- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-15
- Bylos Nr.
- A8.-128-269/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00736-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- G. P.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą Nr. A-128-269/2018 (toliau-byla),
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. padarė muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą, o būtent:
2017-06-20 Norvegijos Karalystės muitinėje buvo iformintas tranzito lydintis dokumentas (duomenys neskelbtini) (toliau-tranzito lydintis dokumentas) prekei-susitraukiančios vilno verpalai-, kurios bruto svoris 172 kg, neto masė-150 kg (toliau-prekė, krovinis). Tranzito lydinčiame dokumente nurodyta, kad tranzito procedūros vykdytojas ir krovinio siuntėjas (eksportuotojas) buvo (duomenys neskelbtini) (toliau-krovinio siuntėjas), jos užbaigimo terminas nurodytas 2017-06-30 bei paskirties įstaiga nustatyta Vilnius LTVR1000 postas, krovinio gavėjas pažymėtas-UAB „(duomenys neskelbtini).
Pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-CMR) prekės kaip nurodyta CMR 12 langelyje buvo gabenamos transporto priemonėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau-transporto priemonės), priklausančioms krovinio vežėjui-UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau-įmonė, krovinio vežėjas).
Krovinio vežėjo direktorius G. P. 2017-06-20 priimdamas krovinį iš krovinio siuntėjo, įgijo prievolę iki 2017-06-30 transporto priemonėmis pristatyti krovinį į paskirties įstaigą-Vilnius LTVR1000 postas.
G. P. 2017-06-23 minėtą krovinį pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini)ir muitinės nenustatytose vietose ir be muitinės pareigūno rašytinio leidimo leido šį krovinį iš gabenančių transporto priemonių iškrauti bei perkrauti į kitą transporto priemonę bei perdavė krovinį lydinčius dokumentus.
Iš gabenančių transporto priemonių iškrautas krovinis 2017-06-23 buvo perkrautas į kitą transporto priemonę (sunkvežimį) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-kita transporto priemonė) ir krovinio vėžėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ išgabentas su CMR Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau-CMR Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam nebuvo nuorodos, kad kroviniui taikoma Europos Sąjungos tranzito procedūra, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlį .
G. P. būdamas atsakingas už Europos Sąjungos tranzito procedūrą leisdamas krovinį kuriam taikoma Europos Sąjungos tranzito procedūra muitinės nenustatytose vietose ir be muitinės pareigūno rašytinio leidimo iškrauti iš gabenamų transporto priemonių ir perkrauti į kitą transporto priemonę pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Europos Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinio nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte (b.l. 1).
G. P. administracinio nusižengimo tyrimo metu paaiškino, kad su kaltinimu nurodyto administracinio nusižengimo protokole nesutinka. Jis parodė, kad gabenant krovinį į Lietuvos Respubliką dar Švedijos Karalystėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuri samdė transporto priemonę krovinio gabenimui davė nurodymą pristatyti krovinį adresu (duomenys neskelbtini)Jam pastačius transporto priemonę krovinio iškrovimui sugedo puspriekabės oro sistemą. Dėl puspriekabės gedimo krovinis buvo iškrautas (b.l. 1, 11).
Šalies argumentai
G. P. paaiškino teisme, kad savo kaltė iš esmės dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažįsta ir davė analogiškus parodymus (b.l. 26-27, 56-57).
Vilniaus r. apylinkės teismo 2017-12-21 nutarties pagrindu, vadovaudamasis ANK 627 straipsnio 7) punktu Kauno teritorinė muitinė pateikė įrodymus dėl atstumo nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini)kur buvo iškrautas ir perkrautas krovinis ir Vilnius LTVR1000 posto, esančio (duomenys neskelbtini)kur pagal tranzito lydintį dokumentą ir CMR turėjo būti iškrautas krovinis. Kauno teritorinė muitinė neturi informacijos, kad krovinis buvo iškrautas A tipo muitinės sandėlyje (duomenys neskelbtini) (UAB „(duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įsteigusi muitinės sandėlio (b.l. 29-41).
Administracinis nusižengimas įrodytas: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Kauno teritorinė muitinės 2017-11-29 Nr. 4B-(P)-6184 tarnybiniu pranešimu, tranzito lydinčiu dokumentu, CMR, CMR Nr. (duomenys neskelbtini)ir vertimais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-08-22 informacijos pateikimu ir kita bylos medžiaga kuriuose užfiksuota, kad krovinis su atžyma „T1“ buvo iškrautas iš gabenamų transporto priemonių ir perkrautas į kitą transporto priemonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės sandėlio neturi. Muitinei apie krovinio iškrovimą ir perkrovimą G. P. nepranešė bei tokiems veiksmams leidimas iš jos negautas. Tokiu būdu krovinis iškrautas ir perkrautas nenustatytose vietose ir be muitinės pareigūno rašytinio leidimo. Tranzito lydinčio dokumento langeliuose pažymėtuose 1 bei 53 ir CMR langelyje pažymėtame12 nurodyta informacija. Iš šiuos informacijos suprantama, kad krovinio vežėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurios direktoriumi buvo G. P.. Jis transporto priemonėmis vėžė krovinį bei privalėjo suprasti, kad krovinis paženklintas ženklu T1. Toks paženklinimas reiškia, kad kroviniui taikoma Europos Sąjungos tranzito procedūra ir krovinis turėjo būti iškrautas kaip nurodyta tranzito lydinčiame dokumente paskirties įstaigoje-Vilnius LTVR1000 poste arba iškrautas kitoje muitinės nustatytoje vietoje arba su muitinės leidimu. Bylos nagrinėjimo atveju, vadovaudamasis Europos Sąjungos muitinės kodekso 135 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 233 straipsnio 3 dalimi, pareigą kroviniui taikyti Europos Sąjungos tranzito procedūrą turėjo krovinio vežėjo krovinį vežantis asmuo, t.y. G. P. (b.l. 1, 2-7, 15-17, 33-41).
G. P. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo, o ją sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į krovinio kiekį ir vertę, į G. P. asmenybę ir šeimos bei turtinę padėtį, kuris dirba UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, į tai, kad jam inkriminuotą administracinį nusižengimą jis padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas, paskirtos baudos sumokėtos, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
ANK 210 straipsnio 1 dalies 4) punktas numato sankciją – baudą nuo 1000 Eur iki 2000 Eur. Šio kodekso straipsnio sankcijoje nėra alternatyvos, tačiau nustačius, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti taikomos šio kodekso 34 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės nuobaudos švelninimo taisyklės, galėtų būti taikoma išimtis. Taip pat svarbu, kad būtų pasiekti šio kodekso 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos tikslai, – nubausti bei siekti auklėti asmenį, padariusį administracinį nusižengimą. Administracinės nuobaudos tikslas yra tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirtinas mažesnis negu straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos dydis. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio 5 dalis taikymas, atsižvelgiant į G. P. asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą (administracinis nusižengimas padarytas neveikimu), būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 500 Eur dydžio bauda būtų pakankama administracinė nuobauda ir jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus ir yra proporcingas šiam neveikimui.
ANK 675 straipsnio 3 dalis numatyta, kad atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, tokio asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinių nusižengimų byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Kadangi G. P. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžio metu prašymo išdėstyti baudą dalimis kartu su įrodymais apie jo finansinę padėtį teismui nepateikė, todėl po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami ne teisme, bet Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, todėl prašymas nurodytas jo 2018-01-23 baigiamojoje kalboje netenkintinas. Jam išaiškintina, kad su analogišku prašymu dėl teismo paskirtos baudos išdėstymo dalimis, pridėjęs įrodymus apie jo finansinę padėtį, jis turi kreiptis ne į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, bet šiuo atveju į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (b.l. 3, 20-25).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio l dalies 4) punkte, ir skirti, vadovaudamasis šio kodekso 34 straipsnyje, 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti G. P., kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties išdavimo ar išsiuntimo dienos į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinio nusižengimo bylos numerį A-128-269/2018 ir administracinio nusižengimo identifikuojantį Nr. ROIK: 17075375752.
G. P. išaiškinti, kad su prašymu dėl šio teismo paskirtos baudos išdėstymo dalimis, pridėjęs įrodymus apie jo finansinę padėtį, jis turi kreiptis į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.