- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- 1S-614-361/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Pareiškėjas
- M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, išnagrinėjęs pareiškėjos M. K. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas M. K. skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės 2010-08-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-07-20 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas M. K. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) , S. K., prašydamas iš jos, M. K., ir A. K. solidariai priteisti 10000 Lt skolą pagal 2007-09-10 paskolos raštelį, 39000 Lt - pagal 2003-12-25, 2004-05-24, 2005-12-24, 2006-12-25 dovanojimo raštelius, šių dokumentų originalus pateikė teismui. Pareiškėjos manymu, minėti dokumentai yra suklastoti, t. y. surašyti atgaline data, neatitinkantys tikrovės, juos galimai suklastojo S. K. ir A. K.. Pareiškėjos teigimu, santuokos nutraukimo byloje S. K. ir A. K. minėtus paskolos ir dovanojimo raštelius pateikė turėdami tikslą apgaule (sukčiaujant) iš jos prisiteisti didesnę pinigų sumą, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą S. K. ir A. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė R. Bučinskaitė 2010-08-06 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja šį nutarimą apskundė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2010-08-30 nutartimi skundą atmetė. Nutartyje nurodoma, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžiamas M. K. ir A. K. santuokos nutraukimo klausimas. Pareiškėjos M. K. teigimu, S. K. ir A. K. galimai suklastojo 2007-09-10 paskolos raštelį ir 2003-12-25, 2004-05-24, 2005-12-24, 2006-12-25 dovanojimo raštelius, turėdami tikslą apgaule (sukčiaujant) iš jos prisiteisti didesnę pinigų sumą. Lietuvos Respublikos CPK 212 straipsnis numato, jog išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai nemažai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai apginti savo interesus ir nebūtinai kaskart pasinaudodamas baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso normos tėra tik viena iš teisės sistemos sudedamųjų dalių, tačiau nebūtinai jos yra veiksmingiausios ir vienintelės siekiant apginti pažeistas teises. Teisės teorijoje minėtosios normos yra traktuojamos kaip „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė, kuria asmuo gali ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises. Sankcijų įtvirtinimo baudžiamaisiais įstatymais turi būti imamasi tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis (ap)ginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami. M. K. turi teisę civilinėje byloje teismo prašyti skirti ekspertizę. Teismo nuomone, pareiškėjos M. K. prašymas išsiaiškinti, ar paskolos raštelis ir dovanojimo rašteliais suklastoti, tinkamai gali būti išnagrinėtas ir civilinio proceso tvarka, paskyrus ekspertizę. O tuo atveju, jei teismas, nagrinėjantis civilinį ginčą, nustatys, kad vienos iš šalių veiksmuose galbūt yra tam tikro nusikaltimo požymių, civilinio proceso teisės normos suteikia teisę informuoti prokurorą apie nustatytas minėtąsias aplinkybes (Lietuvos Respublikos CPK 300 str.).
Šalies argumentai
Skundu pareiškėja M. K. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 300 str., 182 str. 2 d. numatytų veikų, o tyrimą pavesti kitam prokurorui. Nurodo, jog mano, kad A. K. ir S. K. galėjo suklastoti paskolos ir dovanojimo raštelius. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas kiekvienu atveju, kai gaunama tikėtina informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir nėra Lietuvos Respublikos BPK 3 str. numatytų aplinkybių, kurioms esant ikiteisminis tyrimas, kaip ir visas baudžiamasis procesas, yra negalimas. Skunde teigiama, kad CPK nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva iškelti baudžiamąją bylą civiliniame procese nustačius tam tikrų asmenų veiksmų nusikalstamos veikos požymių. Tai sietina su teismo, nagrinėjančio bylas civilinio proceso tvarka, paskirtimi įgyvendinti teisingumą konkrečioje civilinėje byloje, o ne vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką. Pagal Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2 ir 164 straipsnius, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams baudžiamąjį persekiojimą vykdo, ikiteisminį tyrimą organizuoja, jam vadovauja ir jį kontroliuoja prokuratūra. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 300 str. 1 d. įtvirtinta nuostata: „jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių teismas apie tai praneša prokurorui“ nėra imperatyvi. Tai reiškia, kad nagrinėdamas civilinę bylą nustatęs asmenų veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, teismas turi teisę apie tai informuoti kompetentingą tirti nusikalstamas veikas instituciją - prokuratūrą. Tačiau apie galimai nusikalstamos veikos požymius prokuratūrą gali informuoti ne tik teismas, bet ir kiti asmenys, pateikdami motyvuotą, pagristą skundą, pareiškimą ar pranešimą. Nagrinėjamu atveju jos, M. K., veiksmai - pareiškimo pateikimas prokuratūrai dėl galimai nusikalstamos veikos darymo yra tinkami ir pagrįsti. Tuo tarpu, skundžiama nutartis, kuria nutarta skundą atmesti, motyvuojant tuo, jog apie nusikalstamą veiką, paaiškėjusią nagrinėjant civilinę bylą, prokuratūrai (prokurorui) turi pranešti ne asmuo, kuris siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus, o civilinį ginčą nagrinėjantis teismas (CPK 300 str.), yra nepagrįsta. Skunde pažymėta, kad BPK 166 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, civilinio proceso priemonėmis negali nustatyti nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo fakto, ji nutarė apie tai informuoti kompetentingą tirti nusikalstamas veikas instituciją - prokuratūrą, kad vadovaujantis BPK normomis būtų ištirtas byloje iškilęs klausimas. Pažymėtina, kad ištirti nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo faktą yra prokuratūros pareiga. Šią pareigą prokuratūra privalo vykdyti (t. y. objektyviai, nešališkai ir išsamiai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos buvimu ar nebuvimu) gavusi ne tik teismo atskirąją nutartį apie nusikalstamos veikos požymius, bet ir asmenų skundus, pareiškimus ar pranešimus apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad prokuroras, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veika yra akivaizdžiai neteisingi. Tai reiškia, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra aiškiai matoma, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, todėl prokuratūra privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą. Paminėtina, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas niekieno teisių nesuvaržo, nesukelia jokių kitų neigiamų padarinių, todėl ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas net ir tuo atveju, kai yra pakankamai tikėtina, jog procesas, atlikus vos keletą tyrimo veiksmų, turės būti nutrauktas. Didesnių neigiamų padarinių sukelia ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir jo nutraukimas, o nepagrįstas ikiteisminio tyrimo nepradėjimas, nes tokiu atveju neįvykdoma BPK 2 str. įtvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties. Nagrinėjamu atveju, siekiant objektyviai ir visapusiškai ištirti S. K. ir A. K. galimai vykdomas nusikalstamas veikas, būtina pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis teisėta ir pagrįsta.
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, jog santuokos nutraukimo byloje S. K. pateikdamas 2010-06-14 priešieškinį dėl skolos priteisimo, pridėjo savo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus – paskolos ir dovanojimo raštelius. Pareiškėja M. K. teigia, kad S. K. pateikti dokumentai yra suklastoti, todėl kreipėsi į prokuratūrą. Skunde pažymima, jog prokurorai privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, ar iš tikrųjų buvo padaryta nusikalstama veika. Tačiau tokie pareiškėjos argumentai nepagrįsti, o šioje proceso stadijoje pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo pagrindo. Civilinę bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas S. K. priešieškinio pagrįstumą, vertins pateiktus įrodymus, o jeigu bus abejojama dokumentų tikrumu, civilinio proceso normos teismui suteikia galimybių patikrinti dokumentų autentiškumą. Ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje teisingai pažymėta, jog baudžiamoji teisė yra laikoma „ultima ratio“, t. y. kaip paskutinė priemonė ginti pažeistas teises. Šiuo atveju akivaizdu, jog išsiaiškinti, ar S. K. pateikti dokumentai yra tikri, galima ir civilinės bylos nagrinėjimo metu, paskiriant ekspertizę, todėl nebūtina toms pačioms aplinkybėms aiškintis pradėti dar ir ikiteisminį tyrimą. Civilinę bylą nagrinėjančiam teismui nustačius, kad vienos iš šalių veiksmuose iš tikrųjų gali būti nusikalstamos veikos požymių, civilinio proceso normos suteikia galimybę informuoti prokurorą apie nustatytas aplinkybes, kaip tai ir numatyta CPK 300 str.
Pareiškėja skunde akcentuoja, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, jog jos prašymas išsiaiškinti, ar paskolos ir dovanojimo rašteliai yra suklastoti gali būti išnagrinėtas ir civiliniame procese, nes CPK nesuteikia teismui teisės savo iniciatyva iškelti baudžiamąją bylą, civiliniame procese nustačius nusikalstamos veikos požymių. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 300 str. kalba tik apie pranešimą prokurorui, jog byloje dalyvaujančio asmens veiksmuose yra nusikaltimo požymių, o ne apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, kas iš tikrųjų yra ne teismo, o prokuratūros bei atitinkamų ikiteisminio tyrimo subjektų kompetencijoje, todėl jokio prieštaravimo tarp ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties ir CPK normų nėra.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010-08-30 nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti M. K. skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.