- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- eI2-1287-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03753-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė "Aviva Lietuva"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė draudimo ir pensijų bendrovė ,,Aviva Lietuva“, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas) su patikslintu skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2019 m. spalio 23 d. raštą Nr. (10.34E) I-7546 ,,Dėl dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo“ ir įpareigoti Valdybą išnagrinėti iš naujo pareiškėjo A. P. 2019 m. spalio 17 d. prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad 2004 m. gegužės 4 d. su uždarąja akcine gyvybės draudimo ir pensijų bendrove ,,Aviva Lietuva“ sudarė pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), ji įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d.
Pareiškėjas paaiškina, kad 2004 m. rugsėjo 11 d. jis išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Prieš išvykdamas ketino Sutartį nutraukti, bet dėl teisinių žinių stokos to nepadarė. Jungtinėje Karalystėje pareiškėjas oficialiai gyveno ir dirbo iki 2019 m. liepos 20 d. Kadangi planavo nebegrįžti į Lietuvos Respubliką, pensijų reforma nesidomėjo. Lietuvos žiniasklaidos teikiamos informacijos apie numatomą pensijų reformą nežinojo, taip pat nebuvo sudaręs elektroninės bankininkystės sutarties su jokiu Lietuvoje veikiančiu banku, todėl negalėjo prisijungti prie savo „Sodros“ paskyros ir susipažinti su pranešimais apie pensijų reformą bei jos pasekmes. Pažymi, kad 2019 m. birželio 30 d. jis dar gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, praleido Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytą terminą pranešti apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad dėl Jungtinėje Karalystėje pablogėjusios ekonominės situacijos bei prastos motinos sveikatos 2019 m. liepos 20 d. buvo priverstas grįžti gyventi į Lietuvos Respubliką, nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. įsidarbino Vilniaus teatre „Lėlė“. Pažymi, kad tuomet jis ir sužinojo, jog pagal Sutartį yra įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. spalio 17 d. jis kreipėsi į Valdybą su prašymu pripažinti priežastis, dėl kurių laiku nebuvo nepranešta apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, svarbiomis ir jo dalyvavimą pensijų kaupime nutraukti. Pažymi, kad Valdyba 2019 m. spalio 23 d. raštu Nr. (10.34E) I-7546 (toliau – ir Sprendimas) informavo pareiškėją, jog neturi teisės keisti teisės aktais nustatytų terminų ir jai nesuteikta teisė nutraukti Sutartį.
Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka, mano, kad 2019 m. jis buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime ir jam nebuvo pritaikyta Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostata. Valdyba pareiškėjo prašymą išnagrinėjo formaliai, neįvertinusi visų priežasčių, dėl kurių jis laiku nepranešė apie dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimą, ir neišsprendė dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo klausimo, tai yra neatliko savo kompetencijai priskirtų veiksmų.
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Valdyba nurodo, kad Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre (toliau – ir Dalyvių ir sutarčių registras). Valdyba nurodo, kad pareiškėjas dalyvavimą pensijų kaupime pradėjo, kai 2004 m. gegužės 4 d. su uždarąja akcine gyvybės draudimo ir pensijų bendrove „Aviva Lietuva“ (toliau – ir Pensijų kaupimo bendrovė) sudarė Sutartį. Sutartis 2004 m. gegužės 10 d. buvo įregistruota Dalyvių ir sutarčių registre. Valdyba Sprendime paaiškino pareiškėjui, jog jo dalyvavimas pensijų kaupime prasidėjo nuo 2005 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo su Pensijų kaupimo bendrove sudaryta Sutartis, todėl Įstatymo 6 straipsnio nuostatos dėl dalyvių įtraukimo į pensijų kaupimą jam nebuvo taikomos (pareiškėjas jau buvo dalyvis), tai yra Valdyba pareiškėjo neįtraukė į pensijų kaupimą Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 4 dalimi Valdyba nurodo, kad prašymas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime teikiamas ne Valdybai, o tik Pensijų kaupimo bendrovei, ši asmenų, nutraukusių dalyvavimą pensijų kaupime, sukauptas lėšas perveda į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
Atsiliepimas
Atsakovė Valdyba Sprendime pareiškėjui nurodė, kad jis, kaip pensijų kaupimo dalyvis, nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. turėjo teisę kreiptis į Pensijų kaupimo bendrovę, prašydamas nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.
Pažymi, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuojamas dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. nutraukimas, Valdybai nesuteikta teisė spręsti klausimus dėl dalyvavimo nutraukimo ar nustatytų terminų.
Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo analogija negali būti taikoma, kadangi ši nuostata reglamentuoja tik automatiniu būdu į dalyvavimą įtrauktų asmenų, t. y. nesudariusių pensijų kaupimo sutarčių, prašymus atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, kurie teikiami tik Valdybai pagal Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 4 punktus. Nurodo, kad Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies ir Įstatymo 6 straipsnio nuostatose reglamentuota, kokie prašymai ir kuriais atvejais yra teikiami pensijų kaupimo bendrovei ir kokie prašymai yra teikiami Valdybai.
Valdybos teigimu, Sprendime pareiškėjui tinkamai, su nuorodomis į teisės aktus paaiškino, kokia jos kompetencija ir kokiomis sąlygomis, pasibaigus Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytiems terminams, baigiasi dalyvavimas pensijų kaupime. Atsižvelgdama į tai, mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė gyvybės draudimo ir pensijų bendrovė „Aviva Lietuva“ atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą trečiajam suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valdybos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. gegužės 4 d. su Pensijų kaupimo bendrove sudarė Sutartį, ji 2004 m. gegužės 10 d. buvo įregistruota Dalyvių pensijų kaupimo sutarčių registre ir įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d.
Pareiškėjas 2019 m. spalio 17 d. kreipėsi į Valdybą su prašymu svarbiomis pripažinti priežastis, dėl kurių laiku nebuvo nepranešta apie atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ir jo dalyvavimą pensijų kaupime nutraukti.
Valdyba, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 8 dalies, Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, 2019 m. spalio 23 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame nurodė, jog neturi teisės keisti teisės aktais nustatytų terminų ir jai nesuteikta teisė nutraukti tarp Pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų kaupimo dalyvio sudarytos Sutarties.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Valdybos Sprendimu, su patikslintu skundu kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir Įstatymo pakeitimo įstatymas.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre. Pensijų kaupimo bendrovė neturi teisės atsisakyti sudaryti pensijų kaupimo sutarties su asmeniu, kuris pagal šio straipsnio 1 dalį turi teisę dalyvauti pensijų kaupime.
Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pagal šio straipsnio 4 dalį, Valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre.
Pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.
Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Valdybos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos Valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.
Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, t. y. pensijų kaupimo dalyvis nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. turėjo teisę kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, prašymas nutraukti dalyvavimo pensijų kaupime teikiamas ne Valdybai, o pensijų kaupimo bendrovei.
Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmenų, sudariusių pensijų kaupimo sutartis, prašymai teiktini pensijų kaupimo bendrovei, o asmenų, kurie automatiniu būdu buvo įtraukti į dalyvavimą pensijų kaupime, prašymai teiktini Valdybai. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, kad Valdyba pareiškėjo prašymą išnagrinėjo formaliai, neįvertinusi visų priežasčių, dėl kurių jis laiku nepranešė apie dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimą, ir neišsprendė dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo klausimo, tai yra neatliko savo kompetencijai priskirtų veiksmų.
Pareiškėjo teigimu, 2019 m. jis buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime ir jam nebuvo pritaikyta Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostata.
Kaip minėta, pareiškėjas 2004 m. gegužės 4 d. savanoriškai sudarė Sutartį su Pensijų kaupimo bendrove, Sutartis buvo įregistruota Dalyvių ir sutarčių registre ir įsigaliojo nuo 2005 m. sausio 1 d. Ši aplinkybė byloje nėra ginčijama. Atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą ir minėtą teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo dalyvavimas pensijų kaupime prasidėjo įsigaliojusios Sutarties pagrindu. Taigi, Valdyba teisėtai ir pagrįstai neįtraukė pareiškėjo į pensijų kaupimą Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi jis jau buvo pensijų kaupimo dalyvis ir jam Įstatymo 6 straipsnio nuostatos netaikytinos.
Pagal Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. turėjo teisę kreiptis į Pensijų kaupimo bendrovę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Remiantis minėtomis nuostatomis, tiek nutraukti dalyvavimą, tiek sustabdyti pensijų įmokų pervedimą galima tik esant pensijų kaupimo dalyvio prašymui, o nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir kreipėsi į Pensijų kaupimo bendrovę. Prašymą Pensijų kaupimo bendrovei turi pateikti pensijų kaupimo dalyvis ir jis yra už tai atsakingas. Taigi nagrinėjamu atveju teisės aktai nenustato galimybės Valdybai spręsti klausimo dėl pareiškėjo įtraukimo į pensijos kaupimą Įstatymo 6 straipsnio pagrindu ir vertinti aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas, būdamas pensijų kaupimo dalyvis įsigaliojusios Sutarties pagrindu, iki 2019 m. liepos 31 d. negalėjo pateikti Pensijų kaupimo bendrovei prašymo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.
Iš byloje nustatytų aplinkybių bei minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad Valdyba, priešingai, nei teigia pareiškėjas, įvykdė visus teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl pareiškėjo informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas Valdybos Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl Sprendimo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė kitų ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų (ABTĮ 91 straipsnis).
Įvertinus tai, kad pareiškėjo 2019 m. spalio 17 d. prašymą Valdyba išnagrinėjo tinkamai ir pagrįstai, netenkintinas išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. spalio 17 d. prašymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus, prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.