Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1526-1143/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-02
Bylos Nr.
e1-1526-1143/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38155-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1526-1143/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38155-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1
(S)VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba Įmonė “ (duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinį kartą 2023-12-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso (toliau – ir BK) 281(1) straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

D. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą, o būtent: jis 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 15.32 val., gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio žodinio konflikto su sugyventine S. B. metu, tyčia vieną kartą sudavė sugyventinei delnu į veido sritį ir pargriovė ant grindų, ko pasekoje ji griūdama nusibrozdino kairės rankos krumplius, padarydamas S. B. odos nubrozdinimą kairės rankos krumpliuose. Tokiu būdu mušdamas padarė savo šeimos nariui – sugyventinei S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. D. B. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nurodė, kad kuo yra kaltinamas suprato, savo kaltę pripažįsta visiškai, ir labai gailisi. Jis paskutinius 3 metus gyvena ir dirba užsienyje, Anglijoje, tačiau kartais keliems mėnesiams grįžta į Lietuvą. Prieš 1,5 metų susipažino su S. ir pradėjo kartu gyventi adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį ir turi bendrą vaiką. Jiems kartu gyvenant labai dažnai kildavo žodiniai konfliktai, dėl įvairių buitinių dalykų ir smulkmenų. Maždaug prieš 2 savaites, S. su jų vaiku išėjo gyventi atskirai. 2024 m. rugsėjo 26 d. jam paskambino S. ir paprašė paimti vaiką prižiūrėti, nes ji susirgo, ir bijo, kad nuo jos vaikas gali užsikrėsti. Jis nuvažiavo ir parsivežė vaiką pas save į namus. 2024 m. rugsėjo 29 d. po pietų atvažiavo S. pasiimti vaiko. Jis jai pasakė, kad tuoj pamaitins vaiką ir ji galės vežtis, tačiau S. pradėjo konfliktuoti ir priekaištauti jam, dėl tvarkos namuose, jis jai pasakė, kad ji čia negyvena, todėl tvarka tokia kokia jam patinka ir jis gyvena, kaip gyvena. Jis jai pasakė, kad atvažiavęs pas ją į jos tėvų namus, savo tvarkos neįvedinėja ir jai tai nepatiko. Tada ji jam pradėjo priekaištauti dėl vaiko, kad pamaitinęs ne laiku vaiką “neatrūgenu”. Tada jis pamaitinęs vaiką ir jam atsirūgus, jį paguldė į vežimėlį. Tada S. įkišus galvą prie vaiko, jam pradėjo priekaištauti, dėl jo priežiūros ir jų konfliktas įsiplieskė dar labiau. Ji prie vaiko pradėjo jį kolioti ir įžeidinėti. Jis jai dėl tokio jos elgesio pradėjo sakyti, kad taip negalima, ir ji taip nesielgtų, tačiau ji nereagavo ir nesusitvardęs jis jai vieną kartą rankos delnu sudavė, jam atrodo, kad sudavė į viršugalvį. Tada S. dar labiau įsiuto, isterikuodama paėmė vaiką ir norėjo išeiti į lauką, tačiau kadangi, vaikas buvo neaprengtas, o oras buvo vėjuotas, vėsus, jis jai neleido išnešti į lauką neaprengto vaiko ir ją tiesiog išstūmė pro duris į lauką ir užsidarė duris iš vidaus. Tada aprengė vaiką, padėjo išnešti vežimėlį į lauką ir S. atidavė vaiką. Ji jam pasakė, kad iškvietė policiją ir išėjo laukti policijos į gatvę. Dėl jam pareikšto įtarimo, jis savo kaltę pripažįsta visiškai. Gailisi, kad S. sudavė ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą. Ketina S. atsiprašyti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Šiuo metu su S. gyvena atskirai, ir gyventi kartu neplanuoja, nes jų charakteriai visiškai nesutampa ir jiems geriau gyventi atskirai.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji S. B., pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 14:15 val., (duomenys neskelbtini), atvyko namo pas savo sugyventinį D. B., kad paimti vaiką G. B. gim. (duomenys neskelbtini). Sūnų buvo palikus sugyventiniui nes pati susirgo. Kartu su sugyventiniu negyvena kartu jau apie dvi savaites, susipyko, dėl to gyvena atskirai. Atvykus užėjo pas jį į namus pradėjo krauti vaiko daiktus, nes jis nebuvo paruošęs vaiko daiktų. Paprašė, kad išplautų vaiko buteliuką, jis atsisakė, pradėjo išvarinėti iš namų. Ji atsisakė eiti iš namų, sugyventinis jai trenkė su delnu į kairės pusės žandą, pargriovė ją ant grindų. Ji griūdama apsidraskė du kairės rankos pirštus. Ji atsistojo nuo grindų, o sugyventinis ją išstūmė iš namų ir užtrenkė duris. Ji paskambino į policiją. Namuose nieko daugiau nebuvo, galimai girdėjo sugyventinio motina kuri buvo kitame name. Laukiant policijos ji stovėjo ant kelio netoli jo namo. Sugyventinis atėjo ir išvarė ją.

Nukentėjusioji S. B. papildomos apklausos metu nurodė, kad laikosi savo ankstesnių parodymų tik nori juos papildyti ir nurodyti svarbias tyrimui aplinkybes. Dėl 2024 m. rugsėjo 29 d. konflikto tarp jos ir jos sugyventinio D., kuomet jis panaudojo prieš ją fizinį smurtą, ji į medikus niekur nesikreipė, nes nereikėjo, jokių rimtų traumų nepatyrė, tik pajautė fizinį skausmą, kuomet jai sudavė D. į veidą vieną smūgį ir pargriovė ant žemės, griūnant nusibrozdino rankos krumplius. Šiuo metu su D. kartu negyvena, tik bendrauja dėl vaiko. Ji artimiausiu metu neketina grįžti gyventi pas D. nes nesutampa jų charakteriai ir D. piktnaudžiauja alkoholiu. Dėl įvykusio konflikto tarp jų, kuomet jis prieš ją buvo panaudojęs fizinį smurtą, jie pasikalbėjo ir viską išsiaiškino. Ji jam jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų neturi, ieškinio nereikš, nes jam atleido. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas. Užėjus pro pagrindines namo duris patenkame į kambarį kuriame stovi rašomasis stalas, o už juo lova. Prie lovos kampe stovi vaikiškas vežimėlis. Kambaryje pasukus į dešinę patenkame į virtuvę kur yra stalas, viryklė, pečius. Bendra tvarka namuose nepažeista. Įvykio vietos apžiūros metu nieko paimta nebuvo. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra.

Iš byloje esančio Medicininių dokumentų apžiūros protokole, kurį surašė teismo medicinos gydytojas Januš Rybalko, kuris nurodė, kad išnagrinėjęs pateiktus medicininius dokumentus: S. B.. gim. (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Vilniaus filialo GMP kvietimo kortelę bei susipažinęs su- įvykio aplinkybėmis. Daro išvadą, kad nukentėjusiajai nustatytas odos nubrozdinimai kairės rankos krumpliuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu. vienu trauminiu poveikiu kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Iš byloje esančio Tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių, kurį surašė tyrėjas Josif Rodz, matyti, kad 2024 m. rugsėjo 29 d., apie 14:44 val., buvo gautas OVS budėtojo pranešimas ROIK 0124000611852, kad (duomenys neskelbtini)“ Pranešėjos sugyventinis agresyvus, puola muštis, stumdė pranešėją. Šiuo metu vyras užsirakino namuose su mažamečiu vaiku, pranešėjos neįsileidžia, vaikas verkia. GMP nereikia”. Atvykus į įvykio vietą buvo bendrauta su R. B. gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad namuose nieko nėra, buvo nustebusi pamačiusi policiją. Paklausus kur šiuo metu randasi jos sūnus D. B. gim. (duomenys neskelbtini) m., R. B. paaiškino, kad namo kieme yra dar vienas nedidelis namas kuriame gyvena sūnus. Taip pat R. B. nurodė, kad jokio triukšmo negirdėjo. Buvo bendrauta su D. B. kuris paaiškino, kad buvo namuose kartu su savo sūnum G. B. gim. (duomenys neskelbtini). Vaiką paliko jo sugyventinė S. B., kadangi kartu negyvena ir ji susirgo. Šiandien atėjusi S. B. pas jį į namus paėmė vaiką. Keldama sugyventinė konfliktą. D. B. išstūmę iš namų, daugiau jokių veiksmų neatlikinėjo. Susisiekus telefonu su S. B. kuri paaiškino, kad šiuo metu su vaiku pasišalino, kad lauks nuo įvykio vietos prie (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą buvo bendrauta su S. B. kuri paaiškino, kad imant vaiką jai sugyventinis sudavė delnu į skruostą. Į įvykio vietą buvo iškviesta GMP kuri jokių rimtų sužalojimų S. B. nenustatė. Paraudimo veide taip pat nesimatė. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2024 m rugsėjo 29 d., 14 val. 41 min. į BPC skambino S. B., kuri pranešė, jog pranešėjos sugyventinis agresyvus, puola muštis, stumdė pranešėją. Šiuo metu vyras užsirakino namuose su mažamečiu vaiku, pranešėjos neįsileidžia, vaikas verkia. GMP nereikia. Laukia prie namų. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024-09-29 14:39, BPCID=92308390418, Pranešėjo numeris: 37066068714. Sugyventinis išvarė pranešėją nuo gatvės, todėl ji laukia prie altitudės - kur atliekamas mašinų remontas. Matė, kad pareigūnai įvažiavo į gatvelę, Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2024 m rugsėjo 29 d. 15:32, BPCID=92308398809, Pranešėjo numeris: (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra įvykio metu filmuota mobilia vaizdo stebėjimo priemone tvirtinama prie uniformos (angl. body camera) įrašas, pavadinimu : “export-taf69.mp4”.

Vaizdo įrašo peržiūrai naudojamas kompiuteris HP bei vaizdo įrašų VLC Media player peržiūros programa.

Vaizdo įrašo trukmė: 14:23 min

Vaizdo įrašo data: 2024 m rugsėjo 29 d.

Vaizdo įrašo pradžia: 15:28:24 val.

Vaizdo įrašas daromas šviesiu paros metu. Pareigūnai atvyksta į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), prie nuosavo namo. Paskambinus į duris, namo duris atidaro vidutinio amžiaus moteris. Pareigūnams pasiteiravus, kad ieško S. B., moteris atsako, kad tai jo sūnaus draugė, tačiau ji pas juos negyvena, o šiandiena (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas), moters teigimu buvo pas juos atvažiavusi pasiimti vaiko tiesiog ir viskas. Pareigūnai paklausia moters, kur yra jos sūnus, kaip vėliau paaiškėjo D. B., moteris atsako, kad nežino, kadangi jo namuose nėra ir paklausia pareigūnų kokiu klausimu jie atvyko, pareigūnai paaiškina, kad gavo iškvietimą, dėl konflikto tarp S. B. ir D. B.. Moteris pasako, kad ketvirtadienį (2024-09-26) jos sūnus D. B. paėmė vaiką pas save, kadangi pati S. B. jam paskambino ir pasakė, kad serga ir ar jis gali paimti vaiką pas save. Pareigūnams moteris pasako, kad pasakys D. B., kad atvyko policijos pareigūnai ir nori su juo pabendrauti. Pareigūnai grįžta į tarnybinį automobilį ir skambina pranešėjai S. B., kuri telefono pokalbio metu pasako, kad ji pareigūnų laukia prie altitudės, kadangi D. B. ją iš gatvės išvarė, vadino įvairiausiais žodžiais, rėkė ant jos. Pareigūnui paklausus S. B., dėl ko tiksliai kilo konfliktas, S. B. atsako, kad pati nežino ir kad pareigūnai paklaustų D. B., nes kaip pati pasako, tai D. B. kažkas nepatiko ir jis jai trenkė per veidą, pargriovė ją ant žemės, prakirto jai pirštus, jai paprašius D. B., jog jis išplautų vaiko buteliuką, jis pradėjo ant jos rėkti ir reikalauti, jog ji išeitų iš jo namų, jai pradėjus rinktis vaiko daiktus iš jo, kadangi ji buvo vaiką keletai dienų palikusi pas D. B., nes pati sirgo. S. B. papasakoja, kad šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) ji paskambino D. B. ir pasakė, kad atvažiuos pasiimti vaiko, nes jau gerai jaučiasi, į ką D. B. nebuvo nieko prieš. S. B. atvykus pas D. B. į namus ir pradedant rinkti vaiko daiktus, nes daiktai nebuvo surinkti, D. B. atrodė piktas ir nepatenkintas, vaikščiojo paskui ją, kol ji rinko vaiko daiktus, S. B. davus pastabą D. B., jog jis nevaikščiotų iš paskos ir duotų jai erdvės, D. B. jai atsako, kad ji randasi jo namuose, čia yra jo teritorija ir erdvė ir ji nevaikščios po jo namus, S. B. atsakė tuo metu D. B., kad ji nevaikščiotų po jo namus, jei jis būtų sudėjęs vaiko daiktus. Ir tada, kaip S. B. pasakoja, D. B. pradėjo kažką neaiškus ant jos rėkti ir jai stovint prie namų (lauko) durų, jau apsirengusiai, D. B. jai trenkė per veidą, po smūgio S. B. D. B. pasakė, kad daugiau jis jos nemuš ir ji kviečia policiją, kadangi jau ne pirmas toks atvejis, kuomet D. B. smurtauja, tai išgirdęs D. B. parvertė ją ant žemės, pradėjo ant jos rėkti sakydamas: “Tu man čia grasinsis ? Tu man čia mentus kviesi ? Žertva”. Tuomet D. B. išgrūdo ją iš namų, uždarė lauko duris ir paliko ją vieną lauke, be vaiko ir todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnui paklausus S. B., ar namuose kas nors dar be jų buvo ir matė konfliktą, S. B. atsako, kad nieko namo viduje nebuvo ir įvykio metu jie su D. B. buvo dviese. Pareigūnas S. B. pasako, kad namuose yra ir D. B. mama ir tėvas, S. B. atsako, kad šalia esantis namas yra D. B. mamos ir jie gyvena atskirai, bet kaip pati teigia, D. B. mama, galėjo girdėti konflikto garsus, kadangi S. B. ant D. B. pradėjo rėkti, nes buvo išsigandusi. Pareigūnas paklausia S. B., ar ji paėmė vaiką iš D. B., S. B. atsako, kad vaiką paėmė, bet kol laukė pareigūnų, D. B. ne kartą atėjo prie jos stovinčios gatvėje ir ant jos rėkė, vydamas ją šalin. Pareigūnui paklausus S. B., ar smurtas vyko vaiko akivaizdoje, S. B. atsako, kad vaikas yra trijų mėnesių amžiaus ir tuo metu, kai D. B. jai trenkė, vaikas gulėjo vežimėlyje, o paskui, po smūgio, S. B. pradėjo verkti, paėmė telefoną į rankas ir iškvietė policiją. Pareigūnui paklausus S. B., ar ji gali ateiti prie D. B. namo iki policijos pareigūnų, S. B. atsako, kad jai ganėtinai nemažą kelio dalį reiktų ateiti ir ji ten nelabai nori būti, nes ji bijo D. B., nes jis neadekvačiai elgiasi, kolioja ją, puola. Kaip pati S. B. pasako, D. B. tėvai su juo irgi nesusitvarko, nes nebesusišneka, nes geria, vartoja narkotikus, neturi teisių vairuoti, bet sugebėjo nesenai padaryti avariją, apgadinti kitą automobilį ir pan. Pareigūnas S. B. paaiškina, kad vis tiek jie atvyks iki jos ir tai yra ilga procedūra, kadangi jie turės iškviesti ir vaikų teise, nes bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prie pareigūnų tarnybinio automobilio iš namo ateina D. B.. Pareigūnai jo paklausia, dėl ko kilo konfliktas, D. B. atsako, kad pas jį vaikas buvo 4 dienas ir šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) S. B. atvažiavo vaiko iš jo pasiimti. Atėjusi pas jį, S. B., pradėjo kažką jam priekaištauti dėl vaiko nepriežiūros ir tada konflikto metu D. B. stumtelėjo S. B. ir tuomet S. B. iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnas paklausia D. B., ar jis trenkė per veidą S. B., D. B. atsako, kad ne. Pareigūnui paklausus D. B., ar jis vartojo šiandien (kuomet daromas vaizdo ir garso įrašas) alkoholį, D. B. atsako, kad ne. Pareigūnas paruošia alkotesterį naudojimui ir duoda D. B. pūsti, jis įpučia, alkotesteris parodo 0,00 promilės girtumo laipsnį. Pareigūnas paklausia D. B., ar vyksta kažkoks skyrybų procesas tarpo jo ir S. B., D. B. atsako, kad taip. Pareigūnas pasako D. B., kad dabar jie važiuoja iki jų laukiančios S. B. ir vėliau grįš atgal pas jį. Toliau tyrimui reikšmingos informacijos nėra.

Vaizdo įrašo pabaiga: 15:42:37 val.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatyme numatytą uždraustą nusikalstamą veiką –žodinio konflikto metu panaudojo prieš savo sugyventinę fizinį smurtą, tai yra tyčia vieną kartą sudavė sugyventinei delnu į veido sritį ir pargriovė ant grindų, ko pasekoje ji griūdama nusibrozdino kairės rankos krumplius, padarydamas S. B. odos nubrozdinimą kairės rankos krumpliuose. Tokiu būdu mušdamas padarė savo šeimos nariui – sugyventinei S. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinius pranešimus, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami D. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, kuris nevedęs, dirbantis, teistas, administracine tvarka baustas, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina prokurorės pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė – laisvės apribojimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 72² straipsniu, D. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skiri jam 1 (vienerių) metų laisves apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. B. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 72² straipsniu, D. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

D. B. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė