- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-29
- Bylos Nr.
- e2-1499-465/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Pilaitė“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Pilaitė“ dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 3012,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 300,09 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. įvykio metu buvo sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), grindys. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad grindų remonto kaina sudaro 3099,34 Eur ir išmokėjo draudėjui 3012,45 Eur draudimo išmoką (3099,34 Eur nuostolio suma – 86,89 Eur besąlyginė išskaita). Ieškovės apdraustas turtas buvo sulietas trūkus bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą. Atsakovė yra atsakinga už viso pastato priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučio namo techninės priežiūros pagrindinius darbus. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl priteistina. Laiko, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, kadangi: 1) neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos ir iki avarijos neorganizavusi jos remonto atsakovė elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Būtent atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą; 2) dėl vandens prasiskverbimo trūkus bendro naudojimo vamzdžiui ieškovės apdraustam turtui atsirado žalos; 3) žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Taip pat prašo priteisti 300,09 Eur (3012,45 Eur[skola]*0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose]*606 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2018 m. liepos 1 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad lietaus kanalizacijos vamzdynas nėra pažymėtas nei 2017 m. gegužės mėnesio, nei 2017 m. rugsėjo mėnesio statinio techninės apžiūros aktuose, taigi ir namo butų savininkams nebuvo pateikiama informacija apie jo būklę ir poreikį remontui ir jie neturėdami galimybės apžiūrėti vamzdynus negalėjo priimti sprendimo dėl remonto reikalingumo. Ieškinio reikalavimas yra subrogacijos tvarka, kas reiškia, kad taikomas trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o ne vienerių metų, kuris taikytinas reikalavimas iš draudimo sutarties kylantiems santykiams. Tai, jog užliejimas įvyko nuo bendro naudojimo objekto (lietvamzdžio), patvirtino draudėjas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinoms jos sąlygoms ir nesant bent vienos iš jų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Atsakovas Administravimo ir priežiūros sutarties Nr.ADM-113 pagrindu teikia administravimo ir priežiūros paslaugas, kurios yra aptartos sutartimi. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti atsakovui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus, visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu priima pastato savininkai. Pagrindinis atsakovo uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygoti kokios nors žalos atsiradimą nepadarė, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovo atžvilgiu negali kilti. Ieškovas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų ir/ar sutarties nustatytas pareigas ir ar netinkamai ar visai jų neįvykdžiusi, todėl nenustačius jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užliejimas, atsakovės civilinė atsakomybė negalima. Administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų galimoms žaloms užkirsti, atlieka kasmetines pavasarines ir rudenines apžiūras, kurias perduoda namo įgaliotiniams ir gyventojams, kurie ir priima sprendimus dėl tolimesnių veiksmų/darbų, susijusių su namo defektais/gedimais. Atsakovė 2017 m. liepos 31 d. atliko lietaus kanalizacinio stovo keitimo darbus. Iš 2017 m. lapkričio 28 d. apžiūros akto AT-290 matyti, kad atsakovė apie galimą užliejimą sužinojo tik po gyventojos pranešimo/akto sudarymo dieną, tačiau ieškovė reikalauja žalos atlyginimo dėl įvykio užliejimo 2017 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovės teiginys, kad užliejimas įvyko dėl bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo, yra nepagrįstas ir neįrodytas, galimos ir kitos užliejimo priežastys, kaip vidaus buitinių prietaisų gedimai ir t.t. Ieškinys pareikštas praleidus CK 1.125 str. 7 d. nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, nenurodant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl yra atmestinas. Rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad atsakovas negali būti laikomas statinių faktiniu ir realiu valdytoju, t.y. kad galėtų savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su bendrosios nuosavybės eksploatavimu ir jos remontu, kadangi daugiabučio namo bendrojo objektų patikrinimo metu atsakovas turi atlikti bei atlieka tik vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo objektų sanitarinę būklę, ir atsakovė neturi galimybės valdyti pastato, t.y. kaip savininkas, bei negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio be būtų savininkų sprendimų, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su pastatu, priima patys pastato savininkai. Nebuvo gauta kreipimosi iš namo gyventojų dėl lietaus nuotekų vamzdyno paslėptų defektų. Kasmetinių apžiūrų aktuose nėra įtrauktas punktas dėl lietaus kanalizacijos stovų, tačiau atsakovas atsakingai vykdė namo priežiūrą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė laiko, kad neaišku, dėl kokios priežasties įvykio užliejimas, apie įvykį atsakovė informuota po kelių mėnesių po įvykio, įvykio padariniai pašalinti nesigilinant, dėl kokios priežasties įvyko užliejimas. Sutiko, kad ieškinys pareikštas nepraleidus trijų metų senaties termino. Jungtinės veiklos pagrindu gyventojų vardu sprendimus priima įgaliotinis, kuris tariasi su aktyvesniais gyventojais. 2017 m. gegužės 29 d. statinio apžiūros akte eilutės apie lietaus kanalizaciją nėra dėl techninių priežasčių, kadangi nebūta nusiskundimų iš gyventojų dėl jos gedimo.
Liudytojas L. J., buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, parodė, kad po įvykio iškilo jo buto, esančio pirmame namo aukšte, grindys. Sienos buvo sausos, nutekėjimo žymių iš viršutinių kaimynų buto nebuvo. Mano, kad vanduo prasisunkė pro lietvamzdžio skyles, po įvykio tas vamzdis buvo pakeistas ir daugiau jokių panašių problemų nebekilo. Atsakovo atstovas buvo atvykęs į butą dar iki remonto atlikimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl CK 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo.
Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 15 d. įvykio metu buvo sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio L. J., grindys. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad grindų remonto kaina sudaro 3099,34 Eur ir išmokėjo draudėjui 3012,45 Eur draudimo išmoką (3099,34 Eur nuostolio suma – 86,89 Eur besąlyginė išskaita). Šiuo atveju ieškovei, kaip išmokėjusiai draudimo išmoką draudikui, perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovės teigimu, apdraustas turtas buvo sulietas trūkus bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė.
CK 6.1015 str. nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str.). Nurodyta prievolė atsakovui kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t. y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.
Sprendžiant ginčą dėl subrogacijos vertinamas reiškiamo reikalavimo pagrįstumas tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto sugadinimo yra kalta atsakovė, kurios veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš konkrečios nustatytos administruojamo turto vietos ir tas šaltinis turi būti aiškus. Taigi, pirmiausia ieškovė privalo įrodyti buto užpylimo židinį, laiką, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį.
Siekiant įvykį įvertinti kaip draudiminį, dėl kurio būtų taikoma konkretaus asmens subrogacija, būtinas kiekvieno konkretaus atvejo ištyrimas ir tikslios priežasties nustatymas.
Ieškovė nei įvykio metu, nei vėliau niekaip kitaip kaip tik remdamasi draudėjo L. J. paaiškinimu įvykio priežasties netyrė, nenustatinėjo, ar per namo laiptinėje vertikaliai pritvirtintą lietvamzdį vanduo galėjo patekti į apdrausto buto vidų, jei galėjo, tai per kokią vietą, kaip vanduo pratekėjo į kelias patalpas, kokia lietvamzdžio vieta buvo užsikimšusi, įtrūkusi ir pan. Į bylą ieškovo pateiktos fotonuotraukos niekaip nepatvirtina vandens nutekėjimo šaltinio, nes jose iš viso neužfiksuota, pro kurią vietą iš laiptinėje esančio lietvamzdžio į butą galėjo patekti vanduo. 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. kovo 16 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose nurodyta, kad buto apliejimo požymiai dėl sulietų grindų matomi net trijose buto patalpose, tačiau tokia suliejimo lokalizacija verčia abejoti, ar vandens nutekėjimo šaltinis tikrai buvo prie buto išorinės sienos laiptinėje vertikaliai pritvirtintas lietvamzdis, nes pastebėtina, kad fotonuotraukose fiksuoti suliejimai yra ne tik prie buto lauko durų, bet ir grindyse prie kambario lango bei balkono durų, be to, fotonuotraukose fiksuotos remontuotinos tualeto lubos, nors minėtuose aktuose nėra duomenų apie tai, kad šioje patalpoje būta kokių nors sugadinimų dėl apliejimo. Byloje šalys neprašė skirti ekspertizės, neteikė namo ir butų kanalizacijos schemų, dėl to pateiktų duomenų nepakanka daryti išvadai, kad buto užliejimo šaltinis galėjo būti išimtinai tik bendro naudojimo objekto (lietvamzdžio) ribose.
Ieškovės teigimu draudiminis įvykis 2017 m. rugpjūčio 15 d. atsitiko dėl lietvamzdžio defektų, o atsakovė, neorganizavusi bendrosios inžinerinės įrangos, o būtent bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo, remonto elgėsi nerūpestingai (neteisėtai). Teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais. Sutiktina, kad name (duomenys neskelbtini), būta nustatytų rūsyje esančio šalto, karšto ir cirkuliacinio vandentiekio vamzdžių ir ventilių defektų dėl avarinės jų būklės, ką patvirtina 2015 m. rugsėjo 3 d. defektinis aktas, tačiau į bylą taip pat pateikti duomenys, kad ieškovė ėmėsi veiksmų pašalinti su įvykiu siejamus esamus bendrosios inžinerinės įrangos defektus dar iki įvykio. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateiktoje vidinės atsakovo atliktų bendros inžinerinės įrangos ir kitų darbų fiksavimo programos kopijoje esantys duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) (1-20) 2017 m. liepos 26 d. buvo fiksuoti atlikti lietaus stovo pravalymo darbai, taip pat Techninės priežiūros žurnalo išrašo kopijoje nurodyti namo būklės nuolatiniai stebėjimai, tarp kurių 139-141 eilutėje 2017 m. gegužės 25 d. fiksuoti lietaus kanalizacijos įlajos defektai, kurie šalinti 2017 m. gegužės 31 d. pakeičiant įlajas, 2017 m. liepos 24 d. fiksuotas I laiptinės lietaus kanalizacijos stovo užsikimšimas, kuris pašalintas 2017 m. liepos 26 d. (pravalyta), o 2017 m. liepos 26 d. fiksuoti I laiptinės lietaus kanalizacijos defektai, kurie šalinti 2017 m. liepos 31 d. pakeičiant stovą. Į bylą pateiktas 2017 m. liepos 31 d. Atliktų darbų aktas Nr.ADM-2017-136, kuriame darbų pavadinimas – Lietaus kanalizacijos stovo keitimo darbai per 5a laiptinėje ir dalis rūsyje, išskyrus lietaus kanalizacijos stovo dalį per stogo perdangą, be laiptinės apdailos darbų ar uždengimų, darbams suteikiama 2 metų garantija. Šie byloje esantys įrodymai paneigia ieškovės nurodomus argumentus, kad atsakovė neįvykdė savo, kaip administratorės pareigos prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinės įrangą ir organizuoti jos remontą. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas nenustatė, kokie konkrečiai neteisėti veiksmai buvo atlikti, ieškovė tokių veiksmų buvimo nepagrindė.
Teismas konstatuoja, jog iš pateiktų į bylą dokumentų nėra aišku, per kur pateko vanduo – iš aukščiau esančių (pagal į bylą pateiktas apgadintų tualeto patalpos lubų bei grindų prie kambario balkono durų fotonuotraukas), ar iš laiptinės lietvamzdžio, t. y. nėra aišku, kuo faktiškai remdamasi ieškovė padarė išvadą, jog būtent iš bendro naudojimo lietaus kanalizacijos stovo laiptinėje vanduo pateko į draudėjo gyvenamąsias patalpas. Tinkamai nenustačius įvykio priežasties ir šaltinio negalima atmesti, jog vandens prasiskverbimo priežastis galėtų būti kitų bendrųjų inžinierinių tinklų gedimas arba kitame privačiame bute esanti santechninė ar kita įranga ar dar kita priežastis. Ieškovės į bylą pateiktuose dokumentuose: Turto sunaikinimo, sugadinimo aktuose, fotonuotraukose, grindų remonto sąmatoje ir kituose yra konstatuojamos tik atsiradusios įvykio pasekmės, tačiau šie dokumentai niekaip neįrodo priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo). Ieškovė nekvietė atsakovės į vietą nustatyti įvykio aplinkybių iš karto po įvykio, nors ieškovei sugadinimai buvo žinomi jau 2017 m. rugpjūčio 30 d., atsakovo atstovas kviestas draudėjo bute padarytus turto apgadinimus apžiūrėti tik 2017 m. lapkričio 28 d., ir tai tik patvirtina ieškovės neveikimą nustatant tikrąsias įvykio aplinkybes. Iš visų aplinkybių matyti, kad ieškovė nurodo tik draudėjo spėjamą vandens patekimo į draudėjo butą priežastį.
Aukščiau analizuotų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog draudėjui patalpų užliejimu buvo padaryta žala būtent dėl atsakovės kaip daugiabučio namo administratoriaus kaltės, taip pat neįrodė, dėl kokių atsakovės konkrečių kaltų veiksmų buvo padaryta žala draudėjo turtui, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir kilusių pasekmių. Ieškovės pateiktuose dokumentuose nėra jokios įvykio analizės, o pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad buto užpylimas įvyko iš laiptinės lietvamzdžio. Taigi, remiantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė savo išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, jų atlyginti neprašė, todėl jos nepriteistinos. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija įstatymų nustatytos minimalios priteistinos sumos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.