- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-564-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- K. M., R. M.
- Kategorijos
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-592-156/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Teledema“ prašymą suinteresuotiems asmenims K. M., R. M., dėl skolininko turto dalies nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Teledema“ kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti iš K. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį sutuoktiniui R. M. priklausančiame turte ir pajamose. Nurodė, kad 2008-12-16 Kauno miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 2 050,62 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš K. M. UAB „Teledema“ naudai. Priverstinio išieškojimo metu vykdomojoje byloje buvo areštuotas skolininkės K. M. sutuoktiniui R. M. priklausantis turtas – gaunamos pajamos. Kadangi skolininkei K. M. priklausanti turto dalis nenustatyta, antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą, dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino. Nustatė, kad skolininkei K. M. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio R. M. pajamų, gaunamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo Šiaulių skyriaus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį, apeliantas (suinteresuotas asmuo) R. M. prašo teismo nutartį panaikinti. Nurodė, kad pareiškėja UAB „Teledema“, prašydama atidalinti turtą, neteisingai nurodė šeimos gaunamas pajamas, kad turi mažamečius neįgalius vaikus. Asmeninės pajamos yra mažos, šeimoje yra 4 asmenys. Nei žmona K. M., nei R. M. neprašė ir nenori R. M. pajamų dalinti, nes šeima gyvena iš bendrų lėšų. Prašo nustatyti, ar pagal įstatymą R. M. pajamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus yra dalinamos be jo ar jo sutuoktinės prašymo/sutikimo.
Pareiškėja UAB „Teledema“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apelianto (suinteresuoto asmens) R. M. atskirasis skundas netenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad antstolė D. P. vykdomojoje byloje Nr. 0066/09/00045 nustatė, jog skolininkė K. M. registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl iš jos asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės. Antstolė, vadovaujantis LR CPK 666 straipsniu, areštavo skolininkės sutuoktinio gaunamas pajamas ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad į kito sutuoktinio, kuris neprisiėmė prievolės, turtą ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje negali būti nukreipiamas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013).
Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi.
Iš skundo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo R. M. nesutinka, jog būtų atidalinta ½ jo pajamų dalis sutuoktinei. Teismo vertinimu, prieš tai minėtos aplinkybės nepaneigia kreditorės teisės prašyti nustatyti dalį skolininkės sutuoktinio pajamų skolininkės nuosavybe, kadangi tokią teisę suteikia teisinis reglamentavimas, pagal kurį bendraturčio kreditorė turi teisę reikalauti atidalyti skolininkės dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti (CK 4.80 straipsnio 3 dalis).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007). Iš bylos duomenų matyti, jog šeima augina du nepilnamečius vaikus, kurie yra neįgalūs (19, 20 b. l.). Abiems vaikam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (17, 18 b. l.). Vaikams yra paskirtos šalpos pensijos, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos (37-41 b. l.). CPK 739 straipsnio 6 punktu nustatyta, kad iš išmokų, mokamų pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitų tikslinės socialinės išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialiniai paramai, išieškojimas negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vaikų interesai nebus pažeisti, pajamos jų išlaikymui yra užtikrintos, todėl konstatuotina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.