Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad maždaug nuo 1989 - 1990 m. iki šio laiko, pareiškėja teisėtai - atvirai ir nepertraukiamai, valdo ir naudojasi (duomenys neskelbtini)žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo savininku VĮ Registrų centras duomenų bazėje nenurodomas fizinis ar juridinis asmuo, turtas nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėja nurodo, jog žemės sklypu viešai ir nepertraukiamai naudojasi apie 30 metų, naudojasi netrukdoma kitų asmenų, moka mokesčius, t. y. turtu naudojasi kaip savo. Turtas yra išsaugotas iki šio laiko, jis yra geresnės būklės negu buvo gautas. Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, pareiškėja kreipiasi į teismą asmeninės nuosavybės sukūrimo tikslu, siekdama tapti turto, kuriuo visada rūpinosi, teisėta savininke.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, 2022 m. rugpjūčio 11 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Pagal CK 4.69 straipsnio nuostatas, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį, daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1989 - 1990 m. pareiškėja valdo ir naudojasi (duomenys neskelbtini)žemės sklypu esančiu (duomenys neskelbtini). Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo pažymoje dėl sklypo skyrimo nurodyta, kad Marijampolės miesto ir rajono liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyvinių fondų 1989-1990 metų, Marijampolės miesto savivaldybės archyvinio fondo 1990-1991 metų ir Marijampolės rajono savivaldybės archyvinio fondo 1990-1994 metų dokumentuose apie sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). esančio sodininkų bendrijoje „Dovinė“, skyrimą E. V. žinių nėra.

Iš sodininkų bendrijos „Dovinė“ nario bilieto nustatyta, kad E. V. į sodininkų bendrijos narius priimta 1990 m. spalio 22 d., nurodytas kolektyvinio sodo numeris – (duomenys neskelbtini).

Šioje byloje nekyla ginčo dėl to, jog pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. pareiškėja nėra ginčo sklypo savininkė.

Nagrinėjamu atveju keliamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi klausimas. Pareiškėja byloje siekia įrodyti, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pareiškėja nurodė, jog sklypu naudojasi nuo maždaug 1989 m. – 1990 m., tačiau nenurodė pagrindo, kuriuo žemės sklypas jai buvo patikėtas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. liepos 7 d.) 95 straipsnis galiojęs iki 1994-05-17 numatė tik vieną viešosios nuosavybės formą - valstybės nuosavybę. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad valstybė – ginčijamą žemės sklypą, būtų perdavusi kitiems asmenims, todėl teismas pripažįsta, kad ginčo sklypas išliko valstybės nuosavybe.

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Taigi valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamąją senatį. Reikšminga tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad minėtas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi vien aplinkybė, kad teisės į daiktą (šiuo atveju sodo sklypą) neįregistruotos valstybės vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad daiktas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja nepaneigė aplinkybės, jog žemės sklypas priklauso valstybei, pareiškimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šioje civilinėje byloje susidariusios mažiau nei 5 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš atsakovo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 3 dalimi, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. V. pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.