Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-03-27 · Byla Nr. 1N-47/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
1N-47/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Kaltinamasis
M. S.
Byla Nr. 1N-47/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.2.16.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. S. (M. S.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. S. buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 6 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautojas, dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su organizuotos grupės nariais (duomenys neskelbtini) dirbančiais (duomenys neskelbtini) A. R., (duomenys neskelbtini) L. B., (duomenys neskelbtini) A. B., (duomenys neskelbtini) J. B., (duomenys neskelbtini) V. K., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos padarė didelę žalą valstybei.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartimi M. S. buvo laikinai nušalintas nuo užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 6 d. Vėliau laikino nušalinimo nuo užimamų pareigų terminas buvo tęsiamas iki 2014 m. kovo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi kaltinamajam M. S. laikino nušalinimo nuo užimamų (duomenys neskelbtini) pareigų terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 6 d. Nutartyje nurodyta, jog M. S. inkriminuojama nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su jo užimamomis (duomenys neskelbtini) pareigomis. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad jis, toliau vykdydamas savo tarnybines funkcijas, gali daryti naujas panašias nusikalstamas veikas. Be to, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad M. S. užimamos pareigos, profesiniai įgūdžiai ir darbo patirtis sudaro galimybę kliudyti bylos nagrinėjimui, siekiant neteisėtai pakreipti procesą sau palankia linkme, daryti poveikį kartu dirbantiems asmenims.

Šalies argumentai

Kaltinamasis M. S. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį.

Kaltinamojo teigimu, teismas, pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, iš esmės sprendė jo kaltės klausimą ir aiškiai pervertino užimamas pareigas. M. S. yra eilinis (duomenys neskelbtini) pareigūnas, o analizuojant kaltinimą, jo vaidmuo galėtų būti vertinamas kaip eilinio vykdytojo, kuris tariamai paėmė apie 30 Lt ir nėra nei organizuotos grupės organizatorius, nei koks kitas pagrindinis asmuo. M. S. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), kurioje iš viso dirba aštuoniolika žmonių. Aštuoniolikos žmonių pamainai pradedant darbą, (duomenys neskelbtini) paskirsto darbo vietas. Tokiu būdu M. S. kiekvieną pamainą dirba skirtingoje darbo vietoje ir atlieka skirtingas funkcijas poste. (duomenys neskelbtini) pareigūnai dirba ne tik atvykstančių į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) terminale, kuriame tariamai padarytos nusikalstamos veikos, bet ir kitose vietose, tokiose kaip garantijų registravimas, išvykstančių iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) terminale, atvykstančių į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) terminale, atvykstančių į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) terminale, (duomenys neskelbtini). Įvertinus minėtas aplinkybes, baudžiamojo proceso tikslai galėtų būti pasiekti uždraudus M. S. atlikti (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir įpareigojus jį nebendrauti su vienais ar kitais asmenimis, kurie, teismo manymu, bylos nagrinėjimo teisme metu neturėtų bendrauti. Be to, esant būtinumui, kaltinamajam galėtų būti pritaikytos ir kitos procesinės prievartos priemonės.

Šalies argumentai

M. S. skunde nurodo, kad darbas (duomenys neskelbtini) yra vienintelė jo darbo vieta, o čia gaunamas darbo užmokestis - vienintelės pajamos, kurios buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti bei prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. M. S. yra vedęs, (duomenys neskelbtini) gimė dukra. 2006 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta vaiko investicinio draudimo sutartis, o 2004 m. rugsėjo 30 d. – gyvybės draudimo sutartis, kurių pagrindu mokamos įmokos. Šeima yra sudariusi dvi kredito sutartis, taip pat turi būtinų išlaidų, susijusių su gyvenamosios vietos, kurioje gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku, išlaikymu. Taigi, tuo atveju, jeigu M. S. nebus leista laikinai dirbti dar tris mėnesius ir jam nebus mokamas atlyginimas, nukentės nepilnamečio vaiko interesai ir šeimos teisėti lūkesčiai, galimai atsiras neigiamos pasekmės, susijusios su kredito ir draudimo sutarčių vykdymo pažeidimais, nes tinkamas minėtų sutarčių vykdymas nesant lėšų gali tapti neįmanomas.

Pasak kaltinamojo, esant ankščiau nurodytoms aplinkybėms, laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimas prieštarauja proporcingumo principo reikalavimams ir neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų tikslų. Skunde akcentuojama, kad tą pačią dieną, kai M. S. buvo įteikta nutartis dėl procesinės prievartos taikymo, taip pat buvo įteiktas galutinis nutarimas šioje baudžiamojoje byloje, iš kurio turinio matyti, kad baudžiamoji byla yra baigiama.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. skundas atmetamas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo pagrindas kaltinamajam M. S. nėra išnykęs.

Būtina laikino nušalinimo nuo pareigų taikymo ir jo termino pratęsimo sąlyga yra pagrįstas manymas, kad asmuo, kuriam ši procesinė prievartos priemonė taikoma, galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. S. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esančių ir kaltinamajame akte išdėstytų duomenų visuma. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės. Tai yra bylą nagrinėsiančio pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tik teisiamajame posėdyje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. M. S. skunde deklaratyviai teigia, kad apygardos teismas, pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą, iš esmės sprendė jo kaltės klausimą. Priešingai, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas vertino byloje surinktų duomenų pakankamumą tik sprendžiant dėl laikino nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo tikslingumo. Todėl minėtas kaltinamojo skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas.

BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką bei siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. Be to, svarbu pažymėti, kad BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis M. S., toliau eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, gali daryti nusikalstamas veikas, bandyti paveikti liudytojus bei trukdyti nustatyti byloje tiesą. Visų pirma, atsižvelgtina į M. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, t. y. jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK 228 straipsnio 2 dalis). Ši galimai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su M. S. užimamomis minėtomis pareigomis, kas leidžia manyti, kad užimamos pareigos sudaro M. S. galimybę piktnaudžiauti jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Tokiai išvadai daryti neturi reikšmės M. S. skundo teiginiai, susiję su jo vaidmeniu darant inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įvertinus galimai nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, pripažintina, kad dabartiniu metu kaltinamojo darbas (duomenys neskelbtini) nėra suderinamas su BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais tikslais. Atsižvelgiant į tai, ta aplinkybė, jog M. S. galimai piktnaudžiavo tarnyba dirbdamas tik atvykstančių į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) terminale, nepaneigia manymo, jog kaltinamasis gali daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas ir atlikdamas kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas kitose (duomenys neskelbtini) darbo vietose. Be to, baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas M. S., dar nėra išnagrinėta, o pagrindas, kad užimdamas (duomenys neskelbtini) pareigas kaltinamasis gali daryti poveikį kartu dirbantiems asmenims, siekiant pakreipti baudžiamąjį procesą sau palankia linkme, nėra išnykęs. Pažymėtina, kad duomenų, reikšmingų visapusiškam ir teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, rinkimas ir įrodinėjimo procesas nesibaigia ikiteisminio tyrimo stadijoje, šis procesas yra tęsiamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Remiantis minėtų aplinkybių visuma, pripažintina, kad M. S. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas pagrįstai.

M. S. skunde akcentuoja dėl taikomos procesinės prievartos priemonės kaltinamajam ir jo šeimai atsiradusias neigiamas pasekmes. Šiuo aspektu pasakytina, kad bet kokia procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu varžo asmens teises, tačiau vien toks teisių varžymas savaime nereiškia, kad procesinė prievartos priemonė yra taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant proporcingumo principą. M. S. laikino nušalinimo nuo pareigų terminas buvo pratęstas nepažeidžiant BPK nuostatų, todėl dėl laikino nušalinimo nuo pareigų atsiradusios pasekmės nelaikytinos kaip pakankamas pagrindas naikinti šią procesinę prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju viešas interesas užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti netrukdomą, visapusišką ir teisingą bylos išnagrinėjimą nusveria kaltinamojo ir jo šeimos narių patiriamus nepatogumus. Taip pat pabrėžtina, kad nors M. S. šioje byloje yra nušalintas nuo konkrečių jo užimamų pareigų, tačiau taikoma procesinė prievartos priemonė nedraudžia jam dirbti kitą darbą bei užsidirbti lėšų pragyvenimui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo M. S. (M. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris