- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2-533-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00357-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- T. S.
- Išvadą teikia
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui T. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. sprendimu priteistą vaikui išlaikymo dydį, priteisti iš atsakovo sūnui M. S., gimusiam 2005 m. gegužės 28 d., materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išlaikymas iš atsakovo sūnui Matui buvo priteistas 2006 metais, nuo to laiko praėjo nemažas laiko tarpas, vaikas paaugo, pasikeitė vaiko poreikiai. Be to, sūnus Matas turi sveikatos problemų – įgimtą širdies ligą, sutrikusią šlapinimosi funkciją, dėl ko tenka nuolatos lankytis pas gydytojus, konsultuotis pas specialistus didesnėse klinikose, esančiose kituose miestuose, kas taip pat padidina vaiko išlaikymo išlaidas. Ieškovė dirba, gauna minimalią algą, turi dar vieną vaiką, kurio išlaikymui taip pat reikia skirti lėšų. Jos paskaičiavimu sūnaus Mato išlaikymui kiekvieną mėnesį reikia skirti 1000 Lt. Atsakovo, vaiko tėvo, ieškovės nuomone, turtinė padėtis daug geresnė – jis dirba užsienyje, turi gerai apmokamą darbą, todėl jam turėtų tekti didesnė sūnaus išlaikymo našta nei vaiko motinai. Ieškovės nuomone, atsakovas privalo rasti galimybių sūnaus Mato išlaikymui kas mėnesį skirti 700 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas teisme nuomonės nepareiškė, atsiliepime nurodė, kad jis turi kitą šeimą, kurioje vienas išlaiko keturis asmenis – sūnų Adomą, gimusį 2013 m., gyvenimo draugę ir jos vaiką. Atsiliepime nurodė, kad jis dirba ir gyvena Anglijoje, gauna minimalų atlyginimą, jo šeimos mėnesio išlaidos yra 2122 svarų sterlingų. Jo šeimos finansinė padėtis sunki, jis nevengia mokėti išlaikymo sūnui Matui, tačiau šiuo metu neturi lėšų, kurias galėtų skirti vaikui, todėl ir ankstesniu teismo sprendimu priteisto išlaikymo nemoka, dėl ko susidarė 3000 Lt įsiskolinimas.
Institucijos, teikiančios išvadą, byloje, atstovas nurodė, kad 2006 m. teismo priteistas išlaikymas vaikui M. S. yra per mažas, būtina padidinti priteistą išlaikymą vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. 2006 m. liepos 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo vaikui M. S. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt nuo 2006 m. balandžio 1 d. iki Mato pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimas tvirta pinigų suma 2000 Lt, išieškotų iš T. S. sūnaus Mato išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta Mato motina, su ja nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d.
Ieškovė įrodymų, patvirtinančių savo padėties pablogėjimą ar atsakovo turtinės padėties pagerėjimą, nepateikė. Tačiau akivaizdu, kad vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas iš atsakovo sūnui Matui, praėjo aštuoneri metai, tuomet Matui buvo vos vieneri metai amžiaus, šiuo metu M. S. yra mokyklinio amžiaus, mokosi pradinėse klasėse. Pradėjus lankyti mokyklą, būtina skirti papildomai lėšų būtinoms mokyklinėms prekėms – rašikliams, pieštukams, pratybų sąsiuviniams ir pan., kasdienei aprangai, skirtai mokyklos lankymui, nes vaikas turi būti aprengtas tinkamai pagal sezonus ir jaustis oriai kitų bendraamžių būryje. Iš Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos informacijos matyti, kad M. S. nustatyta įgimta širdies liga, dėl ko kas dveji metai vaikas vežamas kardiologo konsultacijai į Klaipėdą. Šioje medicinos įstaigos informacijoje taip pat nurodyta, jog vaikas nuo mažens yra jautrus, naktimis šlapinasi į lovą, todėl akivaizdu, kad tai reikalauja papildomų išlaidų vaistų ir priemonių, tokių kaip sauskelnės, įsigijimui. Vaikui, turinčiam sveikatos problemų, reikalinga išskirtinė priežiūra ir atitinkami vaistai. Visos šios aplinkybės tiesiogiai įtakoja vaikui būtinų skirti sumų padidėjimą. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos jo maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 400 Lt (jeigu tėvai lygiomis dalimis teiktų išlaikymą vaikui pagal ankstesnį teismo sprendimą). Todėl teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės reikalavimą padidinti priteistą išlaikymą sūnui atsižvelgiant į padidėjusius jo poreikius.
Nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimas yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Vykdant įstatyminę asmeninę tėvų prievolę - išlaikant nepilnamečius vaikus - teiktino išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo nepilnamečių vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteistinas. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaikus tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).
Iš UAB „Idavang“ pateiktos pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad ieškovės vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis apie 1200 Lt, iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad jos šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Taigi, ieškovė gaudama nedidelę mėnesinę algą, turėdama pareigą išlaikyti du mažamečius vaikus, neturi materialinių galimybių pilnumoje išlaikyti atsakovo sūnų viena. Tačiau jos prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo – 700 Lt per mėnesį - yra nepagrįstai didelis. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1035 Lt. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos sūnui Matui reikalingas didesnis išlaikymas nei viena minimali mėnesinė alga.
Atsakovas įrodymų apie gaunamas pajamas nepateikė, jo su atsiliepimu pateikti anglų kalba išrašai iš sąskaitų, visų pirma, neatitinka įstatymo reikalavimui dėl pateikiamų įrodymų bylose. Tokie įrodymai turi būti pateikti lietuvių kalba, teismas neturi galimybių iššifruoti jų ir spręsti apie jo realiai gaunamą uždarbį ar kitokias pajamas bei išlaidas. Iš atsakovo sudarytos jo šeimos išlaidų sąmatos matyti, kad atsakovo šeimos išlaidos sudaro 2122 svarų sterlingų, t. y. 9285 litų (skaičiuojant šios dienos valiutos kursu). Ganėtinai didelės išlaidos leidžia manyti, jog atsakovo pajamos yra pakankamai geros, kad jis galėtų teikti savo sūnui Matui išlaikymą tokio dydžio, kuris atitiktų pusę minimalios mėnesinės algos, t. y. 500 Lt. Akivaizdu, kad vaikui gyvenant su mama, mamai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį, kas neabejotinai reikalauja ne tik dvasinių pastangų, bet ir finansinių išlaidų. Atsakovas – jaunas, darbingas, iš jo atsiliepimo matyti, kad jis dirbantis, todėl jis privalo rasti galimybių suteikti savo vaikui tokį išlaikymą, kuris sudarytų geresnes sąlygas vaikui augti, vystytis, mokytis, lavintis. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas, kurdami šeimas, planuodami vaikus, privalėjo įvertinti savo finansines galimybes, savo sugebėjimus uždirbti tiek, kad jų vaikai būtų tinkamai aprūpinti materialiai, sudarytos kuo geresnės sąlygos jiems augti. Todėl abiejų šalių nurodytos aplinkybės, kad kiekvienas iš jų negali skirti pakankamo išlaikymo sūnui Matui dėl to, kad be šio sūnaus turi dar po vieną vaiką, yra nereikšmingos, atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad didesnę išlaikymo dalį teiktų atsakovas, pastarasis iš viso Matui išlaikymo neteikia. Atsakovas atsiliepime ir raštu pateiktame paaiškinime nurodė, kad jis išlaiko J. V., su kuria kartu gyvena, vaiką, tačiau tai taip pat nėra ta aplinkybė, kuriai esant atsakovas galėtų nusišalinti nuo savo vaiko išlaikymo, priešingai, galėdamas išlaikyti vaiką, kurio išlaikymas nėra atsakovo įstatyminė pareiga, privalo išlaikyti savo sūnų. Išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs dėl to, kad ilgą laiką atsakovas sūnui išlaikymo neteikia, neatleidžia jį nuo pareigos teikti šiuo metu vaikui būtiną išlaikymą. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti sūnų, pareiga išlaikyti jį tenka tik jo motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nėra užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus. Be to, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad su juo kartu negyvenančio sūnaus Mato išlaikymui atsakovas privalo rasti galimybių kas mėnesį skirti po 500 Lt. Toks išlaikymas, teikiamas kiekvieno iš tėvų, vaikui yra reikalingas jo poreikių tenkinimui. Remiantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ieškinys tenkintinas dalinai, iš atsakovo M. S. priteisiant periodines išmokas kas mėnesį po 500 Lt.
Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.), todėl iš atsakovo ieškovei priteistina dalis advokato atstovavimo išlaidų. Ieškinys patenkintas 71 procentu, todėl tokia dalis (284 Lt) priteistina ir advokato išlaidų, kurios šioje byloje pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą yra 400 Lt.
Ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkinus dalinai, bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), kurias sudaro žyminis mokestis – 81 Lt (500-200=300x12x3%=108x75%=81), ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19 Lt, priteistinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 80 str. 7 d.; 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsniu, CPK 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Pakeisti 2006 m. liepos 4 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnamečiui M. S. išlaikymo dydį. Priteisti iš T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam 2005 m. gegužės 28 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų), t. y. 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 euro centą), nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti, kad nepilnamečio M. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys jo motina J. B., a. k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš T. S. J. B. 284 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt keturis litus), t. y. 82,25 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 25 euro centus), bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš T. S. 100 Lt (vieną šimtą litų), t. y. 28,96 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 96 euro centus), bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.