- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- e1-870-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18988-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- J. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M., smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, t. y. 2025 m. birželio 1 d., apie 7 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės I. M. atžvilgiu, tai yra tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius rankomis jai į rankas bei sugriebė dešine ranka už kairės rankos dilbio, taip sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis J. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, jis nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini) su sutuoktine I. M. ir jų dviem bendrais mažamečiais vaikais – N. M. ir N. M. Taip pat kartu gyvena jo mama H. M. Su žmona kartu gyvena 10 metų, veda bendrą ūkį. Namas, kuriame gyvena, priklauso jo mamai, registruotas mamos vardu. 2025 m. birželio 1 d. apie 7 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos I. M. kilo žodinis konfliktas dėl automobilio raktų. Jis norėjo važiuoti su žmona į darbą, žmona iš pradžių sutiko, bet paskui pakeitė nuomonę, nesutiko, kad važiuotų kartu su ja, dėl to ir įvyko žodinis konfliktas. Žmonai pasakė, kad neleis jai važiuoti automobiliu, jei jis nevažiuoja kartu. Jis prašė atiduoti automobilio raktą, bet ji nedavė. Tada bandė automobilio raktą iš žmonos atimti, su ja susigrūmė. Grumtynių metu sudavė jai rankų delnais keletą kartų per rankas, kad paleistų raktus. Kiek kartų sudavė gerai nepamena, gali būti kaip parašyta įtarime, ne mažiau dviejų kartų. Sudavė tikrai nestipriai. Taip pat grumtynių metu buvo sugriebęs jai ranka už kairės rankos. Galimai ranką suspaudė. Konflikto metu buvo susijaudinęs, piktas. Išgirdusios konfliktą, atėjo mama ir uošvienė. Uošvienė atitraukė jį nuo savo dukros. Tada žmona ėjo link automobilio kieme. Pasivijęs ją sugriebė jai už plaukų, bet pribėgusi uošvienė ir mama jį nuo žmonos atitraukė. Už plaukų žmonos netempė, tik laikė suėmęs. Po to žmona sėdo į automobilį ir išvažiavo į darbą. Vaikai konflikto nematė. Dėl savo veiksmų, poelgio gailisi. Žmonos jis atsiprašė, su ja jie susitaikė, ji jam atleido. Pasižada, kad daugiau su žmona nekonfliktuos. Fizinio smurto anksčiau prieš žmoną nenaudojo. Įvykio metu buvo blaivus. Alkoholį vartojo 2025 m. gegužės 31 d. vakare, gėrė alų su draugais žiūrėdamas čempionų lygos finalą, kitos dienos rytą jautėsi blaivus. Daugiau nieko papildyti negali (el. b. l. 130–131).
Kaltinamojo J. M. kaltę padariusiam jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad nuolat gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su sutuoktiniu J. M. ir jų dviem bendrais vaikais N. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Su vyru kartu gyvena 11 metų, veda bendrą ūkį, susituokę yra 9 metus. Kartu su jais gyvena vyro mama H. M., gim. (duomenys neskelbtini). Savaitgalį pas ją į svečius buvo atvažiavusi jos mama H. M. 2025 m. gegužės 31 d. vakare jos vyras išvyko pas draugus žiūrėti futbolo čempionatą. Namo grįžo apie 1 val. nakties, buvo šiek tiek išgėręs. 2025 m. birželio 1 d. ryte jai reikėjo važiuoti į darbą. Vyras ryte taip pat atsikėlė, sakė, kad važiuos kartu su ja į darbą, bet ji nesutiko. Vyras važiuodavo anksčiau rytais su ja į darbą, kadangi naudojasi vienu automobiliu, nuvažiavus pas ją į darbą jis po to grįždavo namo automobiliu, kad galėtų juo važinėti, paimti vaikus iš darželio. Ji nesutiko, kad vyras kartu su ja važiuotų į darbą, nes buvo sekmadienis ir galimai dar buvo pilnai neišsiblaivęs. Nenorėjo, kad jis po to vairuotų automobilį. Dėl to su juo susibarė, vyras, sakė, kad tada neleis jai automobiliu važiuoti į darbą ir pradėjo iš jos atiminėti automobilio raktus. Tuo metu buvo namo koridoriuje. Išgirdusios konfliktą į koridorių atbėgo jos mama, vyro mama ir jų vaikai, kurie pamatę konfliktą pradėjo verkti. Vyras atiminėdamas iš jos raktą sudavė jai nestipriai rankomis per rankas arčiau pečių keletą kartų, kiek tiksliai neprisimena, ne mažiau kaip du kartus. Sudavė ne kumščiais, o delnais. Skausmą 10 balų skalėje vertintų 4 balais. Skausmas buvo momentinis, po to jai neskaudėjo. Taip pat atiminėdamas raktą buvo sugriebęs dešine ranka jai už kairės rankos dilbio vieną kartą, dėl to ant rankos vėliau atsirado nedidelė, nežymi kraujosruva. Dėl sugriebimo už rankos jautė nežymų, nedidelį, momentinį skausmą, kurį vertintų 3 balais. Kad dar būtų kur nors kaip nors jai sudavęs nepamena, daugiau lygtais jis jai niekur nesudavė. Nuo suduotų smūgių į rankas jokių sužalojimų ant jos kūno neatsirado. Vyro mama, vyrą nuo jos atitraukė, tada ji nuėjo į kiemą, norėdama sėstis į automobilį ir važiuoti į darbą. Kieme vyras sugriebė jai ranka, kuria neatsimena, už plaukų. Vyro mama jį nuo jos atitraukė. Už plaukų vyras nestipriai patempė, dėl to fizinio skausmo nejautė. Atsisėdusi į automobilį išvažiavo į darbą. Į medikus ji nesikreipė ir nesikreips, nes jokie dideli kūno sužalojimai jai padaryti nebuvo. Į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreipė ir nesikreips, nes jokių rimtų sužalojimų neturi, be to vyras jos atsiprašė, ji jam atleido, ant jo pareiškimo nerašė ir nerašys, pretenzijų vyrui neturi. Su juo dėl įvykusio konflikto susitaikė. Kad būtų atliekama jos kūno apžiūra nesutinka. Pas ją ant dešinės kojos šlaunies yra kraujosruva, tačiau ji yra sena, ją jai padarė ne vyras, pati atsitrenkė į stalo kraštą namuose. Ant kairės kojos jokių sužalojimų, kraujosruvų pas ją nėra. Kad vyras būtų iškeldintas ir gyventų atskirai ji nepageidauja, nes su vyru susitaikė. Mano, daugiau jokių konfliktų tarp jų nebus. Namas, kuriame gyvena, priklauso vyro mamai. Vyras neturėtų kur išsikraustyti. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Anksčiau J. M. fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudojo. Jai sukeltą fizinį skausmą ir visą įvykį laiko mažareikšmiu. Daugiau nieko papildyti negali (el. b. l. 89–90).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja H. M. parodė, kad 2025 m. birželio 1 d., apie 7 val., būdama namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegojo ir išgirdo, kad rėkia jos dukros I. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos vyro J. M., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Atėjusi pasižiūrėti kas vyksta pamatė, kad vaikai žiūri kaip J. M. tampo už plaukų I. M., taip pat matė, kad jis trenkė I. M. nenustatytą kiekį kartų į nenustatytas kūno vietas, ne į galvos sritį. Tuomet ji kartu su J. M. mama H. M., gim. (duomenys neskelbtini), bandė atskirti juos, tačiau J. M. jas nustūmė. Išbėgo visi į lauką, tuomet I. M. pradėjo eiti savo mašinos, galimai Peugeot link, kad galėtų nuvažiuoti į darbą, tačiau J. M. jai neleido, ją laikydamas vietoje už plaukų. Tada ji kartu su H. M. atskyrė jį nuo jos, ji pradėjo skambinti trumpuoju pagalbos telefonu 112, o netrukus I. M. atsisėdo į minėtą automobilį, kurio valstybinių numerių nežino, ir išvažiavo į darbą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pats J. M. tada pabėgo nežinoma linkme, prieš tai dar apgadindamas kieme buvusius vazonus ir kitus daiktus, kurie priklauso jam. Gali teigti, kad matė mėlynes ant savo dukros I. M. kūno, t. y. ant abiejų kojų ir rankų. Kur tiksliai pasakyti negali. Dukros tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Konflikto metu girdėjo kaip dukra rusiškai sakė „Nustok“, bandė rankomis nuo jo atsistumti. Dėl ko kilo konfliktas nežino, išvakarėse nieko nešventė, kodėl įvyko toks kivirčas tarp jų pasakyti negali. Daugiau nieko reikšmingo tyrimui pasakyti negali (el. b. l. 15–18).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo Eigirdo Janušonio tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. birželio 1 d., apie 7 val., adresu (duomenys neskelbtini), I. M., gim. (duomenys neskelbtini), sutuoktinis J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tampė I. M. už plaukų ir nenustatytą kiekį kartų abejomis rankomis trenkė I. M. į nenustatytas kūno vietas. Šiais savo veiksmais galimai sukeldamas I. M. fizinį skausmą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (el. b. l. 5–10).
Vilniaus apsk. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo Eigirdo Janušonio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo – kiti šeimos nariai – H. M., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo – I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai ir vieta – kraujosruvos. Smurtą patyrusio asmens būsena – vengimas bendrauti su policijos pareigūnais. Tarnybinio pranešimo surašymo priežastis – smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens nebuvimo įvykio vietoje. Smurtu įtariamas asmuo J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų šeimoje yra, buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai: N. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir N. M., gim. (duomenys neskelbtini). Informacija apie įvykio aplinką – netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai), sulaužyti baldai ar sugadinti (apgadinti) kiti buities daiktai. Informacija apie smurtu įtariamo asmens sulaikymą ir pristatymą į policijos įstaigos patalpas – smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes prieš atvykstant policijos pareigūnams asmuo pasišalino iš įvykio vietos. Duomenys apie galimus ankstesnius smurto artimoje aplinkoje atvejus – pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje ankščiau nebuvo gauta. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys – H. M., gim. (duomenys neskelbtini), I. M. mama, H. M., paaiškino, kad 2025 m. birželio 1 d. apie 7 val. namuose (duomenys neskelbtini), miegojo ir išgirdo, kad rėkia vaikai N. M. ir N. M. Pirmame aukšte, koridoriuje pamatė kaip I. sutuoktinis J. tampė ją už plaukų, nenustatytą kiekį kartų abejomis rankomis trankė I. į nenustatytas kūno vietas, trankė į kūną, o ne į galvą. H. M. kartu su H. M. bandė atskirti juos, tačiau J. jas nustūmė ir tuomet visi išbėgo į lauką. Tuomet I. pradėjo eiti link savo mašinos, kad galėtų nuvažiuoti į darbą, tačiau J. jai neleido, ją laikydamas vietoje. H. M. ir H. M. atitraukė J. nuo I., tada H, M. pradėjo skambinti trumpuoju pagalbos telefonu 112, o netrukus I. atsisėdo į automobilį, galimai Peugeot ir išvažiavo į darbą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pats J. pasišalino nežinoma linkme. H. M. teigia, kad prieš I. išvykstant matė mėlynes ant abiejų rankų ir kojų (el. b. l. 1–4).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus šiuo adresu matomas dviaukštis namas, patekus į namą pro rudas medines duris patenkame į įvykio vietą, kurioje viskas prasidėjo, t. y. šio namo pirmo aukšto koridorius, kuriame po kaire puse yra durys į kambarį, tiesiai durys į kitą namo kambarį, koridoriuje taip pat yra laiptai į antrą aukštą, taip pat veiksmas persikelia į namo bendrą kiemą, kuriame yra garažas, sandėlis. Daugiau įvykiui reikšmingų pėdsakų ar objektų nepaimta, neužfiksuota. Vaizdo stebėjimo kameros įvykio vietoje neįrengtos (el. b. l. 19–22).
2025 m. birželio 3 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina moteris prisistačiusi kaip H. M.. Prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini). Antrame fone girdisi klyksmas, po kurio pranešėja pradeda rėkti, kad blaivus dukros vyras mušasi ir yra du vaikai, jis nori kažką padaryti su mašina. Ji patikslina, kad tai yra dukros vyras. Pranešėja sako, kad Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) nereikia. Namas yra privatus (el. b. l. 72–74).
2025 m. birželio 3 d. peržiūrėjus vaizdo įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo („body“) kamera, nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos pasitinka H. M., kuri sako, kad nežino kur yra smurtautojas, gal tualete, vaikai viską matė. Toliau H. paaiškina, kad smurtautojas šiandien ir ne tik šiandien mušė savo žmoną, t. y. jos dukrą. Dukra šiuo metu išvažiavo į darbą, prieš tai smurtautojas neleido jai imti mašinos. Vaizdo įraše matosi prie namo durų stovi du mažamečiai vaikai ir senyvo amžiaus moteris. H. sako, kad smurtautojas pabėgo, jo vardas J., ji nurodo pareigūnams drabužius, kuriais jis buvo apsirengęs. Smurtautojas yra J. M., jis tampė jos dukra už plaukų, galimai sudaužė mašiną. Toliau pareigūnai išvažiuoja ieškoti smurtautojo. Jie sustoja prie automobilio MB, patikrina, ten smurtautojo nėra. Paskui pareigūnai grįžta į įvykio vietą. H. sako, kad J. galimai gali būti pas draugą A. (pavardės nežino). Toliau H. sako, kad sužalojimai pas dukrą gali būti ant rankų ir kojų. Prieš mėnesį J. taip pat smurtavo prieš dukrą, norėjo girtas važiuoti su mašina. Į klausimą, kas yra senyvo amžiaus moteris, H. atsako, kad tai yra J. mama. Toliau pareigūnas pildo dokumentus. H. sako, kad smurtą matė vaikai yra N. ir N. Ji pati matė mušimo faktą 1-o aukšto koridoriuje. J. tempė dukrą už plaukų, mušė rankomis į įvairias kūno vietą, bet ne į veidą. Ji bandė juos atskirti, J. stumdėsi. Antrame ir trečiame vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnas toliau pildo dokumentus (el. b. l. 75–77).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be paties J. M. parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir patvirtino, kad jai fizinį skausmą sukėlė J. M., liudytojos H. M. duoti parodymai, kur ji nurodė, kad matė kaip J. M. trenkė nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, taip pat matė, kaip J. M. nukentėjusiajai laikė už plaukų, vaizdo įrašuose nufilmuotuose policijos pareigūnų mobiliąją vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad J. M., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudamas, sukėlė I. M. fizinį skausmą.
Pagal BPK 38 straipsnį asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji I. M. yra kaltinamojo sutuoktinė, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 38 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, veikdamas tyčia, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei I. M.
Pranešus J. M. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 144–147). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. M. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė pripažinti J. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas 2015 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, bauda sumokėta 2015 m. lapkričio 4 d., vėliau teistas 2020 m. spalio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 2021 m. liepos 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto 1 papunkčiu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Minėta, kad J. M. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2021 m. liepos 27 d. Paskutinį kartą J. M. teistas 2021 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant 40 parų arešto bausmę ir vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su įpareigojimais. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas baigėsi 2022 m. kovo 9 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktu, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas.
Vadovaujantis BK 97 straipsnio 8 dalimi, tuo atveju, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.
J. M. padarius naują nusikalstamą veiką (BK 253 straipsnio 1 dalis), jam turint teistumą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pastarojo teistumo išnykimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. kovo 9 d. (pasibaigus arešto bausmės, paskirtos J. M. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, atidėjimo terminui). Taigi trejų metų laikotarpis, laikotarpis, kuriuo metu kaltinamasis turėjo teistumą, suėjo 2025 m. kovo 9 d.
Nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo J. M. yra pripažįstamas kaltu, jis padarė 2025 m. birželio 1 d. Taigi, šią nusikalstamą veiką jis padarė jau išnykus turėtam teistumui, todėl pripažinti jį recidyvistu ir, atitinkamai, nustatyti prokurorės prašomą J. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra teisinio pagrindo.
Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs) (el. b. l. 39–43), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas penkis kartus, daugumos informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (el. b. l. 47–52), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (el. b. l. 60). Byloje nėra duomenų apie J. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. M. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, šio įpareigojimo ir draudimo pakanka siekiant pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų tikslų. Įvertinus kito prokurorės prašomo paskirti kaltinamajam draudimo pobūdį, teismas sprendžia, kad, uždraudus kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pastarasis yra perteklinis. Taip pat byloje nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas buvo padarytas jo gyvenamojoje vietoje ankstyvą rytą, tad teismas nemato pagrindo šiuo atveju skirti J. M. įpareigojimą nakties metu būti namuose.
J. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant pardėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones, dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir alkoholizmo prevencijos programoje. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jis yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą žmogaus sveikatai, vadovaujantis pastarąja teisės norma J. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarę galimai nepasišalinus alkoholiui iš organizmo (pasak kaltinamojo iš vakaro vartojo alkoholį) ir neprieštaravo šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui, vadovaujantis pastarąja teisės norma, J. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašas, „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašai, paliktini saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. M. (J. M.), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. (J. M.), paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, J. M. (J. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, J. M. (J. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
J. M. (J. M.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – bendrojo pagalbos centro garso įrašą, „Body“ kameros vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.