Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,

rašytinio proceso tvarka apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Pravieniškių 1-iesiems pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui esant Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų 2006 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. 16/05-75 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. spalio 10 d. raštą Nr. 2S-1368, kuriais atsisakyta suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus, bei įpareigoti Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalies reikalavimus, suteikiant pareiškėjui R. Ž. teisę į ilgalaikius pasimatymus su jo sugyventine E. P..

Paaiškino, kad 2006 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų administraciją su prašymu suteikti jam ilgalaikį pasimatymą su sugyventine E. P., pateikdamas partnerystės sutartį. Atsakovas prašymą atmetė. Kalėjimų departamentas jo prašymo taip pat netenkino. Mano, kad šie sprendimai nepagrįsti, nes suvaržo jo šeimyninį gyvenimą, kadangi jis ir E. P. dėl ilgalaikių ryšių, bendro gyvenimo ir bendro ūkio vedimo nuo 2004 m. rugpjūčio 27 d. iki jo įkalinimo de fakto yra egzistuojanti šeima. Savo pareigas bei teises jis ir sugyventinė E. P. yra nustatę tarpusavio susitarimu, kuriuo turi tikslą sukurti šeimą. Kaliniams dėl ryšių su giminėmis ir išoriniu pasauliu palaikymo ir stiprinimo privalo būti leidžiama bendrauti su savo šeimomis. Laisvės atėmimas nėra pagrindas šeimyninių santykių suardymui. Partnerystės sutarties neįregistravimas įstatymų nustatyta tvarka negali būti kliūtimi, sprendžiant sugyventinių asmeninius neturtinius santykius.

Atsakovas su skundu nesutiko, prašė atmesti. Paaiškino, kad pataisos namų administracija negali suteikti ilgalaikių pasimatymų su sugyventine E. P., nes jie neturi bendrų vaikų. Abejotina, ar galėjo pareiškėjas ir E. P. gyventi kartu virš vienerių metų iki bausmės atlikimo, taip pat abejotinas pats partnerystės sutarties sudarymo faktas. Partnerystės sutartis neįregistruota įstatymų nustatyta tvarka. Nurodė, kad pareiškėjo ir E. P. susirašinėjimas neintensyvus, E. P. nei karto nėra siuntusi piniginių perlaidų pareiškėjui, įnešusi grynųjų pinigų. Nustatytos aplinkybes leidžia abejoti šių asmenų partneryste.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė pareiškėjo skundą atmesti. Sutikdamas su atsakovo argumentais mano, kad Kalėjimų departamentas neturi jokio juridinio ir faktinio pagrindo įpareigoti pataisos namų administraciją suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą su E. P..

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007-04-11 sprendimu pareiškėjo skundą patenkino.

Teismas nurodė, kad nuteistųjų teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuota LR Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog nuteistajam ilgalaikiai pasimatymai, suteikiant teisę kartu gyventi, leidžiami su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Pareiškėjas prašė ilgalaikio pasimatymo su sugyventine. Vertinant šio reikalavimo pagrįstumą, būtina nustatyti, ar jo nurodytas asmuo – E. P. atitinka sugyventinio statusą.

Sugyventinio teisiniam statusui konstatuoti keliami tam tikri reikalavimai. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.229 straipsnį sugyventiniais laikomi tokie asmenys, kurie yra įregistravę partnerystę nustatyta tvarka bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą ateityje sukurti šeiminius santykius. Teismas nurodė, kad ši teisės norma nustato turtinius santykius tarp vyro ir moters.

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas ir E. P. nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, neįregistravę santuokos, daugiau kaip vienerius metus bendrai gyveno Kiršonių kaime, Biržų rajone, turėdami tikslą sukurti šeimą. Šias aplinkybes teisminio nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai G. P., B. Ž. ir pati E. P.. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas ir E. P. yra sudarę partnerystės sutartį. Ši sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruota, tačiau tik partnerystės neįregistravimas įstatymų numatyta tvarka negali būti kliūtimi, pripažįstant pareiškėjo teisę į ilgalaikį pasimatymą, nes toks juridinis faktas labiau sietinas su sugyventinių turtinių santykių reguliavimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ir E. P. taip pat ir po pareiškėjo sulaikymo nuolat palaikė asmeninius ryšius. Todėl teismas konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus sugyventinio statusui.

Teismas nurodė, kad teisės aktai specialios sugyventinių santykių registravimo tvarkos nenumato. Teisėtumo principo aspektas reiškia, kad nuteistajam galima viskas, ko nedraudžia įstatymas. Teismas konstatavo, kad negaliojant partnerystės santykius reglamentuojančioms teisės normoms, asmenų bendro gyvenimo, nesudarius santuokos, faktas nedaro įtakos jų neturtinių santykių statusui. Todėl teismas padarė išvadą, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai apribojama nuteistojo R. Ž. galimybė pasinaudoti ilgalaikio pasimatymo teise su sugyventine.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2007-04-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarką nuteistiesiems reglamentuoja LR Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Sugyventinio sąvoką pateikia LR Civilinio kodekso 3.229 straipsnis: sugyventiniai yra vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Specifinio tikslo - sukurti šeimos santykius - reikalavimas, įtvirtintas minėtame straipsnyje, yra esminis atribojant partnerystę nuo kitų civilinės teisės reglamentuojamų institutų. Kartu LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis vienareikšmiškai nustato, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Tačiau kol kas toks įstatymas nėra Lietuvos Respublikos Seimo priimtas ir įsigaliojęs. Todėl Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančioms sugyventinio statusą šiuo metu negalima remtis.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. P. painiojosi įvardindama tariamai bendro gyvenimo pradžią, taip pat nesugebėjo paaiškinti kuo pasireiškia jų ateities planai turint tikslą sukurti šeiminius santykius. Teismo posėdžio metu liudytoja G. P. teigė, kad jos dukros E. P. draugas R. Ž. tik kartais nakvodavo namuose pas jos dukrą, nevedė jokio bendro ūkio, kas galėtų būti svariu įrodymu patvirtinančiųjų partnerystę. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad teismas netinkamai įvertino LR Civilinio kodekso 3.229 straipsnio normą. Minėtame straipsnyje reglamentuota, jog sugyventiniais laikomi vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius. Tuo tarpu pareiškėjo ir E. P. partnerystės sutartis sudaryta 2006 m. rugsėjo 13 d., t. y. po šio fakto dar nėra praėjęs įstatyme numatytas vienerių metų terminas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu, mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti apeliaciniame skunde.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino įstatymo normas, neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Sutinkamai Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 3 dalies nuostatomis ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Pareiškėjas į ilgalaikį pasimatymą pretendavo tuo pagrindu, kad jis su E. P. yra sugyventiniai.

Bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnio 6 dalis numato, kad sugyventiniu laikomas asmuo, nurodytas Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje. Pagal Civilinio kodekso 3.229 straipsnį sugyventinais laikomi vyras ir moteris, kurie įsiregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos, turėdami tikslą sukurti šeimyninius santykius. Taigi, įstatymas reikalauja, kad partnerystė būtų įstatymo nustatyta tvarka įregistruota. Tačiau iki šiol partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl įstatymo nustatyta tvarka partnerystės registracija negalima.

Nesant partnerystės santykius reglamentuojančio įstatymo, ginčo santykiams taikytina įstatymo analogija (ABTĮ straipsnio 5 dalis), t.y. iš esmės panašius santykius reguliuojančios šeimos teisės normos. Civilinio kodekso 3.14 straipsnio 1 dalis nustato, kad santuoką leidžiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dieną yra aštuoniolikos metų. Šis bendro pobūdžio reikalavimas taikytinas ir partnerystės santykiams.

Pareiškėjo nurodoma sugyventinė E. P. yra gimusi 1988 08 27, jai aštuoniolika metų sukako 2006 08 27, todėl tik nuo šios datos ji formaliai galėtų tapti sugyventine. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo sulaikytas (suimtas) 2005 09 16, t.y. iki E. P. sukankant pilnametystės, todėl darytina išvada, kad E. P. ir pareiškėjas, iki jo suėmimo, negalėjo būti sugyventiniais vien dėl E. P. amžiaus. Po suėmimo jie sugyventinais taip pat negalėjo tapti, nes pareiškėjas buvo izoliuotas.

Be to, vertinant kitus surinktus įrodymus, pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų artimus pareiškėjo ir E. P. santykius. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad E. P. nesiuntė pareiškėjui į pataisos namus piniginių perlaidų (b.l. 33, 32), kad pareiškėjo bausmės atlikimo metu jie tarpusavyje nebendravo telefonu (b.l. 29), kad susirašinėjo labai neintensyviai (b.l. 27-28), kad nėra jokių duomenų apie iki suėmimo kartu vestą bendrą ūkį, paneigia pareiškėjo ir E. P. sugyvenimo faktą. Pareiškėjo, E. P. ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai, kad jie buvo sugyventiniais, kolegijos vertinami kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvus įrodymai.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad atsakovas ir tretysis suinteresuotasis asmuo teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą suteikti jam ilgalaikį pasimatymą su E. P., nes jie nėra sugyventiniai, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kolegijas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 dalimi, 143 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos administracinio teismo 2007-04-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.