kur pas D. yra pinigai. Plėšime nedalyvavo. Po nusikaltimo niekam negrasino. Aurimui yra parašęs laišką, kuriame grasinimų nėra. Paaiškino, kaip jis negražiai pasielgė. Buvo nuteistas už J. automobilio grobimą. Automobilio dokumentai, raktai, vairuotojo pažymėjimas buvo pas D. Š.. Pagrobiant automobilį sužinojo kad dokumentai yra pas D. Jis paprašė pagalbos pastumti automobilį. D. Š. šiek tiek pažinojo, du sezonus dirbo vienoje darbovietėje. Žinojo, kad D. dažnai važinėja su svetimais automobiliais. Kai automobilis buvo pastumtas ir buvo ieškoma kaip jį užvesti, t.y. ieškomas slapukas, suprato, kad automobilis yra pagrobtas. Žinojo, kad automobilis priklauso moteriai, tik nežinojo kuriai. D. sakė, kad automobilis yra draugės. Kaltinamieji bando jį apkalbėti, kadangi bando išvengti atsakomybės. Pyksta, kad jie verčia kaltę jam. Dabar sako tiesą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-20 per akistatą R. A. patvirtino, kad jis nedalyvavo nusikaltime apiplėšiant moterį ir vėliau D. ir A. purtė moters rankinuką ir iš jų jis gavo 10 Lt. Be to, D. jam davė rožinį fotoaparatą parduoti, tačiau jis jį pasiėmė po kelių dienų. A. V. vėl pakeitė savo parodymus ir parodė, kad R. A. pasiūlė atimti iš moters rankinuką žodžiais „O, pana. Reikia gauti pinigų“ ir jie trise nuėjo jai iš paskos po ko R. A. iš moters rankų griebė rankinuką o jis su D. Š. stovėjo šalia ir nieko nedarė. Nuėję į Ukmergės g. 230 namo laiptinę R. kraustė moters pagrobtą rankinuką ir daiktus dėjo sau į kišenes (2 T., b.l. 61-63).
2011-01-20 akistatos metu R. A. ir D. Š. patvirtino savo ankstesnius parodymus (2 T., b.l. 64-66).
Teisme apklausta nukentėjusioji M. J. parodė, kad buvo 2010 m. rugsėjo 4 d. naktis, galimai tarp 1-2 val. Ėjo iš gimtadienio namo, prie jos priėjo ir atėmė rankinuką. Ėjo (duomenys neskelbtini) netoli namų prie darželio. Eidama takeliu matė, kad eina du. Ant kairės peties turėjo rankinuką. Eidama pastebėjo, kad kažkas eina iš paskos. Atsisuko, tačiau nieko nepamatė. Tada kažkas priėjo prie jos iš dešinės, lietuviškai pasakė - „atiduoti tašę“. Kadangi jis buvo su kapišonu i švietė žibintas, veido nepamatė. Jis buvo šalia jos, aukštesnio ūgio negu jos. Laikė rankinuką, kai pradėjo traukti, kad pargriuvo. Rankinuką traukė tas pats žmogus, kuris ir liepė atiduoti tašę. Kai nukrito, jis pagriebė rankinuką ir pabėgo. Parodė, kad atsisukusi, pamatė du vyrus. Nepastebėjo kaip jie atrodė, kadangi buvo tamsu. Vyrai ėjo toli nuo juos, maždaug 20 m. atstumu. Atsisukus antrą kartą, nieko nepastebėjo. Trečias kartas buvo tas, kai prie jos priėjo vienas ir atėmė rankinuką. Vyriškis prie jos priėjo iš dešinės pusės iš nugaros, rankinukas buvo kairėje pusėje. Rankinuką plėšė iš priekio. Tą vakarą buvo išgėrusi, ėjo iš gimtadienio. Rankinuke buvo telefonas, fotoaparatas, „Ipod tac“, kosmetinė, dokumentai, piniginė. Civilinį ieškinį palaiko. USB raktą jai grąžino. Jo vertė 100 litų. Nežino ar USB raktas įtrauktas į civilinį ieškinį. Automobilį pavogė ir pardavė kažkam. Automobilio dokumentai, raktai buvo pas ją rankinuke. Negali nurodyti kuris iš kaltinamųjų ją apiplėšė. Jos klausa gera. Tą naktį buvo tylu, ramu. Juoko negirdėjo. Kompanijos nematė. Pirmą kartą, išėjus iš teismo, D. su ja kalbėjo apie pinigus. Jis pasiūlė mokėti kiekvieną mėnesį po 500 litų, bet susitarimas buvo žodinis. Jis jai nieko nesumokėjo, jos neatsiprašė.
Teisme apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad tai buvo praeitų metų rudenį, rugsėjo mėnesį. Sėdėjo namie, susirašė su draugais: A. V., D. Š. ir R. (jo pavardės nežino). Susitiko su draugais ir nusprendė atsigerti alaus. Visi nuėjo į naktinį kioskelį, esantį prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nusipirkę alaus, nusprendė nueiti prie raudonų garažų, esančių Ukmergės plente už teismo rūmų. Beeinant prie garažų, jie išsiskyrė tarpusavyje. Jis su visais maišais stovėjo brome. Draugai nuėjo. Tuomet atėjo R., vėl nuėjo į priekį, tada išgirdo moters šauksmą ir visi tris sugrįžo atgal. Prie namo (duomenys neskelbtini) tunelio liko stovėti vienas. Iš tolo ėjo nukentėjusioji, draugai pasakė, einame apsižiūrėsim. Visi draugai prieš bromą pasuko į kairę pusę, į tą pusę, iš kurios ėjo nukentėjusioji. Iš tolo matė moterį. Neatsimena, kas pirmas pamatė nukentėjusiąją. Lauke buvo tamsu. Moterį pamatė už 100 metrų nuo jų. Ji ėjo link jų, su savimi nešėsi rankinę. Kažkas iš draugų pasakė: Eina moteris“. Matė, kad moters koordinacija buvo sutrikusi. Neatsimenu, kas pasakė apie rankinuką, jis iš karto pasakė, kad neis. Buvo pasakyta: „Einame apžiūrėti“ ar dar kažkaip, tiksliai neprisimena. Moteris ėjo su rankinuku, svirduliavo. Buvo pasakyta: „Va eina moteris, einame paseksim, kur eina“. Jam tiesiogiai nesiūlė vogti. Iš dalies suprato, kad kažkas bus negerai. Nežino, ką norėjo pavogti draugai. Kažką vertingo. Nenorėjo to daryti, pasakė, kad jie gali daryti ką nori, o jis pastovės su maišais, ir nuėjo. Nenorėjo eiti. Liko stovėti brome. Moteris ėjo iš dešinės pusės nuo jų į jų pusę. Draugai pasuko į tą pusę, kur ėjo moteris. Matė, kaip jie ėjo link suoliuko. Paskui matė, kad moteris ėjo iš priekio, o draugai iš galo. Draugai nesakė, kad eina atsisėsti. Matė tik, kaip draugai ėjo link suoliuko. Vėliau nebuvo išlindęs iš už kampo. Iš bromo kažkiek matėsi, kad moteris praėjo pro draugus, nuėjo gatve į priekį. Ji nuėjo į priekį, nuo bromo į kitą pusę. Jie ėjo iš paskos. Matė, kad iš paskos moters nuėjo draugai. Prisidegė cigaretę, rūkė ir laukė draugų. Paskui jų nematė. Praėjo nemažas laiko tarpas. Draugus vėl pamatė, kai surūkė cigaretę. Jokių garsų negirdėjo. Surikęs cigaretę išgirdo moters klyksmą iš tos pusės, kur buvo nuėję visi draugai. Pamatė siluetus, bėgančius link jo. Draugai prabėgo, tada jis leidosi jiems iš paskos. Draugai sakė: „bėgam“. Nubėgo prie namo Nr. 230. Pas kažką buvo moteriškas rankinukas, neatsimena pas ką tiksliai. Nubėgo prie laiptinės, užėjo į vidų. Matė, kad kažkas kraustė rankinuką, kas kraustė rankinuką nematė. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Dabar neatsimena. Atsimena, kad daiktus išmetė į šiukšlių vamzdį. Po to sužinojo, kad rankinuke buvo mobilus telefonas, matė moteriškus reikmenys, fotoaparatą. Jam davė USB raktą, neatsimena kas jam jį davė. USB raktą parsinešė namo, paskolino jį draugui. Atėjo pareigūnai į namu, papasakojo apie visą šitą dalyką, klausė, kur USB raktas. Nuvedė pas draugą paimti USB raktą. Pareigūnai jį kaltino, kad paėmė dar fotoaparatą. Pasakė, kad apie jį nieko nežino. USB pavadinimo neatsimena. Neklausė draugų nieko, jie jam nepasakojo. Mes ėjome į bromą, jie dviese pasuko, R. pasakė, kad pažiūrės, kur jie yra, gavosi, kad jie nuėjo keturiese. Pirmi parodymai teisingi. Šiandien davė melagingus parodymus. Gal dėl to melavo, kad tai jo draugai. Neatsimena, kas pasiūlė nueiti link moters. Visi po biški kraustė tašę. Jis nelindo, jam davė S. N., kas jam davė USB raktą.
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta – šalia Šeškinės g. 61 namo esantį automobilių stovėjimo aikštelė, Vilnius (1 T., b.l. 8-10).
Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas M. B. 2010-12-14 pateikė USB atminties taupyklę Nr. BH0804N6QB. „ScanDisk“ (1 T., b.l. 41), kuri apžiūrėta (1 T., b.l. 42-43).
Daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji M. J. atpažino iš jos plėšimo metu pagrobtą UAS atminties raktą, kuris jai grąžintas (1 T., b.l. 44-45, 46).
2010-09-04 M. J. išduotas pranešimas, dėl asmens tapatybės kortelės pagrobimo (1 T., b.l. 18).
2010-09-04 M. J. pareiškė 5670 Lt civilinį ieškinį, dėl nusikaltimu jai padarytos materialinės žalos (1 T., b.l. 16, 17).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad:
1) D. Š. ir A. V. bendrininkų grupėje apiplėšė M. J.;
2) R. A. įgijo turtą žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu.
Apklausti kaltinamieji D. Š. ir A. V. dėl plėšimo kaltais prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2010 metais rugsėjo mėnesio 4 d. apie 24.00 val. jie su R. A. ir M. B. stovėjo prie namo Ukmergės g., vartojo alkoholinius gėrimus. Pastebėjo einančią girtą moterį ir R. A. pasiūlė ją apiplėšti, sakydamas: „Va matote eina girta moteriškė, davai padarome“, iš ko suprato, kad reikia moterį apiplėšti. Neatsimena kaip viskas vyko po to, moteris praėjo pro juos ir nuėjo link namo o jie trise ėjo jai iš paskos. Robertas griebė rankinuką ir traukė į save, dėl ko nukentėjusioji nukrito. Negirdėjo, kad kas ką sakytų nukentėjusiajai, lieptų atiduti rankinuką. Ištraukęs rankinuką, R. nubėgo, jie irgi nubėgo į laiptinę, patikrino rankinuką, pasidalino daiktus, pinigus. Dokumentus matė tačiau jų neėmė. M. B. nėjo kartu su jais iš paskos merginos.
Tačiau teisme D. Š. davė parodymus, kurie iš dalies skiriasi nuo A. V. duotų parodymų. Nors kaltinamieji R. A. ir D. Š. patvirtino, kad jie neva su R. A. ėjo link neblaivios nukentėjusiosios iš už nugaros, tačiau skiriasi jų nurodyta aplinkybė dėl jų veiksmų ir buvimo vietos prieš pat nusikalstamą veiką. D. Š. parodė, kad sekė moterį ir kai jie trise užėjo už krūmų, pirmas išbėgo R., nukentėjusioji atsisuko ir R. sugriebė rankinuką. Teisme apklaustas A. V. tą pačią aplinkybę nurodė kitaip. Jis parodė, kad jie su D. nenorėjo pritarti R. A. po raginimų apiplėšti moterį, tiesiog ėjo iš paskos. R. pasakė: „Davai imam“. Suprato, kad reikės eiti iš paskos. Robertas norėjo apiplėšti merginą. Nežino kam jie buvo reikalingi. Moterį iš paskos sekė labai nedaug. Priėjo prie moters, Robertas kelis žingsnius žengė sparčiau. Jie stovėjo daugiau negu 2 - 3 metrai nuo nusikaltimo vietos. Jie sustojo, Robertas pagreitino žingsnį. Prieš pagreitinant žingsnį nebuvo sakomi žodžiai, jis nieko nesakė. Neprisimena ar nukentėjusioji buvo atsisukusi į juos. Kai R. nuplėšė rankinuką, D. stovėjo šalia jo.
Vertinant tokius kaltinamųjų teisme duotus prieštaringus parodymus, teismas atsižvelgia į jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
A. V. ikiteisminio tyrimo metu ne veną kartą keitė savo parodymus. 2010-12-06 įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad dėl nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta pilnai. 2010-09-03 vakare, tačiau tiksliai laiko nurodyti negali, susitiko su pažįstamais D. Š., R. ir M. B.. Visi kartu prie garažų, esančių už (duomenys neskelbtini) namo, gėrė alų. Jau po vidurnakčio, išgėrus alų nuėjo link visą parą dirbančios gėrimų parduotuvės, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pakeliui, netoli (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, pamatė einančią moterį. R. pamatęs moterį pasakė - „O, pana. Reikia gauti pinigų“. Kitą R. pasakyta frazė buvo „eikit, atimkit rankinuką“. Kadangi jis buvo neblaivus net nesuprato, ar šie žodžiai buvo skirti jam, ar ne. Jis nesvarstė, ar tai verta daryti, ar ne. Kartu su D. greitu žingsniu nuėjo moteriai iš paskos. Robertas su M. liko stovėti. Moterį pavijo jai dar būnant prie Šeškinės g. 61 namo. Jei tiksliai prisimena, sustojo kai iki moters liko apie 2 metrus. Jis liko stovėti moteriai už nugaros. Tuo metu D. priartėjo prie moters ir netrukus pamatė, kad jis grėbė už rankinuko, kurį turėjo moteris. D. truktelėjo už rankinuko, tačiau kiek kartų pasakyti negali. Moteris neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Išplėšęs iš rankos rankinuką D. pradėjo bėgti, o jis nubėgo jam iš paskos. Tokius savo parodymus jis patvirtino ir 2010-12-16 akistatos metu su įtariamuoju D. Š. (2 T., b.l. 40, 41). Tačiau po akistatos su D. Š. parodymus pakeitė ir parodė, kad tvirtina visus savo ankstesnius parodymus ir nori patikslinti, kad nusikaltimą įvykdė R., kuris ir išplėšė iš moters rankų rankinę o jis su D. Š. tik buvo šalia. Parodymus pakeitė dėl to, kad žinojo, jog R. tuo metu buvo Lukiškių TI-K ir nenorėjo apsunkinti jo padėties ir tikėdamasis, kad nusikaltimas bus greičiau ištirtas (2 T., b.l. 42). Apklausiamas 2011-04-01 jis vėl pakeitė parodymus ir parodė, kad iš moters rankinuką išplėšė D. Š. o jis buvo šalia. Tuo metu R. su M. liko stovėti kitur (2 T., b.l. 45). Vertindamas A. V. parodymus teismas atkreipia dėmesį ir į pastarojo teismui pateiktą R. A. laišką, kurį jis vertina kaip grasinantį. Teismas pažymį, kad laiške R. A. sugėdina A. V. už tai, kad jis melavo ir pareigūnams nurodė, kad jis apiplėšė moterį dėl ko prašo jį apmastyti dėl savo elgesio (2 T., b.l. 215-217). Laiško teismas nelaiko grasinančiu.
Žemesnės instancijos teismas
D. Š. teisme duoti parodymai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu 2010-12-15 ir 2011-03-25 duotų parodymų. Pastarasis duodamas parodymus dėl plėšimo patvirtino, kad rankinuką iš moters pagriebė Robertas, su kuriuo jie trise ėjo iš paskos moters. Tačiau parodė, kad prieš pat plėšimą su A. ir R. buvo ne už krūmų, kaip nurodė teisme, po ko R. vienas išbėgo ir atėmė rankinuką iš moters, o R. A. už nugaros, kelių žingsnių atstumu nuo moters. Jis su A. tik stovėjo R. už nugaros ir stebėjo jo veiksmus. Moteris buvo pasisukusi veidu į jų pusę ir turėjo matyti juos visus. Jis negirdėjo, ar R. ką nors pasakė moteriai, tačiau jau kitą akimirką stvėrė už rankinuko ir pradėjo traukti į save. Parodė ir tai, kad po kelių dienų iš pažįstamo sužinojo, kad R. jam papasakojo, jog pardavė pagrobtą telefoną. R. nepasidalino, kaip buvo sutarta už parduotą telefoną gautais pinigais, todėl nuvažiavo pas R. į namus ir pasiėmė fotoaparatą „Sony“ (2 T., b.l. 7, 14). Tokiais parodymais D. Š. patvirtino teisme nurodytą aplinkybę, kad pyksta ant R. A.. O būtent, teisme D. Š. parodė, kad šiek tiek apkalba R. (A.), nes yra piktas, tačiau sako tiesą.
Be to, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo nukentėjusiosios M. J., liudytojo M. B. ir kaltinamojo R. A. parodymų.
Nukentėjusioji M. J. teisme patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 4 d. naktis, galimai tarp 1-2 val., ėjo iš gimtadienio namo, Šeškinėje netoli namų prie darželio. Eidama takeliu matė, kad eina du asmenys. Ant kairės peties turėjo rankinuką. Eidama pastebėjo, kad kažkas eina iš paskos. Atsisuko, tačiau nieko nepamatė. Tada kažkas priėjo prie jos iš dešinės, lietuviškai pasakė - „atiduoti tašę“. Kadangi jis buvo su gaubtu i švietė žibintas, veido nepamatė. Jis buvo šalia jos, aukštesnio ūgio. Ji laikė rankinuką. Kai vaikinas jį pradėjo traukti ji pargriuvo. Rankinuką traukė tas pats žmogus, kuris ir liepė atiduoti tašę. Kai nukrito, jis pagriebė rankinuką ir pabėgo. Atsisukusi, pamatė du vyrus. Tokie parodymai atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu protokole - pareiškime nurodytoms nukentėjusiosios aplinkybėms, kad ji matė du vaikinus, kurie 2010-09-04 apie 1.30 val., jai einant iš svečių namo, šalia darželio link (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, šalia automobilių stovėjimo aikštelės iš už nugaros pribėgę jai iš rankos ištraukė rankinuką (1 T., b.l. 1). Tai ji patvirtino apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 T., b.l. 11, 15, 47). Nukentėjusiosios M. J. parodymus, kad nusikalstamą veiką padarė du asmenys patvirtina ir liudytojo M. B. duoti parodymai apie įvykį. Pastarasis teismui parodė, kad visko neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus. Ėjo į bromą, jie dviese pasuko. R. pasakė, kad pažiūrės, kur jie yra, gavosi, kad jie nuėjo keturiese. Pirmi parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. B. patvirtino, kad 2010 m. rudens pradžioje, susitiko su D. Š., A. V. ir iš matymo pažįstamu R. Keturiese nuėjo prie „Bravo alco“. Nusipirkę alaus ir begrįždami link garažų, pro šalį ėjo nepažįstama moteris. Ji buvo neblaivi. Kažkas pasiūlė ją apvogti. Kas tiksliai pasakyti negali, neprisimena. Jis su R. nuėjo link garažų, o D. su A. nusekė paskui moterį. Sustojus pusiaukelėje pradėjo rūkyti. Robertas nuėjo žiūrėti kur Ausimas ir D., ir jam beeinant jis išgirdo moters riksmą. Pamatė, kad link jo bėga A. ir D. Keturiese nubėgo link garažų. Kas tiksliai A. ar D., tačiau vienas iš jų turėjo moterišką rankinę (1 T., b.l. 40). Tokias įvykio aplinkybes patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 T., b.l. 78-79), tiek teisme apklaustas kaltinamasis R. A., parodydamas, kad 2010 m. rugsėjo iš 3 į 4 d. jis, D. Š., M. B. ir A. V. „baliavojo“. (duomenys neskelbtini) namų kieme pamatė einančią akivaizdžiai neblaivią moterį. D. pakvietė A.eiti kartu su juo, paliko juos saugoti alkoholį. Jie nesakė, kur eina. Draugai nuėjo paskui moterį. Aurimas pasekė iš paskos D., o jis liko stovėti su M. B.. Labai nežiurėjo kur eina draugai, pamatė, kad pasiekė moterį. Nusprendė eiti paieškoti draugų, tik pradėjo eiti, išgirdo moters klyksmą, pamatė bėgantį Š. ir V. Š. nešėsi rankinuką. Draugai prabėgo pro juos ir pasakė eiti iš paskos. 2011-01-20 akistatos metu R. A. patvirtino, kad jis nedalyvavo nusikaltime apiplėšiant moterį ir vėliau D. ir A. purtė moters rankinuką ir iš jų jis gavo 10 Lt. Be to, D. jam davė rožinį fotoaparatą parduoti, tačiau jis jį pasiėmė po kelių dienų. A. V. vėl pakeitė savo parodymus ir parodė, kad R. A. pasiūlė atimti iš moters rankinuką žodžiais „O, pana. Reikia gauti pinigų“ ir jie trise nuėjo jai iš paskos po ko R. A. iš moters rankų griebė rankinuką o jis su D. Š. stovėjo šalia ir nieko nedarė. Nuėję į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę R. kraustė moters pagrobtą rankinuką ir daiktus dėjo sau į kišenes (2 T., b.l. 61-63).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta šalia (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelė, Vilniuje. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas M. B. 2010-12-14 pateikė USB atminties taupyklę Nr. BH0804N6QB. „ScanDisk“, kurį nukentėjusioji M. J. atpažino kaip iš jos plėšimo metu pagrobtą. 2010-09-04 M. J. išduotas pranešimas, dėl asmens tapatybės kortelės pagrobimo.
Teismas pripažįsta įrodymais tuos byloje surinktus ir įvertintus duomenis, kurie patvirtiną, kad nusikalstamą veiką padarė būtent A. V. ir D. Š.. Pirminiai A. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad būtent D. Š. išplėšė iš nukentėjusiosios rankinuką dėl ko M. J. nukrito. Tokia išvada daroma iš aptartų D. Š. ir A. V. prieštaringų ir nenuoseklių parodymų. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė būtent du asmenys, o ne trys, kaip teisme pakeitęs parodymus siekė įrodyti A. V. ir D. Š., patvirtina nukentėjusiosios M. J., liudytojo M. B. ir kaltinamojo R. A. parodymai. Šiais parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, kadangi iš esmės tokie parodymai šių asmenų buvo duoti nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, įvertinta ir D. Š. nurodyta aplinkybė, kad jis teisme apkalbėjo R. A., nes pyko ant jo.
Kadangi nukentėjusiosios M. J. turtas pagrobtas panaudojant fizinį smurtą, t.y. nukentėjusiajai siekiant išlaikyti savo turtą o D. Š. ir A. V. siekiant jį užvaldyti, dėl ko D. Š. patraukė rankinę į save ir ją įplėšė iš nukentėjusiosios rankų, po ko ji nukrito, laikytina, kad jie panaudojo fizinį smurtą turtui užvaldyti. Todėl D. Š. ir A. V. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 180 str. 1 d.
Dėl fizinio asmens dokumentų pagrobimo
Plėšimo metu D. Š. ir A. V. pagrobė iš nukentėjusiosios M. J. dokumentus: automobilio „FORD Probe“ transporto priemonės registracijos pažymėjimą, techninės apžiūros taloną, civilinės atsakomybės sutartį, M. J. asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad abu kaltininkai, plėšimo metu grobdami svetimą, nukentėjusiosios M. J. turtą, veikė neapibrėžta tyčia, siekdami užvaldyti rankinę su joje buvusiu turtu.
Tyčia tai tokia kaltės forma, kai darydamas veiką asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų nori (tiesioginė tyčia), arba nors ir nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (BK 15 straipsnis). Neapibrėžta tyčia yra tada, kai kaltininkas suvokia veikos pavojingumą, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau jų savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo.
Nusikaltimas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, yra BK 43 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu“, juo pažeidžiama formali dokumentų tvarkymo ir naudojimo tvarka, o nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, yra BK 28 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“, jais pažeidžiamos savininko ar kito asmens, valdančio turtą pagal įstatymus ar sutartį, teisė valdyti, naudotis ir disponuoti turtu. Taigi šių nusikaltimų objektai yra skirtingi. Plėšimas (BK 180 straipsnis) ar dokumento pagrobimas (BK 302 straipsnio 1 dalis) yra tyčinės materialiosios nusikaltimų sudėtys, šios nusikalstamos veikos padaromos tik tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo tikslą, tai, kad kaltinamųjų D. Š. ir R. A. nukentėjusiosios automobilio dokumentai ir raktas su pulteliu vėliau buvo panaudoti darant kitą nusikaltimą – 2011-05-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu jie pripažinti kaltais dėl M. J. automobilio „F. P.“, valstybinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) turto vagystės. Nusikaltimas padarytas 2010-09-09, t.y. po to, kai D. Š. ir A. V. 2010-09-04 naktį buvo apiplėšta M. J.. Teismo nuosprendis įsiteisėjęs.
Be to, D. Š. 2010-09-04 panašiomis aplinkybėmis, panaudodamas fizinį smurtą ir betarpiškai suduodamas nukentėjusiajai J. G. pagrobė šios rankinuką ir mobilaus ryšio telefoną. Todėl darytina išvada, kad D. Š. ir A. V. nusikalstamos veikos padarymo metu, veikdami neapibrėžta tyčia, viena veika kėsinosi į kelių atskirų nusikaltimų objektus, padarydami atskiras veikas, kadangi jie suvokė į kokius baudžiamojo įstatymo saugomus objektus (dalyką) kėsinasi, numatė, kad dėl to kils atitinkami padariniai ir vienodai siekė bet kurio iš tų padarinių. Tai ištirta ir nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu. Todėl kaltinamųjų veikos pagal BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (M. J. plėšimas) teisingai kvalifikuotos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.
Dėl prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą
2012-01-20 prokuroras pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą nurodant, kad nukentėjusiąją M. J. apiplėšė trys asmenys: D. Š., A. V. ir R. A. (BPK 256 str.). Toks prokuroro prašymas buvo grindžiamas tuo, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad visi kaltinamieji dėl M. J. plėšimo ir dokumentų pagrobimo uri būti kaltinami pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. Tačiau teismas nesutinka su tokiu prokuroro kaltinimo pakeitimu, kadangi taip yra pažeidžiamas non bis in idem (ne bis in idem) principas, kadangi 2011-03-29 ikiteisminis tyrimas R. A. atžvilgiu pagal BK 180 str. 1 d. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką (BPK 212 str. 2 p.) (2 T., b.l. 69-71). O būtent. BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, t.y. įtvirtinta teismų praktikoje laikoma non bis in idem (ne bis in idem) principo sudedamoji dalis, jo procesinė išraiška. Ja įgyvendinamas draudimas tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-P-221/2008). Non bis in idem principas įtvirtintas ne tik nacionaliniu lygmeniu (taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje), bet ir tarptautiniu bei Europos Sąjungos lygmeniu. Svarbiausios šio principo apsaugą užtikrinančios tarptautinės teisės aktų nuostatos įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje. Europos Sąjungos lygmeniu non bis in idem principas įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje, Šengeno konvencijos 54 straipsnyje. Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant BPK 3 straipsnio 1 dalis 8 punkto nuostatą, svarbią reikšmę turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnio nuostatos ir jų aiškinimas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje. Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti antrą kartą persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalies nuostatos nedraudžia atnaujinti bylos proceso pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą tuo atveju, kai iškyla nauji ar naujai paaiškėję faktai, ar nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai. Apžvelgiant BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos taikymą, teismų praktikoje pažymėta, kad šiame punkte vartojama terminija nevisiškai atitinka minėtų Konstitucijos, Baudžiamojo kodekso ir Konvencijos nuostatų terminiją. Šiuose teisės aktuose vartojama sąvoka nusikaltimas (nusikalstama veika), tuo tarpu baudžiamojo proceso įstatyme – kaltinimas. Vis dėlto teismų praktikoje šios sąvokos yra tapatinamos ir sąvoka kaltinimas BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto prasme suprantama kaip nusikalstama veika. Sąvoka nusikaltimas (nusikalstama veika) Konvencijos prasme turi savarankišką reikšmę, kuriai nėra svarbus teisės pažeidimo kvalifikavimas nacionalinėje teisėje. Remiantis EŽTT praktikoje suformuluotais kriterijais, kitoks teisės pažeidimas gali būti priskirtas baudžiamosios teisės sričiai, taigi ir procesas dėl tokio pažeidimo Konvencijos prasme būtų laikomas baudžiamuoju. Teismų praktikoje sprendžiant, ar baudžiamasis procesas vyksta (vyktų) dėl tos pačios nusikalstamos veikos (to paties kaltinimo), dėl kurios įsiteisėjo teismo nuosprendis arba teismo nutartis, ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą, remiamasi EŽTT praktikoje suformuluotais kriterijais. Naujausioje EŽTT praktikoje, aiškinant nusikaltimo sąvoką EŽTK Protokolo Nr. 7 4 straipsnio prasme, pabrėžiamas jo materialusis aspektas, t. y. veikos faktinė raiška laiko ir erdvės atžvilgiu. Tuo tarpu veikos teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) nėra toks reikšmingas (EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (Nr. 14939/03, 2009-02-10, § 78-84). Taigi sprendžiant, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą (nusikalstamą veiką), turi būti vertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT jurisprudencija, laikomasi nuostatos, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą, baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas nepriklausomai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo. Ankstesniame procese dėl asmens padarytos tos pačios nusikalstamos veikos gali būti priimtas tiek išteisinamasis, tiek apkaltinamasis nuosprendis, ar nuosprendis, kuriuo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutraukta (BPK 303 straipsnis). Procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos gali būti nutraukiamas prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą (BPK 212–216 straipsniai) arba teismo nutartimi nutraukti bylą (bylos procesą) įvairiose baudžiamojo proceso stadijose – tiek įprastiniame, tiek atskirų kategorijų bylų procesuose (pvz., bylos parengimo nagrinėti teisme metu – BPK 232 straipsnio 7 punktas, 235 straipsnio 1 dalis, privataus kaltinimo bylų procese – BPK 416 straipsnis). Taigi, jei byloje yra priimtas įsiteisėjęs prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą vieno iš įtariamųjų atžvilgiu, laikoma, kad šioje dalyje procesas baigtas. Užbaigus procesą, antrą kartą jis negali būti pradedamas. Tik paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar aukštesniajam teismui panaikinus nutartį dėl bylos nutraukimo, išimtiniais atvejais procesas gali būti atnaujintas. Atnaujinus procesą, tai būtų buvusio proceso tąsa, o ne naujas (antrasis) procesas, nes įstatymai be jokių išlygų draudžia naują (antrąjį) procesą, t. y. draudžia tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (BK 2 straipsnio 6 dalis). Naujų aplinkybių dėl R. A. vaidmens, dalyvaujant plėšime, teisme nepaaiškėjo. Visos teisme nustatytos aplinkybės buvo žinomos ir ikiteisminio tyrimo metu.Taigi prokuroro kaltinimo pakeitimas teisme, kai R. A. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn antrą kartą už tą patį nusikaltimą, dėl kurio jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir procesas nebuvo atnaujintas, yra neteisėtas. Todėl nuosprendyje paliekamos kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės (BPK 256 str. 1 d.).
Teisme apklaustas kaltinamasis R. A. parodė, kad po to, kai 2010 m. rugsėjo iš 3 į 4 d. D. Š. ir A. V. atėmė iš moters rankinuką, kai jis liko su M. B. ir pamatę, kad Š. nešasi rankinuką, jie visi pabėgo į laiptinę, kur D. padavė jam iš rankinuko fotoaparatą ir 10 litų. D. davė jam fotoaparatą sužinoti jo kainą internete. Pasižiūrėjo fotoaparato vertę internete, jis kainavo 500 litų. Ryte D. išvažiavo savo reikalais ir jam paliko fotoaparatą. Tačiau jį po poros dienų D. pasiėmė. Žinojo kokiu būdu buvo įgytas fotoaparatas, dėl pinigų nieko nežinojo. Draugai kažką dalinosi laiptinėje, tiksliai nežino ką. Suprato iš kur pas Dmitrijų yra pinigai. Plėšime nedalyvavo. Tokius R. A. parodymus iš esmės patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai, kad 2010-09-03 vakare susitiko su pažįstamais D. Š., A. V. ir M. Tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. 2010-09-04 po vidurnakčio, tiksliai laiko nurodyti negali, netoli (duomenys neskelbtini) namo, pastebėjo šaligatviu einančią akivaizdžiai neblaivią moterį. D. su A. nuėjo moteriai iš paskos. Vaikinai greitu žingsniu artėjo prie moters ir būnant netoli monolitinio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, maždaug 50 metrų atstumu nuo jų, pavijo moterį. Kas konkrečiai įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje pasakyti negali, nes nematė, tačiau išgirdo moters klyksmą, o maždaug po minutės prie jų atbėgo vaikinai. Kuris iš jų turėjo rankinuką nepastebėjo. Visi greitu žingsniu nuėjo paskui juos į vieno iš namo laiptinę. Rankinuką purtė D. ir A. Jis matė, kaip vaikinai iš rankinuko išėmė fotoaparatą, raktus, bižuteriją, piniginę su pinigais. Pinigai buvo išdalinti, jis gavo 10 Lt, kad galėtu su taksi nuvažiuoti namo. Po kiek tiksliai gavo kiti nežino. D. jam padavė rožinės spalvos fotoaparatą ir paprašė jį parduoti, tačiau jau po kelių dienų atvažiavo pas jį į namus ir fotoaparatą pasiėmė (2 T., b.l. 78-79). D. Š. patvirtino, kad davė R. A. fotoaparatą ir pinigus, tačiau fotoaparatą iš jo vėliau atsiėmė. Nukentėjusioji M. J. patvirtino aplinkybes dėl pagrobto turto. Todėl įrodyta, kad R. A. žinojo kokiu būdu įgytas nukentėjusiosios M. J. fotoaparatas ir dalis pinigų, t.y. kad turtas gautas nusikalstamu būdu – apiplėšiant nukentėjusiąją. Turtą R. A. įgijo iš karto po nusikaltimo padarymo ir šiuo atveju neturi reikšmės ar fotoaparatas vėliau D. Š. buvo atsiimtas ar ne. Todėl R. A. veika kvalifikuotina teisingai pagal BK 189 str. 1 d.
2010-09-04 M. J. pareikštas byloje 5670 Lt civilinį ieškinys įrodytas. Kaltinamieji D. Š. ir A. V. jo neginčija. Todėl jis tenkintinas.
Teisme apklaustas kaltinamasis D. Š. parodė, kad nenori kalbėti apie šį įvykį. Viską pripažįsta, nenori šnekėti, nes jam nemalonu. Negaliu atsakyti į klausimą kodėl taip padarė, sudavė nukentėjusiajai. Buvo blaivus.
Ikiteisminio tyrimo metu D. Š. parodė, kad 2010-09-19 apie 22.20 val., tačiau tiksliai laiko nurodyti negali, ėjo pas draugą. Eidamas pastebėjo priešais einančią nepažįstamą moterį. Moteriai sulėtinus žingsnius ją pavijo. Jam priartėjus moteris atsisuko, o jis vieną kartą jai smogė kumščiu per galvą. Moteris iškart labai išsigando ir jam nespėjus nieko pasakyti pati pasakė: „imk viską tik nieko man nedaryk“ ir atidavė savo rankinuką, bei padavė iš kišenės ištrauktą mobilioj ryšio telefoną. Jis paėmė daiktus ir pabėgo. Įbėgus į artimiausią kiemą apžiūrėjo rankinuką, rado ir paėmė tik 20 Lt. Rankinuką su likusiai daiktais išmetė į šiukšliadėžę. Iš telefono išėmė ir išmetė SIM kortelę. Kitą dieną paskambino pažįstamam T. S. ir paprašė paklausinėti, ar turguje kam nors reikalingas mobilusis telefonas. Susitarė, kad atneš ir parodys telefoną. Jis atnešė Tomui telefoną kuris jį tą pačią dieną pardavė o jam davė 20 Lt (2 T., b.l. 11.) (BPK 276 str. 4 d.).
Teisme apklausta nukentėjusioji J. G. parodė, kad tą dieną, apie 22 – 22.20 val. viena ėjo iš dukros. Buvo šiltai apsirengusi: su striuke ir šaliku. Prie mokyklos, Gelvonų gatvėje, su ja susilygino berniukas. Ji šiek tiek pasitraukė, kad jis praeitų. Jis atsisuko ir vieną kartą ranka sudavė į galvą, jai pasidarė bloga. Smūgis buvo stiprus. Nuo smūgio nenukrito. Jautė skausmą. Susvirduliavo. Po smūgio atsimena, kad jai skaudėjo nosį, krūtinė buvo mėlyną. Po smūgio į galvą, nieko neatsimena. Rankinukas buvo dešinėje rankoje. Kaltinamasis sudavė jai ir paėmė rankinuką. Striukėje turėjo telefoną. Kaltinamasis paklausė, ką turi striukės kišenėje. Ji ištraukė telefoną ir atidavė jam, kadangi bijojo, kad nemuštų jos daugiau. Daugiau berniukas nesudavė smūgių. Į atpažinimą nenuėjo, kadangi buvo ligoninėje. Berniukas buvo aukštas, su kapišonu, juoda striuke ir kelnėmis. Prašė berniuko jos nemušti, sakė, kad ji yra onkologinė ligonė, kad rytoj reikia eiti į ligoninę, prašė atiduoti dokumentus. Taip ėjo iki parduotuvės, kur stovėjo kiti berniukai. Jie iškvietė policiją. Rankinuke buvo telefonas, pasas, tyrimai, kuriuos dariau pas profesorių ir mokėjau 125 litus. Buvo mamos ir vyro mirties liudijimai, vaistų knygelė. Kadangi dokumentai buvo pavogti, iš naujo darė tyrimą. Iš naujo darė pasą ir sumokėjo 80 Lt. Viskas kainavo apie 500 litų. Pirmą kartą, kai išėjo iš teismo, kaltinamasis jos atsiprašė, žadėjo sumokėti, paskui nekėlė telefono ragelio. Kiekvieną diena jai yra svarbi. Po sumušimo jautė galvos skausmus. Iš vienos pusės skaudėjo nosį. Neatsimena ar buvo smūgis į nosį. Grįžusi namo, pajuto nosies skausmą.
2010-09-19 23.14 į bendrąjį pagalbos centrą pranešta, kad iš moters atimtas rankinukas. Buvo vaikinas apie 20 metų amžiaus... (1 T., b.l. 53).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta – netoli (duomenys neskelbtini), Vilnius (1 T., b.l. 56-57).
2010-09-20 J. G. išduotas pranešimas, dėl asmens tapatybės kortelės pagrobimo (1 T., b.l. 64).
J. G. pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 T., b.l. 61, 62, 152).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. Š. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be pačio kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. G. parodymais, kad prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, t.y. kaltinamasis jai ne mažiau vieno karto sudavė į galvos sritį ir atėmė iš jos rankinuką. Nukentėjusioji J. G. jam, kad jos nemuštu, kaltinamajam atidavė ir mobilaus ryšio telefoną. Iš nukentėjusiosios J. G. pagrobtas telefonas buvo surastas pas liudytoją V. S.. O būtent. Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos nurodyti negali, jam paskambino pažįstamas D. Š. ir pasiteiravo, ar jis žino kam reikalingas mobilaus ryšio telefonas. Jam pasakė, kad Šeškinės turgavietėje viena pardavėja Marina ieško savo sūnui telefoną. D. atėjo į (duomenys neskelbtini) turgavietę ir jis jam parodė Mariną, kuriai jis, kiek suprato, pardavė telefoną. Po kiek laiko M. pasakojo, kad telefoną teko atiduoti policijos pareigūnams nes paaiškėjo, kad jis vogtas (1 T., b.l. 91). Liudytoja M. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, Šeškinės turgavietėje vaikinas, kurį kažkada matė, pasiūlė jai už 50 Lt pirkti mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir pakrovėją. Vaikinas paaiškino, kad telefonas priklauso jam, tačiau jis nupirko sau naują ir šis jam nereikalingas. Ji sutiko ir nupirko telefoną savo sūnui V. Apie tai, kad telefonas pagrobtas net neįtarė (1 T., b.l. 87). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. S. patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį jo mama M. S. gimtadienio proga padovanojo jam mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, kuris kaip sužinojo iš policijos pareigūnų, buvo vogtas (1 T., b.l. 82). Daiktų pateikimo protokolu liudytojas V. S. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung SGH-C170“ (1 T., b.l. 83), kuris apžiūrėtas ir gražintas nukentėjusiajai J. G. (1 T., b.l. 84-85, 86). Nustatyti sveikatos sutrikdymo mąstą J. G. nepavyko, kadangi pastaroji nesikreipė į teismo medicinos ekspertus. Kaltinamojo D. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., kadangi J. G. turtui užvaldyti D. Š. panaudojo fizinį smurtą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kadangi prisipažino, kad panaudodamas fizinį smurtą pagrobė iš nukentėjusiosios rankinę ir mobilaus ryšio telefono aparatą. Parodė, kad dėl padaryto jam gėda, dėl to nenorėjo apie tai kalbėti teisme, parodydamas, kad prisipažįsta. Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino, gailisi dėl padaryto. Žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Byloje pareikštas J. G. 500 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos yra įrodytas. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl jai suduoto smūgio jautė skausmą, patyrė nepatogumus dėl suplanuoto gydimo, nes dėl patirto buvo atidėtas suplanuotas gydymas. D. Š. ieškinio neginčijo. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilnai.
Kaltinamasis D. Š. teistas, 2 kartus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo 1 kartą už veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. Šią veiką padarė būdamas nepilnametis. 2009-02-06 įsiteisėjo Vilniaus apygardos nuosprendis, kuriuo pakeistas 2008-11-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendis. BK 92 str. pagrindu D. Š. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams. Todėl laikytina, kad jis nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 1 d. (dvi veikos) ir 302 str. 1 d. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Jis nedirba, 2009-08-30 ir 2010-09-27 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo medicininės apžiūros kabinetą. Išvada: vartojęs narkotikus. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, M. J. plėšimą, padarė bendrininkų grupėje su A. V. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). D. Š. padarė trys tyčinius nusikaltimus, du kurie padaryti panaudojant prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą. Veikos padarytos tyčia. Jos yra baigtos. Plėšimų pavojingumą apsprendžia tai, kad vienas jų padarytas bendrininkų grupėje, kitas – prieš žymiai fiziškai silpnesnį, onkologine liga sergantį asmenį, kuriam kaltinamasis sudavė ne mažiau vieno karto. Atsižvelgiama į tai, kad padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). D. Š. būtų laikomas recidyvistu (BK 27 str.), tačiau nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas už veikas, kurias padarė iki 18 metų amžiaus (BK 27 str. 4 d.). Atsižvelgiant į išdėstytą D. Š. už visas padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Taikyti BK 75 str. nuostatas nėra galimybės, kadangi teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo metu jau padarė trys apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą. Nustatant laisvės atėmimo terminą, teismas vadovaujasi BK 61 str. ir įvertinęs tai, kad yra viena D. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (M. J. plėšimas), viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (J. G. plėšimas), teismas skiria: už M. J. plėšimą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį artimą BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui; už fizinio asmens dokumento pagrobimą – nustatant mažesnį BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui; už J. G. plėšimą – nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos: už BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (M. J. plėšimas ir dokumentų pagrobimas) kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu apėmimo būdu, ir BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. pagrindu taip subendrintos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant su bausme, paskirta dėl J. G. plėšimo ir su 2011-05-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
2010-12-15 – 2010-12-16 D. Š. laikinai sulaikytas BPK 140 str. pagrindu (viena para) (2 T., b.l. 1). 2010-12-16 jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 T., b.l. 15). 2011-10-10 kardomoji priemonė pakeista į suėmimą (2 T., b.l. 163-165). 2011-10-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi D. Š. nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo trijų mėnesių terminas (2 T., b.l. 182-183). 2012-01-20 suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams nuo 2012-01-22 (2 T., b.l. 225-226). Laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).
Kaltinamasis A. V. neteistas, yra jauno amžiaus, nusikaltimus padarė pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad M. J. plėšimą padarė bendrininkų grupėje su D. Š. (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. V. padarė du tyčinius nusikaltimus, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Plėšimo metu panaudojo fizinį smurtą. Veikos padarytos tyčia. Jos yra baigtos. Plėšimo pavojingumą apsprendžia tai, kad vienas jis padarytas bendrininkų grupėje. Atsižvelgiama ir į tai, kad padarytos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Todėl už plėšimą teismas parenka A. V. bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Tokia bausmės rūšis kaltinamajam parenkama dėl to, kad BK 180 str. 1 d. numatytos tik dvi bausmių alternatyvos - areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiąs bausmes (BK 55 str.). Tačiau skiriant areštą nebūtų galimybės taikyti BK 75 str. nuostatas. Pagal BK 302 str. 1 d. teismas parenka kaltinamajam bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kadangi kaltinamasis niekur nedirba ir baudos skyrimas apsunkintu jo turtinę padėtį ir galimybę nukentėjusiajai atlyginti padarytą turtinę žalą. Nustatant laisvės atėmimo terminą, teismas vadovaujasi BK 61 str. ir įvertina tai, kad yra viena A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (M. J. plėšimas) ir nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl teismas jam skiria: už M. J. plėšimą laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis; už fizinio asmens dokumento pagrobimą – laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį artimą BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. pagrindu apėmimo būdu, kadangi nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. (M. J. plėšimas ir dokumentų pagrobimas) padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.
2010-12-16 A. V. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 T., b.l. 46). Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė naikintina.
Kaltinamasis R. A. buvo teistas iki šios veikos padarymo 2003-10-21 vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2004-05-13. Nusikalstamą veiką padarė 2010-09-04, todėl teistumas buvo išnykęs ir nelaikoma, kad jis padarė nusikaltimą būdamas teistas (BK 97 str., 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). 2010-05-24 nuteistas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, padarytą po 2010-09-04 nusikalstamos veikos. 2011-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą iki šio nusikaltimo padarymo. Kadangi kaltinamasis ne pirmą kartą teismo teisiamas už nusikaltimus nuosavybei, padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 189 str. 1 d., jam skirtina bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad padarytoji veika nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ir įgijęs nusikalstamu būdų įgytą turtą jo dalis buvo gražinta kitam kaltinamajam, kuris tą turtą neteisėtai, plėšimo metu pagrobė, BK 61 str. pagrindu R. A. nustatomas laisvės atėmimo terminas artimas BK 189 str. 1 d. sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. (2 veikos) ir 302 str. 1 d., ir nuteisti jį:
pagal BK 180 str. 1 d. (dėl M. J. plėšimo) - laisvės atėmimo bausme 3 metams 1 mėnesiui;
pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams;
pagal BK 180 str. 1 d. (dėl J. G. plėšimo) – laisvės atėmimo bausme 2 metams 10 mėnesių. BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. (dėl M. J. plėšimo) ir BK 302 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant. BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir 2011-05-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžių paskirtą subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas buvo atidėtas BK 75 str., subendrinti iš dalies sudedant ir skirti D. Š. galutinę subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2010-12-15 iki 2010-12-16 išbūtą laiką (viena para), suėmime nuo 2011-10-22 iki nuosprendžio įsiteisėjimo išbūtą laiką (BK 66 str.) ir laiką, įskaitytą pagal 2011-05-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Š. palikti kardomąją priemonę – suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Priteisti iš D. Š. 500 Lt J. G. naudai.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., ir nuteisti jį:
pagal BK 180 str. 1 d. (dėl M. J. plėšimo) - laisvės atėmimo bausme 3 metams;
pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimo bausme 7 mėnesiams.
BK 63 str. 1 d. 5 d. 1 p. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir skirti galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. V.:
1) per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimu padarytą turtinę žalą;
2) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;
3) iki 2012-04-01pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Priteisti solidariai iš A. V. ir D. Š. 5670 Lt M. J. naudai.
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d. ir nubausti jį 4 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, iš dalies sudedant, subendrinti su 2010-05-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ir 2011-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, skiriant jam galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmes, įskaičiuotas ir atliktas pagal 2010-05-24 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo ir 2011-06-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžius. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems R. A. ir D. Š. per 20 dienų nuo nuorašo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.