Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo iki 2016 m. vasario 4 d. panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-23 nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 str. 1 d. ir nubaustas 320 Eur bauda.

2015-02-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato vyr. patrulis surašė pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, kuriuo A. S. nuo transporto priemonių vairavimo buvo nušalintas iki 2016-02-04.

Skunde pareiškėjas pabrėžia, kad teismas visiškai nereagavo į tai, kad pats nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo pranešimas yra surašytas ant surašymo dieną negaliojančio blanko ir pareigūnas vadovavosi teisės aktais, kurie pranešimo surašymo dienai buvo negaliojantys ir nereglamentuojantys nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Blankas nepakeistas atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus, tačiau teismas tai laikė tik formaliu pažeidimu. Pareiškėjo nuomone, tai nėra formalus dalykas ir toks atvejis, kai vadovaujamasi teisės aktų straipsniais ir punktais, kurie yra negaliojantys, yra pažeidimas ir surašytas reikalavimas yra neteisėtas, nesukeliantis teisinių pasekmių. Pareiškėjas taip pat nurodo nemanantis, kad teismas negali sutrumpinti termino nušalinimui nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi net ir turint teisę vairuoti transporto priemones ir padarius daug sunkesnių, nei šiuo atveju, pažeidimų, remiantis ATPK 329 str. asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, gali būti sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas jo atžvilgiu nebuvo objektyvus, nes neanalizavo jo asmenybės, darbo santykių ir visų kitų aplinkybių, susijusių su būtinumu ir reikalingumu kuo greičiau įgyti teisę vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

A. S. skundas atmetamas.

Nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ATPK 264 str. numatytas kaip viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių, kuri skiriama siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tuo pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 1 d. Aukštesnysis teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, įvertinęs A. S. skundo ir skundžiamos nutarties motyvus, pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad A. S. surašytas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo yra teisėtas, surašytas remiantis galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 9 d. imperatyviai nurodyta, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienų metų nuo pažeidimo padarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, policijos patrulis pagrįstai surašė nušalinimą nuo transporto priemonių vairavimo. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad A. S. nuo transporto priemonių vairavimo buvo nušalintas nepagrįstai ir tokia administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonė varžo jo teises labiau, negu tai būtina. A. S. skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo jis negali laikyti egzamino teisei vairuoti transporto priemones įgyti, nelaikytina teisiškai reikšminga aplinkybe, kuria remiantis minėta priemonė galėtų būti panaikinta. A. S., ruošdamasis įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir žinodamas, kad tokia teisė jam yra reikalinga, turėjo elgtis atsakingai. Šiuo atveju A. S. nuo transporto priemonių vairavimo buvo nušalintas dėl jo paties itin neatsakingo elgesio, kai jis, neturėdamas teisės vairuoti, vis tik vairavo transporto priemonę. Taigi, kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties A. S. neatsakingo elgesio rezultatas.

Dėl A. S. skunde nurodytų aplinkybių, kad nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo buvo surašytas ant seno blanko ir vadovaujantis pažeidimo padarymo dieną negaliojančiais teisės aktais, buvo pasisakyta apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje ir su apylinkės teismo vertinimu aukštesnysis teismas sutinka. Nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo vieniems metams nuo pažeidimo padarymo dienos asmenims, kurie vairavo neturėdami teisės vairuoti transporto priemones, yra numatytas jau minėtame Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, kuris galiojo tiek A. S. pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu. Taigi, įstatyminis pagrindas skirti šią priemonę surašant pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo buvo. Vien tai, kad pranešimas buvo surašytas vadovaujantis pažeidimo padarymo metu nebegaliojančiais teisės aktų straipsniais ir punktais, reglamentuojančiais policijos patrulių teisę surašyti tokio pobūdžio dokumentą, negali būti laikoma pakankamu pagrindu pripažinti, kad pati priemonė paskirta neteisėtai, nesant tam įstatyminio pagrindo. Teisė nušalinti asmenį, neturintį teisės vairuoti transporto priemonę, buvo numatyta tiek jau nebegaliojančioje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, tiek Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme, todėl vyr. patrulis, surašydamas pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, savo įgaliojimų neviršijo ir minėtą priemonę taikė esant tam įstatyme numatytam pagrindui.

A. S. skunde nepagrįstai tvirtina, kad teismas gali sutrumpinti nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo terminą, kadangi pagal ATPK 329 str. nuostatas asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, gali būti sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. ATPK nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės – nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo – terminą. Paskirta priemonė galioja vienus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 9 d. ATPK 329 str. nuostatos reglamentuoja teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą tokiu atveju, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama asmenims, kurie tokią teisę turėjo, tačiau ji buvo atimta terminuotam laikui padarius tam tikrus ATPK numatytus pažeidimus. A. S. teisės vairuoti transporto priemones įgijęs nebuvo, t. y. tokios teisės jis iš viso neturėjo, todėl ATPK 329 str. nuostatos jo atžvilgiu negali būti taikomos.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl tenkinti A. S. skundą ir apylinkės teismo nutartį panaikinti aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.