- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- A6.-2174-1155/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01800-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. N.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 2 dalyje, padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. N., nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. liepos 14 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini); toliau – ir bendrovė) vadovu, ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, iki 2021 m. balandžio 29 d. (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos) nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir pažeidė kreditorės VMI teises. Šis pažeidimas padarytas pakartotinai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.2453-1034/2020 (įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d.) jau buvo pripažinęs bendrovės direktorių M. N. kaltu, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Šiais savo veiksmais M. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu M. N. paaiškino, kad suprato, jog bendrovės padėtis yra sunki. Nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo dėl to, kad neturėjo pinigų advokato paslaugoms apmokėti, taip pat dėl to, jog tikėjosi po karantino atnaujinti bendrovės veiką (reklamos gamyba, renginiai), 2019 m. gruodžio 17 d. dalis mokestinės nepriemokos buvo padengta. Jo finansinė padėtis sunki, bedarbis, nedarbo išmokos nebegauna, nekilnojamojo turto neturi, gyvena su motina, padeda sūnus.
Šalies argumentai
VMI pareiškime prašė buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. N. iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir paskirti jam baudą, atitinkančią ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį, – 4 350 Eur.
VMI pareiškime nurodė, kad M. N. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. iki 2021 m. liepos 14 d. Bendrovė nemoki, nes ji negali laiku vykdyti turtinių prievolių. Bendrovės mokesčio už aplinkos teršimą ir pelno mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė už 2019 metus. Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokestinė nepriemoka susidarė už 2015 m. gruodžio mėnesį ir 2016 m. gruodžio mėnesį. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinė nepriemoka susidarė už 2019 m. spalio ir lapkričio mėnesius bei 2020 m. sausio–kovo, gegužės ir birželio mėnesius. VMI teisę išieškoti mokestinę nepriemoką įgijo 2019 m. liepos 12 d. VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus taikė nuo 2019 m. liepos 18 d., tačiau nesėkmingai. VMI vertinimu, bendrovė yra nemoki nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., kai buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, tačiau to padaryti nepavyko, todėl M. N. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. VMI 2021 m. liepos 27 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 26 493,36 Eur; be to, už 2019 metus pateiktame balanse turto nurodyta už 80 233 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 46 110 Eur; Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2020 metus; bendrovė nekilnojamojo turto neturi; turimos transporto priemonės yra mažai likvidžios arba iš viso nelikvidžios, nes jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, be to, jų rinkos kaina sudaro tik apie 2 250 Eur; antstoliai atlieka išieškojimo veiksmus VMI ir Sodros naudai; Sodros duomenimis, bendrovėje nuo 2020 m. sausio 21 d. nedirba nė vienas darbuotojas. M. N., neįvykdęs pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pažeidė VMI, kaip bendrovės kreditorės, interesus, bei padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. pakartotinai, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.2453-1034/2020 jau buvo pripažinęs bendrovės direktorių M. N. kaltu, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 2–6).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi iškėlė buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui M. N. administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį (b. l. 47–49).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 27 d. mokestinių prievolių balanso matyti, kad bendrovės nenurodyto mokesčio bendra mokestinės nepriemokos suma yra 238,73 Eur, mokesčio už aplinkos teršimą – 13 Eur, GPM – 20 607,86 Eur, pelno mokesčio – 1 483,60 Eur, PVM – 4 150,17 Eur, bendra bendrovės mokestinės nepriemokos suma yra 26 493,36 Eur (b. l. 7).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – mokesčių mokėtojo–juridinio vieneto aktualių duomenų matyti, kad bendrovės vadovas, akcininkas ir „Mano VMI“ atstovas yra M. N. (b. l. 8–9).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio už aplinkos teršimą balanso matyti, kad bendrovė 2020 m. vasario 7 d. turėjo prievolę sumokėti 13 Eur minėto mokesčio, tačiau šios prievolės neįvykdė (b. l. 10).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ GPM balanso matyti, kad 2019 m. liepos 12 d. bendrovės nesumokėtas GPM likutis yra 6 069 Eur (b. l. 11).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio balanso matyti, kad 2020 m. birželio 16 d. bendrovės nesumokėtas pelno mokesčio likutis yra 1 408 Eur (b. l. 12).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM balanso matyti, kad už 2019 m. spalio – 2020 m. birželio mėnesius bendrovės nesumokėtas PVM likutis yra 3 786,7 Eur (b. l. 13).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išieškojimų balanso matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. buvo priimta įvairių VMI sprendimų, susijusių su bendrovės mokestinėmis nepriemokomis ir jų išieškojimu (b. l. 14–16).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu (įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d.) administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.2453-1034/2020 M. N. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 500 Eur bauda. Minėtame nutarime teismas padarė išvadą, kad M. N., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, sąmoningai laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditorės VMI interesus (b. l. 37–39).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2‑2183‑852/2021 (įsiteisėjo 2021 m. liepos 6 d.) padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku negali vykdyti savo turtinių prievolių, t. y. turi pradelstų įsipareigojimų, todėl laikytina nemokia; atitinkamai bendrovei minėta nutartimi iškelta bankroto byla (b. l. 40–43).
Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. liepos 14 d. buvo M. N., taip pat jis nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. yra bendrovės akcininkas (b. l. 35–38).
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti <...>.
Kaip matyti iš prieš tai aptarto ĮBĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo, įstatymas įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo siejo su įmonės nemokumu, kuris apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Abi paminėtos sąlygos yra būtinos, kad būtų galima pripažinti įmonę nemokia.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad M. N. nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. liepos 14 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu.
VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui pateiktame bendrovės sutrumpintame balanse už 2019 m. nurodyta, kad bendrovė iš viso turėjo turto už 80 233 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 46 110 Eur. Tai reiškia, kad 2019 m. bendrovė tapo nemokia, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (46 110 Eur) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (80 233 Eur/2 = 40 116,5 Eur), be to, bendrovė nevykdė įsipareigojimų kreditorei VMI, kas yra nustatyta VMI su pareiškimu teismui pateiktame bendrovės mokestinių prievolių balanse, atskirų mokesčių balansuose, išieškojimų balanse, VMI 2019 m. rugsėjo 9 d. ir 24 d. sprendimuose išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, VMI 2019 m. lapkričio 11 d. turto arešto akte, antstolių informacinės sistemos 2021 m. balandžio 8 d. išraše.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Kaip matyti iš prieš tai aptarto JANĮ įtvirtinto teisinio reglamentavimo, įstatymas juridinio asmens vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniu iškėlimo sieja su juridinio asmens nemokumu, kuris apibrėžtas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai reiškia, kad pakanka bent vienos iš paminėtų sąlygų, kad būtų galima pripažinti juridinį asmenį nemokiu.
Kaip jau buvo minėta, M. N. buvo bendrovės vadovu nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2021 m. liepos 14 d. Byloje nėra duomenų apie bendrovės registro tvarkytojui pateiktas metines finansines ataskaitas už 2020 m., tačiau iš kitų duomenų matyti, kad bendrovė nekilnojamojo turto neturi; turimos transporto priemonės yra mažai likvidžios arba iš viso nelikvidžios, nes jų dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, be to, jų rinkos kaina sudaro tik apie 2 250 Eur; antstoliai atlieka išieškojimo veiksmus VMI ir Sodros naudai; Sodros duomenimis, bendrovėje nuo 2020 m. sausio 21 d. nedirba nė vienas darbuotojas; bendrovės įsiskolinimai valstybės ir Sodros biudžetams pagal antstolių sistemos duomenis sudaro bendrą 36 100 Eur sumą; VMI 2021 m. liepos 27 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas vien valstybės biudžetui sudarė 26 493,36 Eur; VMI mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto veiksmus taikė nuo 2019 m. rugsėjo 9 d., tačiau nesėkmingai. M. N. teismui pateikto mokėjimo nurodymo duomenimis, bendrovės vardu 2019 m. gruodžio 17 d. buvo padengta tik dalis visos skolos VMI – 10 368 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina, kad M. N. ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 9 d., t. y. kai VMI priėmė sprendimą taikyti mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto veiksmus ir jam tikrai tapo žinoma bendrovės finansinė padėtis, kilo pareiga imtis veiksmų siekiant atkurti bendrovės mokumą arba pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. M. N. negalėjo nežinoti apie bendrovės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Teismo posėdžio metu M. N. taip pat pripažino, kad jam buvo žinoma apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, apie jos skolas. Per įstatyme nustatytą terminą bendrovės vadovas M. N. bendrovės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą 2021 m. balandžio 29 d. inicijavo VMI. M. N. ignoravo bendrovės nemokumą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. N. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti bendrovės nemokumo procesą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu (įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d.) administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.2453-1034/2020 M. N. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo <...> nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai <...>.
ANK 120 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas) – yra trunkamasis ir jis nagrinėjamu atveju truko iki 2021 m. balandžio 29 d., t. y. buvo atliekamas iki prieš tai paminėtos datos visą laiką po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimo įsiteisėjimo, taip pat, M. N. teigimu, neįvykdžius minėtu nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos, todėl buvo padarytas pakartotinai.
Veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais), padarytas pakartotinai, užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
Taigi, teisinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui, kai pažeidimas (kreditorių teisių pažeidimas) padarytas pakartotinai, yra numatyta ANK 120 straipsnio 2 dalyje, o tai reiškia, kad M. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į M. N. asmenybę (iš jo žodžių – neteistas), į tai, kad nenustatyta M. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties (nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nes dėl karantino negalėjo vykdyti bendrovės veiklos ir neturėjo piniginių lėšų advokato paslaugoms apmokėti; ANK 35 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sunkią M. N. finansinę padėtį – bedarbis, registruotas Užimtumo taryboje, nedarbo išmoka nebemokama, nekilnojamojo turto neturi; nusižengimo padarymo priežastis – M. N., nors ir žinodamas apie sunkią bendrovės būklę, dėl bankroto bylos jai iškėlimo nesikreipė, viena vertus, dėl to, kad, kaip jau buvo minėta, neturėjo piniginių lėšų advokato paslaugoms apmokėti, kita vertus, dėl to, kad tikėjosi pasibaigus karantinui atnaujinti bendrovės veiklą ir susidariusias skolas sumokėti (kaip jau buvo minėta, bendrovės vardu 2019 m. gruodžio 27 d. VMI buvo sumokėta 10 368 Eur suma); į tai, kad bendrovės skola VMI nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodytos bendrovės skolos VMI (26 120,83 Eur) padidėjo nežymiai (iki 26 493,36 Eur); šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimu M. N. buvo paskirta 1 500 Eur bauda.
Teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta M. N. paskyrus mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskyrus 1 550 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, 636–637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 550 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti M. N., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „(duomenys neskelbtini)“, įmokos kodą – „(duomenys neskelbtini)“, unikalų mokėjimo kodą – „A6.-2174-1155/2021“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.