Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi A. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) vadybininku, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2009 m. balandžio 28 d., apie 19⁴⁵ valandą, vairavo automobilį Toyota Carina, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus. Jam nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, tačiau įvertinus galimą alkotesterio paklaidą, tai yra +/- 5%, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotinas sunkus 2,51 promilių neblaivumas.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiomis įrodinėjimo priemonėmis, o būtent administraciniu teisės pažeidimo protokolu bei jame fiksuotais alkotesterio rodmenimis, su kuriais A. V. sutiko pasirašydamas; policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu; Alvydo Radžiūno pareiškimu; asmens blaivumo testu; kitais byloje esančiais rašytiniais dokumentais; taip pat paties A. V. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. A. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino, patvirtino vairavęs automobilį būdamas neblaivus, nuoširdžiai gailėjosi.

Visų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina viena kitą ir leidžia spręsti, kad A. V. veikoje yra visi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. V. savo kaltę dėl pažeidimo pilnai pripažino, nurodė jo padarymo aplinkybes, taip padėdamas jį išaiškinti, nuoširdžiai gailėjosi. Kitų ATPK 31 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių ar ATPK 32 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir padarytos veikos keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui. Vertinant A. V. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis dirba, anksčiau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tos pačios rūšies administracinius teisės pažeidimus, ką patvirtina byloje esanti pažyma. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad A. V. skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda bei minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

Vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, teismas, visų pirma, pažymi, kad pastaroji teisės norma yra taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Būtent tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra.

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d., 2008 m. liepos 3 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalimi, ATPK 269 straipsnio 7 dalis nagrinėjamu atveju netaikoma. Vadovaujantis ATPK 269 straipsnio 1 dalimi, 2009 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto pagrindu nuvežta transporto priemonė, tai yra automobilis Toyota Carina, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžintinas jo teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 2000 (dviejų tūkstančių) Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2009 m. balandžio 28 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto pagrindu nuvežtą transporto priemonę, tai yra automobilį Toyota Carina, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti jo teisėtam valdytojui.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos mokesčio kodas 55613. Baudos sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per 10 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.