- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e1-2475-725/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14700-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Donato Jačiausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs),
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2025 m. balandžio 27 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), abipusio žodinio konflikto metu tyčia dešiniu kumščiu, nemažiau kaip 4 (keturis) kartus trenkė sugyventinei A. P. į galvos sritį bei kaire ranka tyčia sugriebęs už dešinės rankos žasto, nukentėjusiąją A. P. tempė, tokiu būdu padarė odos nubrozdinimą kairiame žaste, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje ir kairėje plaštakoje, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Be to, E. M. 2025 m. balandžio 27 d., apie 23.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su A. P. metu spyrė nukentėjusiajai I. K. į kairės pusės šonkaulių sritį, po to ne mažiau 5 (penkis) kartus kumščiais trenkė nukentėjusiajai I. K. į rankas, šonkaulius ir galvos sritį, tokiu būdu padarė poodines kraujosruvas dešinės plaštakos V-ame piršte, kairiame žaste, odos nubrozdinimus smakre, kairiame žande, kairės krūtinės pusės sumušimą, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai I. K. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl įvykių labai gailisi. Apie 3 metus kartu su A. P. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie kartu augina A. P. dukrą - jai yra davęs jo pavardę. Nuo 2024 m. lapkričio mėnesio kartu su jais gyvena A. P. sesuo I. K.. 2025 m. balandžio 27 d. jis kartu su I. K., A. P. ir I. K. drauge grįžo į namus. Jis iškart nuėjo miegoti. Vakare atsikėlė, paguldė dukrą miegoti. Tuomet visi kartu sėdėjo svetainėje. Jis atsidarė alaus, išgėrė 2 skardines ir nusprendė išeiti į lauką išnešti šiukšles, parūkyti lauke ir išgerti dar 1 skardinę alaus, kadangi A. P. jau buvo pradėjusi jam priekaištauti dėl įvairių buitinių ir gyvenimiškų priežasčių. Jis nespėjo išeiti į lauką, kai prisiminė, kad nepasiėmė alaus, todėl grįžo į namus. Pamatė, kad alaus jau nebuvo. Iš pradžių jis gražiai (kokius 3) kartus paklausė, kur yra alus. Jos atsakė, kad nėra. Tada jis užrėkė, A. P. išsigando ir I. K. atbėgo jų skirti. Konflikto metu jis bandė kelis kartus suduoti A. P., nes buvo labai supykęs. Jis sugriebė I. K. už šonkaulių, nes norėjo ją patraukti. Jis nesutinka, kad tiek daug kartų trenkė I. K., smūgių buvo tikrai mažiau. Prisimena, kad A. P. pataikė į kūno sritį, buvo sugriebęs ją už rankos ir tempė link savęs. Jis, tempdamas A. P., užgavo ir I. K.. Tyčios užgauti I. K. jis neturėjo, kadangi konfliktas vyko tik tarp jo ir A. P.. Dėl to jis, norėdamas patraukti I. K., galimai ją sužalojo. A. P. sužaloti irgi nenorėjo, norėjo tik „papurtyti“, tačiau, kai įsikišo I. K., iš pykčio ir kilo smurtas. Po įvykio jis išėjo iš namų pas draugą, kad nekiltų daugiau konfliktų. Pirmadienį ryte grįžo į namus, su A. P. dėl šio įvykio nekalbėjo, su I. K. taip pat. Prisipažįsta, kad galimai sukėlė fizinį skausmą tiek A. P., tiek I. K.. Papildomai parodo, kad jis labai gailisi dėl šio įvykio, supranta, kad pasielgė neteisingai ir nederamai. Tiek su A. P., tiek su I. K. susitaikė, jie gyvena kartu, po šio įvykio jokių konfliktų tarp jų daugiau nekilo. Kaip minėjo, labai gailisi ir iš šios situacijos pasimokė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 143–146, 157–159).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji A. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. balandžio 27 d. kartu su sugyventiniu E. M. grįžo iš gimtadienio į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Apie pietus tarp jų kilo ginčas dėl galimai dingusių E. M. šlepečių. Ji pasakė, kad nežino, kur jos yra, nurodė ieškoti jų pačiam. E. M. labai supyko, kad ji atsakė jam per grubiai. Ji rankose laikė dubenį, kurį E. M. išmušė jai iš rankų, ir nuėjo miegoti. Vėliau E. M. brolis parvežė jos dukrą į namus. Ji tvarkėsi, dukra pradėjo verkti. Prabudęs E. M. pradėjo rėkti ant dukros dėl jos verkimo. Ji nuramino E. M.. Tuomet jis išėjo iš namų, kur vėliau grįžęs atsinešė alaus. Ji yra prieš alkoholio vartojimą prie vaikų, todėl ji jam priekaištavo. Visą vakarą E. M. ją provokavo, vis užkabindavo ją, pastumdavo. Vakare, kai dukra jau miegojo, jie vėl pradėjo ginčytis. Ji pavadino E. M. gaidžiu. Tuomet ji gavo pirmą smūgį. E. M. bandė pataikyti jai į galvą, bet ji užsidengė ranka, todėl dabar yra ištinęs pirštas. E. M. toliau gėrė, rūkė, kol pradėjo ją pulti. Jos sesuo I. K. bandė ją ginti, todėl E. M. jai (I. K.) spyrė į šonkaulius. Ji (A. P.) buvo visiškai blaivi, tačiau viską atsimena ne rišliai ir aiškiai kaip E. M. prieš ją smurtavo. Prisimena, kad E. M. ją tąsė už plaukų, sužeidė ranką, nes stipriai ją spaudė, kad ji nepabėgtų nuo jo, taip pat įdrėskė į ranką. Jai taip pat skaudėjo labai kaklą, tikriausiai buvo pagriebęs ir už jo. Viskas vyko labai greitai, todėl visko aiškiai ji neprisimena. Įvykio metu bute dar buvo jos sesuo I. K. ir pastarosios draugė Ž. B.. E. M. labai greitai susinervina, neretai jo pyktis tampa agresija, todėl tai ne pirmas kartas, kai ji patiria fizinį smurtą. Su E. M. jie yra beveik 3 metus (tiek pat kartu gyvena), E. M. nėra biologinis jos dukters tėvas, tačiau jis yra jos tėtis, kadangi suteikė dukrai jo pavardę. Šiandien vyko pas teismo medicinos ekspertus, kad nustatytų sužalojimų dydį. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (b. l. 44–47).
Nukentėjusioji I. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie 1,5 metus gyvena kartu su sese A. P. ir jos sugyventiniu E. M.. 2025 m. balandžio 27 d. jie grįžo iš gimtadienio į namus, kai A. P. susiginčijo su E. M. dėl jo šlepečių. E. M. labai susinervino ir nuėjo miegoti. Ji taip pat nuėjo miegoti. Ji, kai atsikėlė, nuėjo į svetainę ir matė, kad E. M. ištisai provokavo A. P. - vis ją užkabindavo. Ji matė, kad šį vakar bus konfliktas. Apie tai pasakė draugei Ž. B.. E. M. išėjo parūkyti. Grįžęs jis užsimojo A. P., tačiau ji atrėmė jo smūgį. Tuomet E. M. išėjo į lauką. A. P., kol E. M. buvo išėjęs, išpylė jo alų, kadangi ji netoleruoja alkoholio gėrimo, kai namuose yra vaikų. E. M., sugrįžęs į namus, pamatė, kad nebėra alaus. Jis pradėjo labai pykti ir puolė A. P.. Ji (I. K.) stojo tarp jų, todėl gavo daug smūgių. A. P. nuėjo į virtuvę, E. M. paskui ją. Ji vėl tarp jų stojo, kai vėl gavo E. M. smūgių. Ji prašė, kad dėl dukterėčios, A. P. dukters, E. M. nustotų muštis, tačiau į tai jis nekreipė dėmesio. A. P. išbėgo į koridorių, kur E. M. už plaukų ir rankų bandė partempti ją atgal į butą. E. M., kadangi ji (I. K.), stovėjo tarp jų, ją ratu apėjo, kad tik galėtų pasiekti A. P.. Tuomet jis stipriai laikė A. P. už rankų, kad ji neištrūktų. Jie vėl grįžo į virtuvę. A. P. nurodė jam, kad šis prie jos nelįstų, nes paims peilį. E. M. dar labiau supyko. Pasakęs, kad A. P. jam dar grasina, vėl ją puolė. Vienu metu A. P. parodė E. M., kad ji surinko 112. Tuomet jis atsakė, kad sulaužys ne tik telefoną, bet ir ją (A. P.). E. M. išėjo iš namų, ji užrakino duris ir iškvietė policiją. Įvykio metu ji bandė apsaugoti sesę A. P., todėl gavo daugiau smūgių nei ji. E. M. jai spyrė į šonkaulius, taip pat buvo labai daug smūgių į petį, į rankas, šonkaulius, į rankos pirštus, jai stipriai skauda pakaušį. Prašo ją šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti nukentėjusiąja, taip pat ji kreipsis į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimų nustatymo (b. l. 76–79).
Liudytoja Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. balandžio 27 d., apie 15.00 val. atvyko į svečius pas drauges, adresu (duomenys neskelbtini). Jai atvykus pažįstamas E. M. miegojo po vakarykščio vakarėlio. Jo sugyventinė, jos draugė A. P., nemiegojo. Ji, A. P. ir I. K. (kuri nuo 2024 m. lapkričio mėn. taip pat gyvena minėtame bute) kartu leido laiką. Ji į šį butą atvyksta dažniausiai savaitgaliais. 2025 m. balandžio 27 d., apie 22.00 val. atsikėlė E. M.. Jis pavalgė, pažaidė su mažamečiu vaiku iki tol, kol ši užmigo. Tada jis atsigėrė alaus ir pradėjo žodžiu konfliktuoti su sugyventine A. P. dėl buitinių problemų ir praeities nuoskaudų. Tada E. M. išėjo išnešti šiukšlių. Ji, tuo metu, kai E. M. buvo išėjęs, matė, kad jo sugyventinė A. P. išpylė jo paliktą alų skardinėje, teigdama, „jei jis toliau jis gers, jam bus dar blogiau“. Apie 23.00 val. grįžęs E. M. pasigedo alaus. Jis tapo agresyvus, puolė sugyventinę A. P. ir įvyko susistumdymas. A. P. sesuo I. K. įsiterpė tarp jų į vidurį ir ją gynė. Grumtynės persikėlė į buto koridorių ir virtuvę. Ji nematė suduotų smūgių - ji tik girdėjo grumtynių garsus, šauksmus ir krentančių indų garsus. Po įvykio girdėjo kaip E. M. išėjo pro buto duris. Tada I. K. iškvietė policijos pareigūnus. Jos, kol atvyko policijos pareigūnai, kalbėjo, A. P. parodė ant dešinio žasto esančią mėlynę ir pasakojo kaip jai daug kartų sudavė kumščiais į galvos sritį. I. K. teigė, kad grumtynių metu E. M. jai taip pat sutrenkė dešinės rankos pirštą ir koja spyrė į kairės pusės šonkaulių sritį (b. l. 109–112).
2025 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos E. N. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ apie tai, kad 2025 m. balandžio 28 d., apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu A. P. sugyventinis E. M., būdamas virtuvėje, tyčia dešiniu kumščiu trenkė ne mažiau 4 (keturis) kartus A. P. į galvos sritį bei kaire ranka sugriebęs už dešinio žasto, ją tempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir palikdamas mėlynes. Konflikto metu E. M. iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 6–11).
2025 m. balandžio 28 d. nukentėjusiosios I. K. pareiškimu apie tai, kad 2025 m. balandžio 27 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sesers A. P. sugyventinis E. M. naudojo fizinį smurtą tiek jos sesers A. P., tiek jos atžvilgiu. Įvykio metu ji patyrė sužalojimus ir jai buvo sukeltas fizinį skausmas, t. y. E. M. spyrė jai į šonkaulius, smūgiavo į rankas, šonkaulius, galvos sritį. Prašo jo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ir pripažinti ją nukentėjusiąja (b. l. 71).
2025 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos E. N. tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto aplinkoje atvejo“ apie tai, kad policijos pareigūnus, atvykusius adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko nukentėjusi A. P.. Ji paaiškino, kad 2024 m. balandžio 27 d., apie 23.00 val. žodinio konflikto metu sugyventinis E. M. virtuvėje dešiniu kumščiu sudavė jai ne mažiau kaip 4 (keturis) smūgius į galvos sritį bei kaire ranka tyčia sugriebė jai už dešinio žasto ir stipriai tempė, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir kraujosruvą. Įvykio vietoje buvusi I. K. paaiškino, kad ji bandė išskirti besigrumiančius A. P. ir E. M., dėl ko E. M. spyrė koja jai į šonkaulių sritį, sumušė dešinės rankos pirštą. Tarnybiniame pranešime (jame esančioje schemoje) ant A. P. kūno užfiksuoti sužalojimai - įdrėskimas ir kraujosruva (mėlynė) kairės ir dešinės rankų srityse. Galimai smurtu įtariamas asmuo - E. M. - pasišalinęs iš įvykio vietos (b. l. 113–117).
2025 m. balandžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta fotografuota (b. l. 13–24).
2025 m. balandžio 28 d. asmens apžiūros protokolu apie tai, kad užfiksuoti ant nukentėjusiosios A. P. vizualiai matomi kūno sužalojimai, t. y. kraujosruvos ant dešinio žasto ir įdrėskimas ant dešinio dilbio (b. l. 25–30).
2025 m. balandžio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu apie tai, kad išklausytas garso įrašas, pateiktas Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuota, kaip 2025 m. balandžio 27 d., 23.15 val. nukentėjusioji I. K. kvietė policiją, pranešdama, kad adresu (duomenys neskelbtini), sesers A. P. neblaivus sugyventinis (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad E. M.) jos (A. P.) atžvilgiu naudoja fizinį smurtą, rankomis sudavė jai smūgius, liko mėlynės, medikų pagalba nereikalinga (b. l. 36–39).
2025 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokolu apie tai, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), užfiksuoti policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį, uniformose esančiomis „Body“ kameromis. Užfiksuota (vaizdo įrašai („PSS-20250427-233507UTC+0300“, „PSS-20250427-233511UTC+0300“) kaip į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji A. P. nurodo, kad jos draugas (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai E. M.) tiek jos, tiek jos sesers (ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai nukentėjusioji I. K.) atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (nurodo, kad gavo nuo draugo, parodo, kur ją sužeidė, nurodo, kad ir sesuo „gavo nuo draugo į šonkaulius“). Nukentėjusioji A. P. nurodo, kad grįžus iš gimtadienio E. M. nuėjo miegoti, atsikėlęs tapo agresyvus, pradėjo prie jos kibti. Nurodo, kad sugyventinis E. M. nusipirko alaus, o jai nepatiko, kad jis vartojo jį vaiko akivaizdoje. Tuomet jis delnu sugriebė jai už rankos, už plaukų. I. K. nurodo, kad jai skauda šonkaulius bei rankas, nori rašyti pareiškimą. Policijos pareigūnai alkotesteriu patikrina nukentėjusiųjų neblaivumą (alkotesteris rodo nulius). Policijos pareigūnas paklausia ar joms reikalingi medikai, nukentėjusiosios atsako, kad nereikalingi. Nukentėjusioji A. P., atsakydama į policijos pareigūnų klausimą, nurodo, kad ji nežino, kur šiuo metu yra sugyventinis E. M.. Policijos pareigūnė paprašo nukentėjusiosios A. P. parodyti sužalojimus (parodo pakaušį, rankas, nurodo, kad griebė už rankų, plaukų, spaudė ranką ir bandė ją tempti), užfiksuoja sužalojimus. A. P. taip pat nurodo, kad seseriai I. K. sugyventinis E. M. taip pat sudavė daug smūgių, kadangi ji gynė ją. Nurodo, kad sugyventinis E. M. jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą ne pirmą kartą. Policijos pareigūnai teiraujasi dėl joms suduotų smūgių skaičiaus, nukentėjusiosios atsako, kad negali tiksliai nurodyti, nes jų buvo daug, tačiau A. P. nurodo, kad E. M. kumščiu galėjo suduoti jai ne mažiau kaip 4 (keturis) smūgius (b. l. 31–35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada apie tai, kad A. P. konstatuota odos nubrozdinimas kairiame žaste, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, ne mažiau 4 (keturiais) trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 27 d. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 68–69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada apie tai, kad I. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos V-ame piršte, kairiame žaste, odos nubrozdinimai smakre, kairiame žande, kairės krūtinės pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau 5 (penkiais) trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje griuvimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. balandžio 27 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 101–103).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį E. M. pagrįstumu. Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konflikto metu jis bandė kelis kartus suduoti A. P., nes buvo labai supykęs. Jis sugriebė I. K. už šonkaulių, nes norėjo ją patraukti. Prisimena, kad A. P. pataikė į kūno sritį, buvo sugriebęs ją už rankos ir tempė link savęs. Jis, tempdamas A. P., užgavo ir I. K.. Dėl to jis, norėdamas patraukti I. K., galimai ją sužalojo. A. P. sužaloti irgi nenorėjo, norėjo tik „papurtyti“, tačiau, kai įsikišo I. K., iš pykčio ir kilo smurtas. Prisipažįsta, kad galimai sukėlė fizinį skausmą tiek A. P., tiek I. K..
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, tarnybiniais pranešimais, apžiūrų protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais, o nukentėjusiosioms padarytų sužalojimų mastas nustatytas specialistų išvadomis. Nors kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad jis nesutinka, kad tiek daug kartų trenkė I. K., smūgių buvo tikrai mažiau, tačiau kaltinamasis iš esmės neneigė, kad sudavė smūgius nukentėjusiajai I. K., tik nesutinka su smūgių skaičiumi, tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas, ne mažiau 5 trauminiais poveikiais. E. M. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.
Kaltinamasis E. M. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu – sutiko.
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo E. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos baigtos, padarytos veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Vertinant E. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis laikomas neteistu (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas.
Atsižvelgęs į kaltinamąjį charakterizuojančias ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad E. M. pagrįstai prašoma skirti laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus.
Už kiekvieną nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės.
Kadangi kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir graso įrašai, įkelti į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti E. M. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. M. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 8 (aštuonerių) mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų nemokamų darbų.
Išaiškinti E. M., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo.
Išaiškinti E. M., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir graso įrašus, įkeltus į Integruotą baudžiamojo proceso sistemą – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.
E. M. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.