- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2S-1784-467/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09389-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- UAB „Baltic Salmon“
- Atsakovas
- UAB „Swedbank Lizingas“
- Kategorijos
- 3.1.14.8.9Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Baltic Salmon“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovo UAB „Baltic Salmon“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank Lizingas“ dėl regreso pagal faktoringo sutartį taikymo apimties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Baltic Salmon“ 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Swedbank Lizingas“, prašydamas nustatyti, jog pagal faktoringo sutarties Nr. 517085RDP specialiosios dalies „Pardavėjo atsakomybė“ nuostatas turi būti taikoma ieškovo ribota atsakomybė, t.y. ribotas 10 proc. (17 974,63 EUR) dydžio regresas atsakovo UAB “Swedbank Lizingas” finansuotų 179 746,39 EUR piniginių reikalavimų Esselunga S.p.A.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad sutarties vykdymo stadijoje iškilo ginčas dėl faktoringo sutarties sąlygų (regreso apimties) aiškinimo bei dėl atsakovo ne teismo tvarka ieškovui pareikšto neriboto regreso reikalavimo į visą finansuotą 179 746,39 EUR sumą. Paaiškino, kad atsakovas faktoringo sutarties Nr. 517085RDP specialios dalies ypatingų sąlygų 1 punktu vienašališkai įtvirtino nuostatą, kad ieškovo atžvilgiu bus taikomas tik ribotas regresas - ieškovo atsakomybė 10 procentų finansuotos sumos, kas sudarytų 17 974,63 EUR. Atsakovas taip pat vienašališkai nustatė sąlygą, kad UAB “Baltic Salmon” besąlygiškai sutinka, jog atsakovas pats savo nuožiūra pasirinktų draudimo bendrovę iš sutartyje numatytų galimų draudimo bendrovių, kurioje bus draudžiama pirkėjo sutartyje įtvirtina kredito rizika. Prie šių sąlygų ieškovas prisijungė, iš ko kilo pasekmės - atsakovas prisiėmė visą likusią riziką, kurios nedengtų 10 procentų ribotas regresas.
3. Atsakovas 2018-02-21 raštu Nr. SE-SR/18-446 informavo ieškovą, jog draudimo bendrovė Atradius Credit Insurance NV atsisakė mokėti draudimo išmoką, kadangi pirkėjas nesutiko apmokėti finansuotas sąskaitas ne dėl turimų finansinių problemų, o dėl to, kad pirkėjui nebuvo pristatytos sąskaitose nurodytos prekės. Atsakovas rizikos neapdraudė, nors būtent jis buvo atsakingas už tinkamą ir visapusišką rizikų draudimą. Ieškovo teigimu, tokia aplinkybė atsakovui nesuteikia teisės, įvykus įvykiui, taikyti ieškovo atžvilgiu regresą pilna apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Baltic Salmon“ ieškinį dėl regreso pagal faktoringo sutartį taikymo apimties atsakovui UAB ,,Swedbank Lizingas“ kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
5. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas nėra nagrinėtinas teisme kaip materialinis teisinis reikalavimas. Reiškiamu reikalavimu ieškovas teismo prašo konstatuoti faktą, o teismo tvarka faktai nustatinėjami tik, jeigu jie turi juridinę reikšmę (ypatingosios teisenos tvarka). Šiuo atveju ieškinio reikalavimo patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl skolos priteisimo nustatymą, o tai laikytina civiliniais procesiniais, bet ne materialiaisiais padariniais. Pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog tarp šalių kilo ginčas dėl 179 746,39 EUR piniginės sumos, o Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-3553-614/2018) yra gautas ieškovo UAB ,,Swedbank Lizingas“ ieškinys atsakovui UAB „Baltic Salmon“ dėl 179 746,39 EUR skolos priteisimo, kur ieškovas savo reikalavimus atsakovui kildina iš ginčo faktoringo sutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Baltic Salmon“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.
7. Apeliantas nurodo, kad ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių teisinių santykių, t.y. iš faktoringo sutarties Nr. 517085RDP. Iš ieškinio matyti, kad ginčas yra materialinis - dėl piniginio reikalavimo apimties, t.y. dėl regreso, kaip pirkėjo civilinės atsakomybės prieš finansuotoją, apimties pagal konkrečią sutartį ir konkretų finansavimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3453-803/2018 atsisakė priimti analogišką ieškovo ieškinį dėl to, kad pagal ginčo sumą ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Laiko, kad teismai pažeidė proceso operatyvumo principus. Be to, vadovaujantis CPK 35 straipsnio 1 dalimi, kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą nagrinėti kitam teismui CPK 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami.
9. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pats jau kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr.e2-3553-614/2018) iš esmės tuo pačiu pagrindu kaip ir ieškovas. Priėmus ieškovo ieškinį, jis arba atsakovo ieškinys vienas kito atžvilgiu turėtų būti laikomi ieškiniu ir priešieškiniu, nes, tenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovo reikalavimas pilna apimtimi negalėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
10. Atsakovas UAB „Swedbank Lizingas“ atsiliepime prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reiškiamas reikalavimas - nustatyti, jog pagal faktoringo sutarties Nr. 517085RDP specialiosios dalies „Pardavėjo atsakomybė“ nuostatas turi būti taikoma ieškovo ribota atsakomybė, t. y. ribotas 10 proc. (17 974,63 EUR) dydžio regresas atsakovo finansuotų 179 746,39 EUR piniginių reikalavimų Esselunga S.p.A. sumai, - nėra nagrinėtinas teisme kaip materialinis teisinis reikalavimas. Tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl šis reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pareikštu ieškiniu yra siekiama ne materialiųjų, o procesinių teisinių padarinių, kadangi ieškovas siekia nustatyti prejudicinius faktus, kuriuos vėliau jis galėtų naudoti, gindamasis nuo atsakovo reiškiamų reikalavimų. Taigi teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme pagal atsakovo ieškinį dėl skolos priteisimo iš ieškovo iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-3553-614/2018.
Atsiliepimas
12. Atsakovo teigimu, iš pateikto ieškinio pagrindo bei dalyko matyti, kad ieškovas siekia ne modifikuoti ar panaikinti tam tikras faktoringo sutarties nuostatas (ieškovas nenurodo, kokios konkrečios sutartinės nuostatos yra keistinos ar naikintinos ir nepatiekia argumentų, kodėl tai turėtų būti padaryta). Reikšdamas ieškinį ieškovas siekia gauti teismo išaiškinimą dėl to, kaip galiojančios sutartinės nuostatos turėtų būti taikomos. Atsakovo įsitikinimu, teismas negali pateikti išankstinės nuomonės dėl to, kaip turėtų būti aiškinamos ir taikomos tam tikros sutartinės nuostatos. Tokius išaiškinimus teismas gali pateikti tik esant konkrečiam ginčui. Šiuo atveju ginčas dėl ieškovo atsakomybės pagal faktoringo sutartį dydžio jau yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-3553-614/2018.
13. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3453-803/2018 nurodė, jog ieškinys pateiktas, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, ir būtent todėl buvo atsisakyta priimti pateiktą ieškinį. Tuo pačiu teismas nurodė, kad, vadovaujantis CPK nustatytomis rūšinio teismingumo taisyklėmis, ieškovas turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, neturi prejudicinės galios ir niekaip neįpareigoja teismo, kuris sprendžia iš naujo pateikto ieškinio priėmimo klausimą.
Atsiliepimas
14. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti, ar ieškovo iš naujo pateiktas ieškinys atitinka visus CPK reikalavimus, ir tik tuomet išspręsti šio ieškinio priėmimo klausimą. Šiame atsiliepime išdėstyti argumentai patvirtina, jog pateiktas ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, todėl teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Ieškovas UAB „Baltic Salmon“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti, kad pagal faktoringo sutarties Nr. 517085RDP specialiosios dalies „Pardavėjo atsakomybė“ nuostatas turi būti taikoma ieškovo ribota atsakomybė, t.y. ribotas 10 proc. (17 974,63 EUR) dydžio regresas atsakovo UAB “Swedbank Lizingas” finansuotų 179746,39 EUR piniginių reikalavimų Esselunga S.p.A. sumai. Pirmosios instancijos teismas atsisakė tokį ieškinį priimti, motyvuodamas tuo, kad tokio ieškinio patenkinimas iš esmės reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl skolos priteisimo nustatymą, o tai laikytina civiliniais procesiniais, bet ne materialiaisiais padariniais. Teismas konstatavo, kad tokie faktai teismo tvarka nenustatinėjami.
17. Atskirajame skunde ieškovas su tokiu teismo vertinimu nesutinka, teigdamas, kad iš tikrųjų ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių teisinių santykių, t.y. iš faktoringo sutarties Nr. 517085RDP, tačiau ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl piniginio reikalavimo apimties, t.y. patenkinus šį ieškovo ieškinį, atsakovo reikalavimas pilna apimtimi negalėtų būti tenkinamas. Taigi apeliantas tvirtina, kad ginčas yra materialinis - dėl piniginio reikalavimo apimties, t.y. dėl regreso, kaip pirkėjo civilinės atsakomybės prieš finansuotoją, apimties pagal konkrečią sutartį ir konkretų finansavimo faktą, todėl nagrinėtinas teisme.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo reiškiamas reikalavimas - nustatyti, jog pagal faktoringo sutarties Nr. 517085RDP specialiosios dalies „Pardavėjo atsakomybė“ nuostatas turi būti taikoma ieškovo ribota atsakomybė, t. y. ribotas 10 proc. (17 974,63 EUR) dydžio regresas atsakovo finansuotų 179 746,39 EUR piniginių reikalavimų Esselunga S.p.A. sumai, - nėra nagrinėtinas teisme kaip materialinis teisinis reikalavimas. Tokio reikalavimo patenkinimas nesukurtų jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl šis reikalavimas negali būti savarankišku civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.
19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nurodė, kad reiškiamu ieškiniu yra siekiama ne materialiųjų, o procesinių teisinių padarinių, t. y. ieškovas siekia nustatyti prejudicinius faktus, kuriuos vėliau jis galėtų naudoti gindamasis nuo atsakovo reiškiamų reikalavimų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme pagal atsakovo ieškinį dėl skolos priteisimo iš ieškovo iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-3553-614/2018.
20. Iš ieškovo reiškiamo ieškinio pagrindo bei dalyko matyti, kad ieškovas taip pat nesiekia modifikuoti ar panaikinti tam tikras faktoringo sutarties nuostatas, kadangi ieškovas nenurodo, kokios konkrečios sutartinės nuostatos yra keistinos ar naikintinos ir neteikia argumentų, kodėl tai turėtų būti padaryta. Akivaizdu, kad reiškiamu ieškiniu ieškovas siekia gauti teismo išaiškinimą dėl to, kaip galiojančios sutartinės nuostatos turėtų būti taikomos. Tačiau teismas tokios išankstinės nuomonės atskirai pateikti negali byloje, kurioje nenagrinėjamas konkretus ginčas. Šiuo atveju ginčas dėl ieškovo atsakomybės pagal faktoringo sutartį dydžio jau yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-3553-614/2018, kurioje ieškovas, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo, turės teisę nurodyti visus argumentus dėl faktoringo sutarties nuostatų aiškinimo ir taikymo ir būtent toje byloje bus priimtas materialiuosius teisinius padarinius sukuriantis teismo sprendimas, kuriuo bus nustatyta ieškovo atsakomybės apimtis.
21. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas - įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-04-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).
22. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, o būtent: asmuo, kuris kreipiasi į teismą, siekdamas civilinių teisių gynybos, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Dėl to, tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl apskųstoji teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.
24. Skundžiamos nutarties neteisėta nedaro ir ieškovo nurodytos Vilniaus apygardos teismo 2018-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3283-392/2018 ir 2018-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3453-803/2018. Pirmąja nutartimi apskritai nebuvo sprendžiamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimas - šia nutartimi teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, o 2018-03-26 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3453-803/2018 atsisakė ieškinį priimti, kaip paduotą, pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, nurodydamas ieškovui, vadovaujantis CPK nustatytomis rūšinio teismingumo taisyklėmis, galimybę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, neturi prejudicinės galios ir niekaip neįpareigoja teismo, kuris sprendžia iš naujo pateikto ieškinio priėmimo klausimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą įvertinti, ar ieškovo iš naujo pateiktas ieškinys atitinka visus CPK reikalavimus, ir tik tuomet išspręsti šio ieškinio priėmimo klausimą. Aukščiau aptarti motyvai tvirtina, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai atsisakė jį priimti.
25. Išdėstyti argumentai taip pat paneigia ieškovo teiginius, kad teismams, priimant procesinius sprendimus, buvo pažeistas proceso operatyvumo principas, nes pats ieškovas turėtų būti suinteresuotas tinkamai pareikšti ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.