Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: jis, 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 13.50 val., Medininkų pasienio kontrolės punkte, adresu Vilniaus r. sav., Medininkų k., Pasieniečių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, vairavo automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. rugsėjo 8 d. apklaustas kaip įtariamasis M. B. parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Psichiatrinėse ligoninėse niekada nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. Nori parodyti, kad 2023 m. rugsėjo 7 d., apie 11:00 val. vartojo alkoholį t. y. gėrė degtinę, išgėrė 40 laipsnių stiprumo 0,5 l degtinės Medininkų kaime, būdamas vienas automobilyje „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 13.50 val., būdamas neblaivus sėdo už minėto automobilio vairo ir įvažiavo į Medininkų pasienio kontrolės punktą, esantį Medininkų kaime, kur buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, o vėliau buvo iškviesta policija. Jam policininkai siūlė kelis kartus patikrinti neblaivumą, jis atsisakė, dėl ko paaiškinti negali, tikriausiai dėl to, kad buvo neblaivus. Policijos pareigūnų buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jeigu nepasitikrins girtumo. Kiek pamena, muitinės pareigūnams po vairavimo fakto įpūtė į alkotesterį daugiau nei 3 prom. Dėl kokios priežasties vairavo neblaivus nežino, paaiškinti negali. Prašo, jeigu yra galimybė, užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 61-64).

2023 m. rugsėjo 7 d. apklaustas kaip liudytojas Aurimas Maziukas parodė, kad dirbo kartu su jaunesniuoju specialistu Artūr Černiavskij. Jo darbo laikas nuo 7:30 val. iki 20:30 val., dirbo Medininkų pasienio kontrolės punkte. 2023 m. rugsėjo 7 d., dirbdamas Vilniaus r. sav., Medininkų k., Pasieniečių g. 26, išvažinėjant jam kartu su porininku iš posto, prie jų priėjo muitinės darbuotojas, kuris teigė, kad sunkiasvorės transporto priemonės „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas galimai neblaivus. Kaip suprato, sunkvežimio vairuotojas yra Baltarusijos pilietis ir jis apvažiavo muitinės patikros punktą be leidimo. Priėjus prie automobilio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, jau buvo išlipęs, pamatė, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus, nesiorientuoja aplinkoje, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Palikus kolegą prie vairuotojo, nuvažiavo pasiimti alkotesterį. Atvykus atgal su alkotesteriu Drager, patikros sertifikato Nr. 1919933, apie 14:25 val. patikrino vairuotojo blaivumą, alkotesteris parodė 3.05 prom. Po patikrinimo iškvietė policijos pareigūnus. Visą tą laiką, kol laukė policijos pareigūnų, vairuotojas buvo jų akiratyje ir alkoholio nevartojo, buvo konfliktiškas. Prie jų uniformos patikrinimo metu buvo kūno kamera, su kuria filmavo vairuotojo tikrinimo blaivumą. Kūno kameros Nr. 705531. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, bet šiems jis tikrintis blaivumą atsisakė (el. b. l. 4-5).

2023 m. rugsėjo 8 d. apklaustas kaip liudytojas Alfredas Karpovičius parodė, kad dirba Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto vyr. inspektoriumi. 2023 m. rugsėjo 7 d. dirbo rekontrolės darbo vietoje Nr. 13. Apie 13.50 val. jo akivaizdoje į jo postą privažiavo krovininis automobilis „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavęs vairuotojas jo akivaizdoje sustabdė automobilį bei iš jo išlipo. Jis svirduliavo, kalba buvo nerišli, iš jo burnos jautėsi alkoholio kvapas. Jis jam pateikė savo bei automobilio ir krovinio dokumentus. Paaiškėjo, kad automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį vairavo Baltarusijos Respublikos pilietis M. B., paso Nr. (duomenys neskelbtini). Apie įvykį pranešė pamainos viršininkui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūnams. Atvykus VSAT pareigūnams, pastarieji alkotesteriu patikrino M. B. blaivumą. Jam buvo nustatytas sunkus 3,05 prom. girtumas. Daugiau nieko paaiškinti negali (el. b. l. 73-75).

2023 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo Eimanto Šniro tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 7 d., apie 13:50 val. Medininkų pasienio kontrolės punkte, adresu Vilniaus r. sav., Medininkų k., Pasieniečių g., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Baltarusijos pilietis M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „DAF”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas akivaizdžiai neblaivus, tačiau neblaivumo patikrinimo vengė (el. b. l. 6-12).

2023 m. rugsėjo 8 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai. Matoma kaip pasienio kontrolės punkte vilkiko „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje keleivio vietoje sėdi M. B., daugybę kartų prašomas policininkų išlipti iš vilkiko, tačiau pastarasis kategoriškai atsisako. Po to, kai išlipo iš vilkiko, M. B. buvo prašoma pasitikrinti blaivumą, atsisakius, buvo prašoma lipti į pareigūnų automobilį, bet įtariamasis nesutiko, jam uždėti antrankiai, nes priešinosi. Policininkų jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, jeigu nesitikrins girtumo. Daugiau nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (el. b. l. 65-66).

2023 m. rugsėjo 7 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad M. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai, tiesia linija eiti negali. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūra teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrintis ir įvertinti bendrą asmens būklę. Asmuo pasirašyti akte atsisakė (el. b. l. 53).

2023 m. rugsėjo 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas krovininis vilkikas „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav. Apžiūros metu išoriškai matomų apgadinimų nenustatyta (el. b. l. 1-3).

2023 m. rugsėjo 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas leidimas atsiimti automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), įgaliotam asmeniui – T. N. (el. b. l. 127-128).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad krovininis vilkikas „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (el. b. l. 68).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad krovininio vilkiko DAF XF XF105.460 FT, kategorija N3-BC, pasirinkti metai 2008, vidutinė kaina be PVM 9561 Eur, kaina su PVM – 11570 Eur (el. b. l. 69).

Pagal BK straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje M. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2023 m. rugsėjo 7 d. apie 13.50 val., Medininkų pasienio kontrolės punkte, adresu Vilniaus r. sav., Medininkų k., Pasieniečių g., jis vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo.

M. B. veika pagal BK straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nes ji atitinka visus šio jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

M. B. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašo pagal galimybes sumažinti išieškomos automobilio vertę atitinkančios sumos dydį (el. b. l. 105-108).

BK straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę M. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. M. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis anksčiau nėra teistas, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK straipsniu, M. B. skiriama 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, teismas nutaria į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. 14.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. 14.43 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ir skirti galutinę – 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą.

Teismo vertinimu, nurodytos rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo nagrinėjamu atveju yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, M. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei KET 17 punkto reikalavimą, numatantį, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Įvertinus tai, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). M. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis automobiliu „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal transporto priemonės vertinimo atskaitą nustatyta, kad automobilio kaina su PVM yra 11570 Eur. Minėta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, vienkartinio pobūdžio. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimą, turi būti įvertintas šios priemonės taikymo proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Teismo vertinimu, taikant visą transporto priemonės vertės (11570 Eur) konfiskavimą, būtų nepakankamai atsižvelgta į kaltinamojo individualią situaciją ir realias galimybes sumokėti nustatytą pinigų sumą, tokio dydžio suma pernelyg suabsoliutintų atgrasymo tikslą. Toks sprendimas suvaržytų kaltinamojo asmens teises daugiau, negu yra būtina, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, nes kaltinamojo galimybės uždirbti tokią pinigų sumą neturint teisės vairuoti, kai iki nusikalstamos veikos padarymo jis dirbo vairuotoju, yra itin ribotos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57). Teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas konfiskuoti iš kaltinamojo ne visą, o dalį automobilio vertės – 4200 Eur.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, o paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, M. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo metu išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 7 d. 14.25 val. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. 14.43 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai ir skirti galutinę – 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti M. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo valstybės naudai dalį konfiskuotino automobilio „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4200 Eur.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, o paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos kelių policijos tarnybai dėl perdavimo į Užsienio reikalų ministeriją.

Išaiškinti M. B., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda (1800 Eur) ir konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalis (4200 Eur) per 12 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos mokesčio kodas – 6801, mokėjimo paskirtis – „bylos Nr. e1-1206-1197/2023“. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams (Ukmergės g. 322, LT-09600 Vilnius; elektroninis paštas: vilniaus.regiono@teismas.lt).

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.