Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Egidijus Jonas Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-508/09

2009 m. spalio 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Reginai Šeperienei, nuteistajam Mindaugui Naruševičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo Mindaugas Naruševičius pripažintas kaltu ir nuteistas : pagal LR pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 22str. 1d. 178 str. 2d. ( pasikėsinimas pagrobti Rimvydo Lukoševičiaus turtą) laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 22 str. 1 d.,178 str. 2 d. ( pasikėsinimas pagrobti Audriaus Ivaškevičiaus turtą) laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 187 str. 3 d. areštu 20 parų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d., 65 str. 1 d., 1 p., ,,a“ papunkčiu bausmės apimtos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., ši subendrinta bausmė ir likusios bausmės subendrintos - prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėta švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., bausmės subendrintos, prie 2006-10-27 paskirtos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 metams 5 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityta suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gegužės 19 d. iki 2009 m. birželio 1 d.

Iš nuteistųjų Mindaugo Naruševičiaus ir Lymanto Opolsko solidariai priteista 100 Lt Daliui Mickevičiui, 95 Lt Audriui Ivaškevičiui nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš nuteistojo Mindaugo Naruševičiaus priteista 200 Lt Rimvydui Lukoševičiui nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas Lymantas Opolskas, tačiau jis nuosprendžio neskundė, jo atžvilgiu skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mindaugas Naruševičius nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 19 d. apie 00-00³⁰ val., Alytuje, prie A.Jonyno g. 19 namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrai su Lymantu Opolsku, išdauždami durelių stiklą, įsibrovė į nukentėjusiam Daliui Mickevičiui priklausantį automobilį Mazda 626, v.n. EAF 693 ir iš jo pagrobė automobilio CD grotuvą „Pioneer“, kurio vertė 150 litų.

Taip pat Mindaugas Naruševičius nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 19 d., apie 00⁰⁰-00³⁰ val., Alytuje, prie A.Jonyno g. 17 namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendrai su Lymantu Opulsku, Mindaugui Naruševičiui plaktuku išdaužius nukentėjusiajam priklausančio automobilio ,,Mitsubishi Galant“, valst. Nr. ARS 884, vairuotojo durelių stiklą, kurio vertė 200 litų ir tokiu būdu sugadinant nukentėjusiajam priklausantį nedidelės vertės turtą, įsibrovė į nukentėjusiam Rimvydui Lukoševičiui priklausantį minėtą automobilį ir pasikėsino pagrobti pastarajam priklausantį CD grotuvą „Grunding“, kurio vertė 250 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti šalimais esančio namų gyventojo ir iš įvykio vietos pasišalino.

Taip pat Mindaugas Naruševičius nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gegužės 19 d., apie 00⁰⁰-00³⁰ val., Alytuje, prie A.Jonyno g. 21 namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, veikdamas bendra su Lymantu Opulsku, išdauždami durelių stiklą, įsibrovė į nukentėjusiam Audriui Ivaškevičiui priklausantį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. CTR 639, iš kurio pasikėsino pagrobti nukentėjusiam Audriui Ivaškevičiui priklausantį CD grotuvą „Pioneer“, kurio vertė 300 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė, dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes suveikė automobilio signalizacija ir jie iš įvykio vietos pabėgo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį Mindaugą Naruševičių ir jo gynėją, prašiusius tenkinti apeliacinį skundą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo Mindaugo Naruševičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo Mindaugo Naruševičiaus nusikalstamas veikas, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis Mindaugas Naruševičius neginčija kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.). Pažymėtina, jog nagrinėjant apeliacine tvarka baudžiamąją bylą, teismas gali švelninti paskirtąją bausmę tik tuo atveju, jeigu paskirta bausmė susijusi su netinkamu BK bendrosios ar specialiosios dalies normų pritaikymu. Teismas bausmes skiria vadovaudamasis įstatymu, savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, reikšmingas faktines aplinkybes, kaltininko asmenybę.

Teismo pagrįstai nustatyta, kad Mindaugas Naruševičius padarė tris apysunkius tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas baigtas ir už kurių padarymą numatyta bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, bei padarė baudžiamąjį nusižengimą, už kurį baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Apelianto prašymas sušvelninti bausmę kaip vienas iš argumentų grindžiamas tuo, jog savo kaltės neneigė, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Šį argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu. Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą. Teismas įvertino, kad nuteistasis M. Naruševičius prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Todėl apelianto teiginys, kad teismas neįvertino, jog kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, yra atmestinas, kadangi kaip minėta, skiriant bausmę, teismas į šias aplinkybes atsižvelgė. Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, yra pripažinta pagrįstai. Nusikalstamas veikas Mindaugas Naruševičius vykdė bendrai su Lymantu Opolsku, tai atitinka LR BK 60str.1d.1p.

Apeliantas teisiamas ketvirtą kartą, nusikalto neatlikus bausmės ir neišnykus teistumui, kas pagal baudžiamąjį įstatymą pirmosios instancijos teismo tinkamai buvo įvertinta nusikaltimų recidyvu (BK 27 str.), o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas - parinkta teisingai.

Kaip matyti iš Mindaugą Naruševičių charakterizuojančių duomenų, apeliantas praeityje jau buvo teistas už turtinius nusikaltimus, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, visa tai liudija, jog nusikaltimų darymas yra gyvenimo būdas, pragyvenimo šaltinis. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto vagystę. Apelianto padaryti 3 nusikaltimai pagal LR BK 11 str. priskiriami apysunkiams nusikaltimams, vienas baudžiamasis nusižengimas, padaryti veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškai. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo iš esmės neigiamą asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta. Aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų galima labiau švelninti bausmę, nenustatyta.

Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, jog teismas neteisingai subendrino bausmes. Pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BK 63 str., 64 str. reikalavimų, subendrino skundžiamu nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę su Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. nuostatomis, jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teisingai prie griežtesnės ir neatliktosios bausmės – laisvės atėmimo 3 m. buvo pridėta tik dalis švelnesnės bausmės – laisvės atėmimo 1m. 5mėn., nors pilnas sudėjimas būtų pridedant 2m. laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam Mindaugui Naruševičiui bausmė paskirta tinkama ir teisingai, padės sulaikyti Mindaugą Naruševičių nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą visumą aplinkybių, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo Mindaugo Naruševičiaus apeliacinį skundą atmesti.

.